Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Algio Markevičiaus, sekretoriaujant G. L.,

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Oqema“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo ir įsakymo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Jukneda“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Oqema“ (buvęs pavadinimas UAB „Overlack“, toliau – Pareiškėjas ir UAB „Oqema“) atstovas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. 45 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. V- 1 Dėl 2016 m. gruodžio 5 d. privalomojo nurodymo Nr. 45.

Atstovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūra (toliau – Departamentas) 2016 m. gruodžio 5 d. privalomuoju nurodymu Nr. 45 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuris Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-1 Dėl 2016 m. gruodžio 5 d. privalomojo nurodymo Nr. 45 (toliau – Ginčijamas įsakymas) buvo paliktas nepakeistas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 4 punktu Pareiškėjui nurodė: neteisėtai ir pažeidžiant nustatytus reikalavimus uždarajai akcinei bendrovei „Jukneda“ (toliau – UAB“Jukneda“) perduotas 143 tonas atliekų (atliekos kodas 16 03-06 – organinės atliekos, nenurodytos 16 03 05 – 117,4 tonos ir atliekos kodu 16 10 02 – vandeninės skystosios atliekos, neapibrėžtos 16 10 01 – 25,6 tonos) perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms, laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-368 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų. Atliekų perdavimo veiksmus derinti ir atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūrai. Atstovas nurodė, kad Pareiškėjas vykdo veiklą, susijusią su plataus asortimento scheminių ir maistinių žaliavų platinimu. Klientams žaliavos pristatomos įvairaus dydžio pakuotėse, konkrečioje taroje, o plaunant tarą, gautą iš klientų, susidaro atliekos, kurios buvo perduodamos tvarkymui UAB“Jukneda“, turėjusiai galiojančią licenciją atliekas tvarkyti, pagal 2013 m. sausio 2 d. sutartį Nr. K-13/01-02. Pažymėjo, kad Privalomajame nurodyme yra neteisingai nurodytas atliekų kiekis, nes iš 143 tonų atliekų priduotų UAB“Jukneda“ 25,6 tonos atliekų buvo išvežtos tiesiai į Lenkiją ir Lietuvoje nebuvo niekur sandėliuojamos, o 17 tonų atliekų buvo paimtos iš UAB“Jukneda“ sandėlių pagal 2015 m. gruodžio 21 d. perdavimo – priėmimo aktą ir perduotos kitam atliekų tvarkytojui. Atkreipė dėmesį į tai, jog nebuvo nustatyta jokių įrodymų, kad dėl 143 tonų perdavimo atliekų tvarkytojui UAB“Jukneda“, būtų kilusi grėsmė žmonių sveikatai ar padaryta kokia nors žala aplinkai ir į tai, kad Pareiškėjas nebuvo baustas už jokį administracinį teisės pažeidimą – Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimų pažeidimą, kurie buvo įvardinti Privalomajame nurodyme. Pabrėžė, kad Privalomajame nurodyme nepagrįstai nurodoma, jog buvo pažeisti Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimai, nurodantys, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo. Tačiau nuostata Atliekų tvarkymo įstatyme apie sutarčių su atliekų tvarkytojais pasirašymą numatant sąlygą apie pasirūpinimą ir atliekų naudojimą ir/ar šalinimą minėtame įstatyme atsirado tik po šio įstatymo pakeitimo ir įsigaliojimo nuo 2016 m. rugpjūčio 1d. Tai reiškia, kad Pareiškėjui pasirašant sutartį su UAB“Jukneda“ galiojo nuostata, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Be to, iš 2016 m. birželio 22 d. bei 2016 m. liepos 29 d. atliktų neplaninių patikrinimo aktų Nr. KMP – 198 ir Nr. KMP – 222, kuriuos pasirašė ta pai specialistė, kuri surašė ir Privalomąjį nurodymą, duomenų matyti, kad jog patikrinimo metu Pareiškėjo atliekų perdavimas UAB“Jukneda“ buvo vertinamas kaip atliekamas teisėtai, t. y. pagal šalių pasirašytą atliekų tvarkymo sutartį ir nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų, o UAB“Jukneda“ buvo laikoma tinkamu atliekų tvarkytoju. Tačiau tik išregistravus UAB“Jukneda“ iš atliekų tvarkytojo ir šiai įmonei iškėlus bankroto bylą, buvo be jokio teisinio pagrindo konstatuota, jog Pareiškėjas neva neteisėtai perdavinėjo atliekas UAB“Jukneda“. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog Privalomajame nurodyme yra remiamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1013/2006, bei nurodoma, jog atliekų tvarkytojai, tvarkantys atliekas šiais būdais neturėtų būti galutinais tvarkytojais, o atliekų turėtojas, nežinodamas kaip jo atliekos bus sutvarkytos, neturėtų perduoti atliekų tokiam tvarkytojui. Tačiau minėta Direktyva tiesiogiai nėra ir negali būti taikoma, o Lietuvos nacionalinėje teisėje (teisės aktuose) apie atliekų turėtojo (gamintojo) atsakomybę šiuo klausimu išvis neužsimenama, t.y. Lietuvos Respublika nepasinaudojo galimybe ir nenustatė atsakomybės atliekų gamintojui (turėtojui). Atliekų turėtojas pagal Atliekų tvarkymo įstatymą (galiojusi įstatymo redakcija iki 2016-08-01) tik įpareigojamas atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba atliekas tvarkyti pats pagal Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytą tvarką. Taigi UAB“Oqema‘‘ šiuo atveju neatliko jokių priešingų teisei veiksmų, jog jos atžvilgiu būtų taikomos atitinkamos poveikio priemonės, todėl ir Privalomojo nurodymo davimas neturint pagrindo yra neteisėtas bei privalo būti panaikintas. Pažymėjo ir tai, kad vykdant 2017 m. lapkričio 21 d. Pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo (duomenys neskelbtini), paslaugų teikimo sutartį Nr. S-1137 buvo nustatyta, jog nelegaliame UAB“Jukneda“ sandėlyje nebuvo rasta Pareiškėjui priklausančių atliekų. Mano, kad Departamentas elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai, piktnaudžiavo procesu, pažeisdamas procesinės teisės principus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė prašė skundą atmesti.

Ji paaiškino, kad skundžiami aktai buvo duoti vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 punktu, kuriame nurodyta, kad privalomasis nurodymas duodamas kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų sukeltas pasekmes. Pažymėjo, jog UAB „Jukneda“ 2012 m. rugpjūčio 20 d. buvo išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000656, suteikianti teisę rinkti ir laikyti pavojingas atliekas. Šios licencijos priede nurodyti pavojingų atliekų technologiniai srautai, kuriuos leidžiama rinkti, technologiniai srautai, kuriuos leidžiama laikyti, pavojingų atliekų tvarkymo įrenginių ir aikštelių (tvarkymo vietos) adresas - (duomenys neskelbtini) bei regionų aplinkos apsaugos departamentų pavadinimai, kurių kontroliuojamoje teritorijoje bus vykdoma tokia veikla. Įmonė nuo 2012 m. rugpjūčio 24 d. buvo registruota Atliekas tvarkančių įmonių registre, šiai įmonei pagal paraišką Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui (toliau - TIPK leidimas) gauti 2012 m. liepos 3 d. išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 1/68. Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priede apibrėžtas atliekų tvarkymo veiklų sąrašas, kuriame nustatytos atliekų šalinimo, atliekų naudojimo

veiklos, atliekų tvarkymo veiklos, neapimančios naudojimo ar šalinimo, jų kodai ir pavadinimai.

TIPK leidime nustatyta, kad UAB „Jukneda" vykdo pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimo

(SI), vežimo (S2) išvežimo (eksporto) (S4) ir Rl - R12 veikloms naudoti skirtų atliekų laikymo

(išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo) veiklą (Rl 3) patalpose,

