Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-02-12 · Byla Nr. ATP-88-116/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-12
Bylos Nr.
ATP-88-116/2013
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00031-2013-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclovas Iždonas
Administracinė byla Nr. ATP-88-116/2013Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00031-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.; 45.4.4.; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal K. V. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarimo, kuriuo K. V. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirta 100 Lt bauda, o už ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė subendrinta nuobauda paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2012 m. gruodžio 1 d. 20.14 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, jog tai daryti saugu, atsitrenkė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės pastato sieną ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apgadinta pastato siena. Šiais veiksmais K. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 bei 234 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu K. V. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ir bylą nutraukti.

Skunde apeliantas nurodo, kad teismas visiškai netyrė įrodymų, nesiaiškino aplinkybių ir jį nubaudė už tyčinį pasišalinimą iš įvykio vietos. Administracinę bylą nagrinėjusi institucija bei institucija, surašiusi protokolą, visiškai nerinko įrodymų, tuo tarsi perkeldama įrodinėjimo naštą jam. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog sisteminis ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarką ir eigą aiškinimas leidžia teismui padaryti išvadą, kad įrodymų rinkimo pareiga, administracinio teisės pažeidimo teisinis kvalifikavimas pagal surinktus įrodymus ir įstatymų reikalavimus atitinkančios administracinės nuobaudos paskyrimas pirmiausia tenka protokolą surašiusiam ar administracinę nuobaudą skiriančiam (bylą nagrinėjančiam) institucijos pareigūnui, o įrodymais gali būti bet kurie faktiniai duomenys, kuriais galima remtis sprendžiant, ar buvo padarytas pažeidimas, ar ne. Teigia, kad pareigūnai visas abejones išsprendė ne jo naudai, nors nebuvo surinkta jokių jo kaltės įrodymų, kad pažeidimą jis padarė tyčia.

Apelianto teigimu, tiek policijos pareigūnai, tiek teismas visiškai neatsižvelgė į jo paaiškinimą, kad jis nepajuto smūgio, į tai, kad už sienos apgadinimą degalinės savininkui nereikėjo mokėti, o tik reikėjo apmokėti už nuo lentynos nukritusius butelius. Nurodo, kad nebuvo išreikalauti objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai iš degalinės, kuriuose aiškiai būtų matęsi, kad jis tikrai galėjo nepajusti smūgio, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jo vairavimo stažas tėra keli mėnesiai, todėl jo įgūdžiai yra menki, be to, automobilyje buvo įjungtas magnetofonas.

K. V. taip pat pažymi, kad eismo įvykio metu jo automobilyje sėdėjo keleiviai, kurių pavardes užsirašė policijos pareigūnai, tačiau šie asmenys nebuvo apklausti. Anot apelianto, surinkti įrodymai ir jo parodymai leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties ir visos abejonės turi būti vertinamos jo naudai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis minėtų Konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-259-03, Nr. N575-2377/2011, Nr. N3-1928-06 ir kt.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, jų nepakeičia; neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2204/2011, Nr. N575-881/2009,Nr. N575-684/2009, Nr. N62-2206/2011, Nr. N444-1301/2011, Nr. N575-2644/2011, Nr. N756-198/2010, Nr. N63-413/2010, Nr. N62 -2203/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų tyrimo bei vertinimo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių K. V. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Iš skundžiamo sprendimo akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas K. V. kaltės klausimą sprendė remdamasis tik rašytine bylos medžiaga. Nors iš K. V. paaiškinimo matyti, kad jis nepripažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, nurodė, kad apie tai, jog buvo apgadinta pastato siena, jis sužinojo iš policijos pareigūnų, pats automobilio atsitrenkimo į sieną nejuto, be to, jo automobilyje kartu buvo G. Č., bylos duomenys liudija, kad į teismo posėdį nebuvo kviečiamas nei K. V., nei galbūt kartu su juo įvykio metu buvę kiti asmenys, taip pat nebuvo kviesti ir apie įvykio aplinkybes apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios degalinės vadovas A. T., šios degalinės darbuotojas K. M., taip pat administracinį teisės pažeidimą fiksavę ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai.

Pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, jog, nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1 – 1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-371/2011).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą neatlikęs anksčiau minėtų veiksmų, pažeidė materialios ir procesinės teisės normas, todėl nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vaclovas Iždonas