Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos G. R. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo įregistruoti viešame registre paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir paveldėto turto pasidalijimo sutartį suinteresuotiems asmenims, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialas (toliau - VĮ Registrų centro Telšių filialas), L. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota turto registravimo įstaigoje. CK 255 straipsnio 2 dalis numatė, kad šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį daro negaliojančią. Nurodo, jog, atsižvelgiant į tuometinį reglamentavimą, privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančia, tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti. Anot pareiškėjos, nepaisant to, kad paveldėto turto pasidalijimo sutartis nebuvo įregistruota, sandoris įvyko ir visiškai atitiko sutarties šalių valią – nuo sutarties pasirašymo dienos iki šiol pastatus, visus dokumentus valdo pareiškėja, rūpinosi žemės sklypo po pastatais ir prie jų įteisinimu, sudarė ir vykdė sutartis su paslaugų teikėjais (dėl gamtinių dujų pardavimo, buitinių atliekų išvežimo, telekomunikacijų, interneto ir pan.), moka mokesčius, draudė pastatus ir namų turtą, prižiūri ir remontuoja minėtą turtą, tvarko aplinką taip pat kaip savininkė, atliko visus kitus reikalingus veiksmus tiems pastatams valdyti ir jais naudotis. Nurodo, kad nuo paveldėto turto pasidalijimo sutarties sudarymo momento pareiškėja turtą valdė ir naudojo būdama įsitikinusi, kad paveldėtas turtas, tai yra gyvenamasis namas su visais priklausiniais priklauso jai nuosavybės teise. Pareiškėja nurodo, jog pareiškime nurodytos aplinkybės įrodo, kad pareiškėja terminą įregistruoti nekilnojamąjį turtą praleido dėl svarbių priežasčių, tai yra dėl problemų šeimoje, dvasinių išgyvenimų dėl blogų tarpusavio santykių šeimoje ir vėlesnio šeimos iširimo, dėl būtinumo rūpintis sergančiais vaikais, dėl savo pačios blogos sveikatos būklės, be to, paveldėtu nekilnojamuoju turtu nuo sutarties sudarymo naudojasi kaip turto savininkė, o taip pat dėl to, kad notaro išduotuose dokumentuose, tai yra paveldėjimo teisės liudijime bei paveldėto turto padalijimo sutartyje nebuvo nurodyta, per kiek laiko tie dokumentai turi būti užregistruoti atitinkamose registravimo įstaigose todėl, jos teigimu, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėja prašo įstatymo nustatytą terminą įregistruoti paveldėjimo teisės liudijimą ir paveldėto turto pasidalijimo sutartį Nekilnojamo turto registre atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjos teigimu, tai, jog dėl jos valdomų pastatų pretenzijų niekas nėra išreiškęs, bei atsižvelgiant į tai, jog po sandorio sudarymo, pastatais naudojosi ji kaip savininkė, termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bei nepažeistų jokių asmenų interesų. Anot pareiškėjos, tai jog teismas jau buvo atnaujinęs terminą paveldėto turto pasidalijimo sutarčiai įregistruoti pareiškėjos seseriai, tai yra suinteresuotam asmeniui L. S., vadovaudamasis teisinių santykių stabilumo bei nuosavybės gynimo principais, teismas turėtų tenkinti ir pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą terminą paveldėjimo teisės liudijimui ir paveldėto turto pasidalijimo sutarčiai įregistruoti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais argumentais ir terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Papildomai pareiškėja nurodė, kad sudarant paveldimo turto pasidalijimo sutartį žinojo, kad paveldimo turto sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota atitinkamame registre, tačiau per trijų mėnesių terminą neturėjo galimybės tinkamai įregistruoti sandorio, nes tuo metu susirgo. Vėliau dėl termino atnaujinimo įregistruoti paveldimo turto sutartį nesikreipė dėl problemų šeimoje, dvasinių išgyvenimų dėl blogų tarpusavio santykių šeimoje ir vėlesnio šeimos iširimo, dėl būtinumo rūpintis sergančiais vaikais, dėl savo pačios blogos sveikatos būklės, o taip pat dėl, kad manė, jog nuo paveldimo sutarties sudarymo momento paveldėtas turtas priklauso jai nuosavybės teise, nes paveldėtu turtu naudojosi, rūpinosi kaip teisėta turto savininkė.