(duomenys neskelbtini) iki perdavimo kitiems atliekų tvarkytojams. Atliekų šalinimo veikla TIPK

leidime nenumatyta. Pareiškėjas, kaip ūkio subjektas, dalyvaudamas atliekų verslo ūkinėje veikloje, kuri yra padidintos rizikos aplinkosauginių reikalavimų aspektu, privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias įtakos sutarties šalies (UAB „Jukneda“) patikimumui. Būdamas atliekų turėtoju privalėjo atlikti ne tik formalų atliekų perdavimą UAB „Jukneda”, bet ir praktiškai įsitikinti, kad atliekos bus tinkamai laikomos, tvarkomos, šalinamos ir nekels grėsmės žmonių sveikatai bei aplinkai. Pažymėjo, kad 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (toliau - Direktyva) 8 straipsnio 1 dalis numato padidintą atliekų gamintojo atsakomybę. Direktyvos 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirminio atliekų turėtojo atsakomybė už visiško panaudojimo ar šalinimo operaciją paprastai nėra panaikinama, 3 dalyje nurodyta, kad atsakomybę už atliekų tvarkymo organizavimą turi iš dalies ar visiškai prisiimti produkto, iš kurio susidarė atliekos, gamintojai. Todėl Pareiškėjui, kaip pirminiam atliekų turėtojui, išlieka pareiga rūpintis galutiniu atliekų sutvarkymu laikantis Atliekų tvarkymo įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių. Pabrėžė, kad UAB „Jukneda“ paraiškoje yra nurodomi atliekų naudojimo būdai: SI - surinkimas, S2 - vežimas (tai apima atliekų vežimą tik šalies viduje), S4 - išvežimas (eksportas); R13 - R1-R12 veikloms naudoti skirtų atliekų laikymas (išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo). Prie paraiškoje esančios 38 lentelės (šią lentelę pildo atliekas šalinančios įmonės) yra įrašyta: „Lentelė nepildoma, nes šalinti atliekų nenumatoma). Atliekų šalinimo veikla taip pat neįtraukta į paraiškos pagrindu 2012 m. liepos 7 d. išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 1/68. Atliekų kodu 16 03 06 (organinės atliekos, nenurodytos 16 03 05) tvarkymo būdas yra šalinimas (D 15), ši veikla nenumatyta TIPK leidime atliekų tvarkytojo, kuriam Pareiškėjas pridavė atliekas, o atliekų kodu 16 10 02 (vandeninės skystosios atliekos, neapibrėžtos 16 10 01) iš viso negalėjo priduoti, nes šios atliekos neįtrauktos į UAB „Jukneda“ TIPK leidimą. Mano, jog atsakovo pareigūnai surinko duomenis apie tai, kad Pareiškėjas neatliko verslo praktikoje bei atliekų tvarkymo srityje būdingų elementariausių veiksmų, t. y. nesiėmė jokių tokiuose santykiuose įprastų priemonių, siekdamas įvertinti ūkinių operacijų partnerių veiklos teisėtumą, o visuma nustatytų aplinkybių leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Pareiškėjas turėjo galimybę žinoti, kad UAB „Jukneda“ veikė neteisėtai ir jo (Pareiškėjo) atliekos įstatymų nustatyta tvarka sutvarkytos nebus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikintų UAB „Jukneda“ veiklos teisėtumu. Atstovė pripažino, jog vykdant 2017 m. lapkričio 21 d. Pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo (duomenys neskelbtini), paslaugų teikimo sutartį Nr. S-1137 buvo nustatyta, jog nelegaliame UAB“Jukneda“ sandėlyje nebuvo rasta Pareiškėjui priklausančių atliekų.

Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jukneda“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė.

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Pareiškėjas vykdo veiklą, susijusią su plataus asortimento scheminių ir maistinių žaliavų platinimu. Klientams žaliavos pristatomos įvairaus dydžio pakuotėse, konkrečioje taroje, o plaunant tarą, susigrąžintą iš klientų, susidaro atliekos, kurios buvo perduodamos tvarkymui UAB“Jukneda“, turėjusiai galiojančią licenciją atliekas tvarkyti, pagal 2013 m. sausio 2 d. sutartį Nr. K-13/01-02 (toliau – Sutartis).

