Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. N. – V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Taip pat į teismo posėdį neatvyko pareiškėja J. N. – V., kuriai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, jos interesus byloje atstovauja advokatė, kuri prašo bylą nagrinėti pareiškėjai nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina pareiškėjai J. N. – V. ir suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities VMI atstovui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Nagrinėjamos bylos atveju palikėjas J. N. nebuvo sudaręs testamento, palikėjo sutuoktinė O. N. yra mirusi 2012-09-24, t. y. iki palikėjo mirties, pareiškėja J. N. – V., būdama vienintele palikėjo dukra, yra pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (7, 8, 9, 10, 11, 20 b. l.).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

Iš mirties liudijimo nuorašo matyti, jog J. N. mirė 2012-12-29 (10 b. l.). Iš gimimo ir santuokos liudijimų kopijų matyti, jog pareiškėja yra J. N., mirusio 2012-12-29, dukra (8, 9 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, jog J. N. nekilnojamojo turto neturėjo, tačiau nuosavybės teise turėjo 2 transporto priemones (26 b. l.). Iš Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro pažymos matyti, jog notarų biure nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į 2012-12-29 mirusio J. N., gim. 1951-07-09, palikimą (20 b. l.). Kaip paaiškino pareiškėjos atstovė, pareiškėja priėmė visą tėvo turtą po jo mirties, mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi turtu, tačiau laiku nesikreipė į notaro kontorą dėl šio turto paveldėjimo. Pareiškėjos atstovė nurodė, kad pareiškėja faktiškai valdo mirusio tėvo turtą ir rūpinasi kaip savo turtu, kitų paveldėtojų nėra. CK 5.51 str. 1 d. nustatyta, jog įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl, laikytina, kad pareiškėja priėmė visą tėvo J. N., mirusio 2012-12-29, palikimą, faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 5 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. N. – V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė visą tėvo J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2012-12-29, palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė