Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. (A. S.) nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. nustatyta tvarka bausmes subendrinus apėmimo būdu, nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008-04-14 iki 2008-04-15.

Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiojo J. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir iš A. S. priteista J. L. 6000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Nuosprendžiu pilnai patenkintas nukentėjusiojo J. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, ir iš A. S. priteista J. L. 220 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Iš A. S. taip pat priteista 80,90 Lt turtinės žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad panaudodamas smurtą ir peilį, pagrobė svetimą turtą bei pažeidė viešąją tvarką: 2008-04-14 apie 0.30 val. viešoje vietoje Klaipėdoje, autobusų stotelėje ties (duomenys neskelbtini) namu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam J. L. į veidą, po to, sugriebęs rankomis nukentėjusiajam už pečių, parvertė jį ant žemės, išsitraukęs ir rankoje laikydamas peilį, bandė gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam J. L. durti į krūtinę, bet nukentėjusysis rankomis nustūmė nuo savęs peilį, po to A. S. pradėjo spardyti kojomis gulintį ant žemės nukentėjusįjį, suduodamas ne mažiau kaip septynis smūgius kojomis į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas: galvą, kojas, rankas, bei sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiais nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, po ko A. S. nuo nukentėjusiojo J. L. rankos nuplėšė 450 litų vertės laikrodį „Laros". Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. S. sudavė gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris smūgius kumščiais į galvos sritį bei spyrė kojomis ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas J. L. nežymų sveikatos sutrikdymą: galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimais, minkštųjų audinių paburkimu kaktos dešinėje, kaktos kairėje, kairėje smilkininėje srityje, viršugalvio kairėje, viršugalvio dešinėje, abiejų ausų kaušeliuose, apatinio dešinio danties kramtomojo paviršiaus nuskilimu, poodinę kraujosruvą kaklo kairėje, kaklo dešinėje su odos nubrozdinimais, pjautines žaizdeles kairės plaštakos II, III, IV, V pirštų delniniuose paviršiuose, linijinius odos nubrozdinimus kairės šlaunies vidiniame bei priekiniame paviršiuose. Tokiu būdu A. S. pagrobė J. L. priklausantį 450 Lt vertės turtą bei viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir pažeidė viešą tvarką bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai vertino nuteistojo veiką, skunde nėra suformuluoti konkretūs argumentai, kuriais būtų ginčijamos teismo išvados dėl baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant veiką, ir prašymai dėl veikos perkvalifikavimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis apeliacinio skundo ribų patikrina, ar nėra pagrindo nuteistojo veiką kvalifikuoti pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, ir ar tokiu atveju nėra pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę bausmę.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas nuteistojo veiką kaip BK 180 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. numatytų nusikaltimų idealiąją sutaptį, bei pripažindamas, jog nuteistasis padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d.

Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar grasinant tuoj pat ją panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam priešintis. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas yra svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas, o panaudotas fizinis smurtas yra tik priemonė pagrobti tą turtą. Veika kvalifikuojama pagal BK 180 str. tuo atveju, kai nusikalstamas sumanymas pagrobti turtą kyla iki smurto panaudojimo arba jo panaudojimo metu. Pagal BK 180 str. 2 d., be kitų atvejų, atsako ir tas, kas apiplėšė panaudojęs peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Pa­nau­do­ji­mu lai­ko­mas ne tik nu­si­kal­ti­mo įran­kio ža­lo­jan­čių sa­vy­bių tie­sio­gi­nis pa­nau­do­ji­mas, bet ir gra­si­ni­mas tu­ri­mu įrankiu plė­ši­mo me­tu žo­džiu, ges­tais, aki­vaiz­džiu de­monst­ra­vi­mu, užuo­mi­no­mis pa­nau­do­ti pei­lį ar ki­tą spe­cia­liai žmo­gui ža­lo­ti pri­tai­ky­tą daik­tą. BK 284 str. 1 d. numato atsakomybę už nusikalstamą veiką, kuria siekiama pažeisti viešąją tvarką, kuri yra pagrindinis šio nusikaltimo objektas. Viešoji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Be abejo, fizinės prievartos panaudojimas viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje egzistuojančioms bendrosioms viešo elgesio taisyklėms, tačiau šiuo atveju inkriminuoti BK 284 str. 1 d. galima nustačius, jog pagrindinis fizinio smurto tikslas yra viešosios tvarkos pažeidimas, o ne svetimo turto pagrobimas (kaip plėšimo atveju) ar žmogaus sveikata (kaip nusikaltimo prieš asmenį atveju). Nustatydamas nusikalstamo sumanymo turinį, teismas privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. S. naktį, prie autobusų stotelės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, pagrobė nukentėjusiojo turtą ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką, todėl nuteistojo veika kvalifikuota pagal BK 180 str. 2 d. ir pagal BK 284 str. 1 d. Tokia apylinkės teismo išvada yra prieštaringa, nes nurodęs, kad A. S. be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą, pirmosios instancijos teismas toliau teigia, kad nuteistasis, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiojo turtą. Tai, kad turtas buvo užvaldytas panaudojus fizinį smurtą patvirtina, kad A. S. fizinę prievartą prieš J. L. naudojo, turėdamas savanaudiškų tikslų. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad nuteistasis, panaudojęs prieš jį fizinį smurtą, sugriebė jo kairę ranką, nuplėšė laikrodį ir pasakė „čia mano“, po ko toliau tęsė smurtinius veiksmus, kol buvo sulaikytas netrukus atvykusių policijos pareigūnų. Nuteistasis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad tiesiogiai naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, pamatęs ant J. L. rankos laikrodį, jį nuplėšė, įsidėjo į savo kelnių kišenę ir toliau smurtavo prieš J. L..

Apklaustų asmenų parodymais nustatyti objektyvūs kaltininko veiksmai – netikėtas ir staigus nukentėjusiojo užpuolimas, pargriovimas ant žemės, bandymas sužaloti peiliu, mušimas rankomis ir kojomis, smurto panaudojimo metu atimant laikrodį ir po to toliau smurtaujant – leidžia daryti išvadą, kad kaltininkas užpuolė nukentėjusįjį ir prieš jį smurtavo, tame tarpe ir peiliu, turėdamas tikslą užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Nuteistojo panaudoto fizinio smurto pagrindinis tikslas buvo ne viešosios tvarkos pažeidimas ar nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, bet svetimo turto užvaldymas. Atitinkamai jo nusikalstamos veikos pagrindinis objektas buvo nuosavybė, o žmogaus sveikata, viešoji tvarka – tik papildomi, fakultatyviniai objektai.

Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. A. S. padaryta veika iš pirmo žvilgsnio lyg ir atitinka šį atvejį, tačiau idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytų veikų neaprėpia. Nagrinėjamoje byloje situacija kita: A. S. veika, kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., lygiai kaip ir BK 140 str. 1 d. požymius atitinkanti veika dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, kuri nėra atskirai kvalifikuota, yra veikos, kvalifikuotos pagal BK 180 str. 2 d., sudėtinės dalys. Šiuo atveju yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o kitas reiškinys, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 180 str. 2 d., o dalys – BK 140 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. Plėšimas (visuma) yra pavojingesnė veika, nei nežymus sveikatos sutrikdymas ar viešosios tvarkos pažeidimas (dalys), todėl A. S. veika turėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 180 str. 2 d., o jos kvalifikavimas dar ir pagal BK 284 str. 1 d. yra perteklinis.

Plė­ši­mas lai­ko­mas baig­tu, kai kal­ti­nin­kas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio. Kaltininko sulaikymas įvykio vietoje, kai jis jau buvo fiziškai užvaldęs, bet dar neturėjęs galimybės pasinaudoti svetimu turtu savo nuožiūra, paprastai vertintinas kaip nuo jo valios nepriklausanti aplinkybė, sukliudžiusi jam baigti nusikalstamą veiką.

Byloje nustatyta, kad A. S., priėjęs prie nukentėjusiojo J. L., sudavė kumščiu jam į veidą, tada sugriebęs rankomis parvertė jį ant žemės, išsitraukęs peilį bandė juo durti nukentėjusiajam, tačiau šis peilį nuo savęs nustūmė, po to nuteistasis pradėjo kojomis spardyti gulintį nukentėjusįjį, kelis kartus smogė jam kumščiu, po ko pastebėjo, kad J. L. ant kairės rankos turi laikrodį. Nuplėšęs laikrodį, A. S. įsidėjo jį į savo kelnių kišenę ir toliau tęsė smurtinius veiksmus, t. y. keliskart sudavė nukentėjusiajam kumščiu, spardė jį kojomis, kol buvo sulaikytas į nusikaltimo vietą atvykusių policijos pareigūnų. Akivaizdu, kad A. S., panaudodamas smurtą ir peilį, užvaldė svetimą turtą, tačiau, nors ir buvo tą turtą įsidėjęs į savo kelnių kišenę, dar neturėjo galimybės pasinaudoti juo savo nuožiūra, nes atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Taigi nuteistasis savo nusikalstamo ketinimo iki galo įgyvendinti negalėjo dėl nuo jo paties nepriklausiusių aplinkybių. Remiantis išdėstytu nuosprendis keistinas, nuteistojo veiką kvalifikuojant pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. kaip pasikėsinimą padaryti plėšimą, panaudojant peilį.

Perkvalifikavus veiką, iš naujo sprendžiamas ir bausmės skyrimo klausimas. A. S. pasikėsino padaryti sunkų smurtinį savanaudišką nusikaltimą, panaudojant peilį. Kaltininkas nusikalto, brutualiai smurtaudamas ir žalodamas nukentėjusįjį, nukentėjusysis tik aktyviai priešindamasis ir laiku atvykus policijos pareigūnams išvengė sunkesnių sužalojimų. Todėl nuteistajam skiriama griežta reali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinusi nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, atsižvelgdama į tai, jog šiuo nuosprendžiu, lyginant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, bausmė skiriama ne už dvi baigtas nusikalstamas veikas, o už pasikėsinimą padaryti vieną nusikaltimą, kolegija laiko galimu paskirti nuteistajam A. S. mažesnės trukmės bausmę, negu buvo skirta skundžiamu nuosprendžiu.

Pirmosios instancijos teismas iš A. S. nukentėjusiajam J. L. priteisė 220 Lt turtinės ir 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniu skundu prašoma švelninti bausmę nuteistajam atsižvelgiant ir į tai, kad jis J. L. atlygino visą padarytą turtinę žalą. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Taigi įstatymas šiuo atveju reikalauja atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą. Kita vertus, BK 59 str. 2 d. nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos, tačiau tokiu atveju būtina nustatyti ne tik patį dalies padarytos žalos atlyginimo faktą, bet papildomai būtina įvertinti atlygintos žalos dalies dydį, kuris nukentėjusiajam turi būti pakankamai svarus, bei kaltininko elgesį, kuris sudarytų pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo. Priešingu atveju šios aplinkybės nustatymas taps formalumu, neatitinkančiu nukentėjusiojo interesų apsaugos poreikių. Iš A. S. priteista 6220 Lt žalos atlyginimo, nukentėjusysis patvirtino, kad iš nuteistojo gavo 231 Lt. Akivaizdu, kad šiuo atveju atlyginta tik nedidelė, iš esmės simbolinė nusikaltimu padarytos žalos dalis, todėl tai negali būti laikoma aplinkybe, lengvinančia A. S. atsakomybę, ir turinčia esminę reikšmę skiriamos bausmės dydžiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 331 str., kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo A. S. veiką perkvalifikuoti iš BK 180 str. 2 d., 284 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., ir paskirti A. S. dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.