Departamentas Privalomuoju nurodymu, kuris Ginčijamu įsakymu buvo paliktas nepakeistas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 punktu Pareiškėjui nurodė: neteisėtai ir pažeidžiant nustatytus reikalavimus UAB“Jukneda“ perduotas 143 tonas atliekų (atliekos kodas 16 03-06 – organinės atliekos, nenurodytos 16 03 05 – 117,4 tonos ir atliekos kodu 16 10 02 – vandeninės skystosios atliekos, neapibrėžtos 16 10 01 – 25,6 tonos) iš sandėlio (duomenys neskelbtini), perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms, laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-368 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų. Atliekų perdavimo veiksmus derinti ir atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūrai.

Pareiškėjas įsitikinę, kad UAB „Oqema“ šiuo atveju neatliko jokių priešingų teisei veiksmų, jog jos atžvilgiu būtų taikomos atitinkamos poveikio priemonės, todėl ir Privalomojo nurodymo davimas neturint pagrindo yra neteisėtas bei privalo būti panaikintas.

Ginčas yra kilęs dėl atsakovo duoto Privalomojo nurodymo Nr. 45 ir Departamento direktoriaus Ginčijamo įsakymo Nr. V-1 teisėtumo ir pagrįstumo.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Privalomojo nurodymo davimo atvejai įvardyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 punktą privalomasis nurodymas duodamas, kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti. To paties straipsnio 4 punktas nustato, jog privalomieji nurodymai duodami, kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes.

Reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, jog privalomame nurodyme turi būti įvardinta, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti. Pažymėtina, jog nagrinėjamam ginčui kaip teisės aktas, nustatantis bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas (Viešojo administravimo įstatymo 2, 8 str.). Taigi, privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti pagrįstas ir teisėtas, t. y. turi atitikti aukščiau paminėtų įstatymų nuostatų reikalavimus, jame turi būti aiškiai ir išsamiai nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės, o nagrinėjamu atveju – ir aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes pagrindžiantys faktai.

Kaip matyti iš Privalomojo nurodymo ir Ginčijamo įsakymo, jie priimti vadovaujantis minėtu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 punktu. Minėto Privalomojo nurodymo pagrindas – Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 7 punkto reikalavimų pažeidimai. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkte (2016 06 06 įsakymo Nr. D1-422 redakcija nuo 2016 08 01) reglamentuota, jog atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo, išskyrus 7¹ punkte numatytus atvejus, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Šis punktas netaikomas komunalinių atliekų turėtojams, atliekas tvarkantiems savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis nustato (2011 12 22 įstatymo Nr. XI-1892 redakcija nuo 2012 01 10), jog atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą. Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius (2 str. 14 d.); atliekų vežimas – atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui (2 str. 22 d.); atliekų naudojimas – veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (2 str. 11 d.); atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas. Nebaigtinį atliekų šalinimo veiklų sąrašą nustato Aplinkos ministerija (2 str. 16 d.).

Byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio 2 d. Pareiškėjas ir UAB“Jukneda“ sudarė Sutartį Nr. K-13/01-02, pagal kurią Pareiškėjas įsipareigojo pateikti išrūšiuotas atliekas, o UAB“Jukneda“ įsipareigojo atliekas priimti, išvežti savo transportu. Priede Nr. 1 prie Sutarties buvo susitarta, kad UAB“Jukneda“ tvarkys organines atliekas nenurodytas 16 03 15, kurių kodas 16 03 06 ir kitas atliekas atskiru susitarimu. Pažymėtina, kad Sutarties pasirašymo metu Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punktas reglamentavo, jog atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu. Pažymėtina ir tai, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje buvo nustatyta, kad atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.

Tokiu būdu, 2013 m. sausio 2 d. sudarydamas Sutartį Pareiškėjas galėjo tikėtis, kad UAB“Jukneda“ nuo 2013 m. sausio 2 d. neribotą laiką (Sutarties 5.1 p.) išveš, naudos ir (ar) šalins atliekas. Tačiau Atliekų tvarkymo taisyklių 57 punkte buvo reglamentuota, kad atliekas tvarkančios įmonės, vykdančios bent vieną iš šių atliekų tvarkymo veiklų, privalo registruotis Atliekas tvarkančių įmonių registre (toliau – Registras): 57.1. atliekų surinkimas ir (ar) vežimas (įskaitant įvežimą (importą) ir išvežimą (eksportą); 57.2. atliekų apdorojimas (įskaitant kai apdorojimo veiklai taikoma išimtis turėti Leidimą); 57.3. prekyba atliekomis ir (ar) tarpininkavimas; 57.4. pavojingųjų atliekų laikymas jų susidarymo vietoje ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų – ilgiau kaip vienerius metus. Tų pačių taisyklių 69 punkte buvo reglamentuota, kad atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės, įskaitant įmones, kurios paruošia atliekas naudoti ar šalinti, privalo turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento forma pateikta Taisyklių 5 priede.

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad UAB „Jukneda“ 2012 m. rugpjūčio 20 d. buvo išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000656, suteikianti teisę rinkti ir laikyti pavojingas atliekas. Šios licencijos priede nurodyti pavojingų atliekų technologiniai srautai, kuriuos leidžiama rinkti, technologiniai srautai, kuriuos leidžiama laikyti, pavojingų atliekų tvarkymo įrenginių ir aikštelių (tvarkymo vietos) adresas - (duomenys neskelbtini) bei regionų aplinkos apsaugos departamentų pavadinimai, kurių kontroliuojamoje teritorijoje bus vykdoma tokia veikla. UAB“Jukneda“ nuo 2012 m. rugpjūčio 24 d. buvo registruota Atliekas tvarkančių įmonių registre, šiai įmonei pagal paraišką Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti 2012 m. liepos 3 d. išduotas TIPK leidimas Nr. 1/68.

Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priede apibrėžtas atliekų tvarkymo veiklų sąrašas, kuriame nustatytos atliekų šalinimo, atliekų naudojimo veiklos, atliekų tvarkymo veiklos, neapimančios naudojimo ar šalinimo, jų kodai ir pavadinimai. TIPK leidime nustatyta, kad UAB „Jukneda" vykdo pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimo (SI), vežimo (S2) išvežimo (eksporto) (S4) ir Rl - R12 veikloms naudoti skirtų atliekų laikymo (išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo) veiklą (Rl 3) patalpose, (duomenys neskelbtini) iki perdavimo kitiems atliekų tvarkytojams (b. l. 12-62).

Neginčijama aplinkybė, kad atliekų šalinimo veikla TIPK leidime nenumatyta ir neginčijama aplinkybė, kad UAB „Jukneda“ neturėjo atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento.

Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad pats Pareiškėjas 2015 m. deklaravo atliekų susidarymo apskaitos duomenis, kuriuose nurodyti 2015 m. būtent UAB“Jukneda“ perduoti atliekų kiekiai: organinės atliekos kodu 16 03 06 (nepavojingos atliekos) 117,4 t. ir atliekos kodu 16 10 02 (nepavojingos atliekos) 25,6 t., iš viso 143 t. Bet iš PVM sąskaitų-faktūrų nustatyta, jog Pareiškėjas UAB“Jukneda“ perdavė 84 t. pavojingų atliekų kodu 16 03 05 (b. l. 109-113), o iš Departamento 2017 m. gegužės 30 d. rašto Nr. (KU) -D2-1462 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos I – ajam skyriui Dėl informacijos pateikimo matyti, jog iš UAB“Jukneda‘ paimtų mėginių tyrimais nustatyta, kad šiuose mėginiuose rasta pereinamųjų metalų (cinko, geležies, titano), kurie, kaip ir šių metalų junginiai, vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 5.7 ir 5.8 punktais klasifikuojami kaip pavojingos medžiagos. Tokie duomenys paneigia liudytojo D. J. parodymus, kad Pareiškėjas UAB“Jukneda“ perdavė skystas ir tik nepavojingas atliekas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 21 d. buvo sudaryta Pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo (duomenys neskelbtini), paslaugų teikimo sutartis Nr. S-1137, kuria buvo susitarta dėl pavojingų ir nepavojingų atliekų, esančių (duomenys neskelbtini) sandėlyje, surinkimo, vežimo, jų perdavimo atliekų tvarkytojui ir perdirbimo, panaudojimo ar šalinimo, sandėlio išvalymo ir nukenksminimo, užteršto grunto ir skysčių sutvarkymo (b. l. 121-133).

Departamento 2017 m. gruodžio 22 d. patikrinimo akte Nr. KP 669 buvo užfiksuota, kad UAB“Žalvaris“ atliekas iš sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) pradėjo vežti 2017 m. lapkričio 23 d. ir baigė – 2017 m. gruodžio 15 d. Iš UAB“Jukneda“ sandėlio buvo išvežta ir perduota sutvarkyti/šalinti 89,637 t. užteršto grunto, 31,208 t/ užteršto skysčio, 282,452 t. nežinomų ir preliminariai identifikuotų atliekų. Atsakovas 2018 m. vasario 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose Nr. (ATS)-D2-399 teismui nurodė, jog vykdant sandėlio, (duomenys neskelbtini) išvalymo ir pavojingų/nepavojingų atliekų išvežimo ir sutvarkymo darbus, Pareiškėjo perduotų 143 t. atliekų (atliekos kodas 16 03 06 – organinės atliekos, nenurodytos 16 03 05 – 117,4 t. ir atliekos kodas 16 10 02 – vandeninės skystos atliekos, neapibrėžtos 16 10 01 – 25,6 t.) tvarkyti UAB“Jukneda“, šiame sandėlyje nebuvo rasta. Atsakovas mano, kad Pareiškėjo perduotos atliekos UAB“Jukneda“, buvo neteisėtai išpiltos šalia sandėlio, (duomenys neskelbtini).

Aukščiau pateikti įrodymai patvirtina, kad Departamento Privalomasis nurodymas, kuriuo nurodyta neteisėtai ir pažeidžiant nustatytus reikalavimus UAB“Jukneda“ perduotas 143 tonas atliekų (atliekos kodas 16 03-06 – organinės atliekos, nenurodytos 16 03 05 – 117,4 tonos ir atliekos kodu 16 10 02 – vandeninės skystosios atliekos, neapibrėžtos 16 10 01 – 25,6 tonos) iš sandėlio (duomenys neskelbtini), perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms ir Ginčijamas įsakymas buvo surašyti nesant tam pakankamo pagrindo, todėl panaikintinas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. privalomasis nurodymas Nr. 45 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. V- 1 Dėl 2016 m. gruodžio 5 d. privalomojo nurodymo Nr. 45.

Pareiškėjo atstovas prašė paskirti Departamentui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, nes šis, visiškai nepagrįstai ir neteisėtai Pareiškėjo atžvilgiu surašydamas Privalomąjį nurodymą, Pareiškėją įtraukė į teisminį ginčą, užuot pasinaikinęs savo priimtus administracinius aktus, nors nelegaliame UAB“Jukneda“ sandėlyje nebuvo rasta Pareiškėjui priklausančių atliekų ir ši aplinkybė atsakovui buvo žinoma dar iki teisminio ginčo byloje pradžios.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą.

Vertindama Privalomojo nurodymo ir Ginčijamo įsakymo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti administraciniai aktai priimti vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 punktu bei Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punktu. Juose aiškiai ir išsamiai nurodyti aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, šių teisės aktų pažeidimai bei nurodytos tai pagrindžiančios aplinkybės. Teismui nekyla abejonių, kad Privalomasis nurodymas ir Ginčijamas įsakymas adresuoti Pareiškėjui, atitinka tokiems aktams keliamus formos ir turinio reikalavimus. Tai reiškia, jog Departamentas administracinius aktus priėmė savo kompetencijos ribose, vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, o tokių administracinių aktų panaikinimas ABTĮ 91 straipsnyje numatytais pagrindais nereiškia, jog tai buvo piktnaudžiavimas administraciniu procesu, nes ir teismo posėdžio metu nebuvo nustatyta kur laikomos Pareiškėjo UAB“Jukneda“ perduotos 143 t. atliekų, tokios aplinkybės negalėjo nurodyti ir liudytoju apklaustas UAB“Jukneda“ direktorius D. J..

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Oqema“ skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. 45 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. V- 1 Dėl 2016 m. gruodžio 5 d. privalomojo nurodymo Nr. 45.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.