Suinteresuoto asmens L. S. teismo posėdžio metu pareiškėjos prašymo tenkinimui, neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė A. S. (b. l. 12). Po A. S., mirties, turtą paveldėjo jo dukros, pareiškėja G. R. ir suinteresuotas asmuo L. S. lygiomis dalimis, 1996 m. rugsėjo 3 d. Akmenės rajono notarų biure išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14). Tą pačią dieną, pareiškėja ir L. S. paveldėjusios pagal įstatymą turtą notarų biure sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pasidalino turtą, atsiradusį po tėvo A. S. mirties, pareiškėjos nuosavybėn perėjo 9/10 (devynios dešimtosios) dalys – nekilnojamojo turto –1) rąstų apmūryto gyvenamojo namo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini): 2) viralinės, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini): 3) daržinės, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini): 4) tvarto, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini): 5) sandėlio, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini): 6) sandėlio, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini): 7) klėties, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini): 8) ūkinio pastato, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini): 9) sandėlio, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini): 10) priklausinių - kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (b. l.15-16 ). 1996 m. rugsėjo 3 d. Akmenės rajono notarų biure išduotame paveldėjimo teisės liudijime ir paveldėto turto pasidalijimo sutartyje nurodyta, kad šis liudijimas (sutartis) turi būti įregistruoti rajono Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje, VĮ „Respublikinis inventorizacijos, projektavimo ir paslaugų biuras“ Mažeikių filiale bei seniūnijoje. Neįregistravus sutartis juridinės galios neturi (b. l. 13-16). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis 9/10 (devynios dešimtosios) dalys – nekilnojamojo daiktų, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruoti A. S. vardu (b. l. 17-18). Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo 2016 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų, registravimo, pareiškėjos prašymas, įregistruoti nuosavybės teisę į pareiškėjai 1996 m. rugsėjo 3 d. paveldėjimo teisės liudijimu bei paveldėto turto pasidalijimo sutartimis priklausančius nekilnojamus daiktus, netenkintas, nurodant, kad paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, sutartis, kurių pagrindu prašomu įregistruoti nuosavybės teisę yra nebegaliojantys (praleistas privalomo įregistravimo terminas 3 mėnesių.). Sprendime nurodoma, jog nekilnojamo turto perleidimo momentu galiojusio 1964 m. CK 255 straipsnyje buvo nustatyta, kad nekilnojamo turto įgijimo dokumentai (paveldėjimo teisės liudijimai, sutartys) atitinkamoje registravimo įstaigoje privalėjo būti įregistruoti per tris mėnesius, o šios registravimo pareigos nevykdymas nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentus daro negaliojančiais. (b. l. 20-21). VMI prie FM nėra pradėjusi procedūrų nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 97-99). Pareiškėja po paveldėto turto pasidalijimo iki šiol paveldėtą turtą valdė, juo naudojosi, rūpinosi žemės sklypo po pastatais ir prie jų įteisinimu, rūpinosi turtu ir jį prižiūrėjo, sudarė ir vykdė sutartis su paslaugų teikėjais, mokėjo mokesčius, draudė pastatus (b. l. 35, 38-39,45-70). Suinteresuotas asmuo L. S. sutinka, kad pareiškėjai būtų atnaujintas praleistas terminas paveldėjimo teisės liudijimui bei paveldėto turto pasidalijimo sutarčiai įregistruoti (b. l. 41-42).

Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnį, nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis), tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas gali atnaujinti (Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą dėl praleisto termino paveldėjimo teisės liudijimo ir paveldėto turto pasidalijimo sutarčiai įregistruoti nekilnojamojo turto registre atnaujinimo. Nagrinėjamai situacijai svarbi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostata, kai sandoris, sudarytas iki 2000 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau 1964 metų Civilinio kodekso 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Pažymėtina, kad pareiškėja, teikdama teismui prašymą dėl termino atnaujinimo įregistruoti sutartį viešajame registre, pripažino, kad ji praleido šį terminą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais, teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 75 straipsnio 1 dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Kadangi įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. įtvirtinta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. CK reglamentuota, jog įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 str., 1, 2 d.). CK 6.393 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prieš trečiuosius asmenis sutartis nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei sutartis nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, jog paveldėto turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu žinojo, kad sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota. Pareiškėjos teigimu, per nustatytą trijų mėnesių terminą neturėjo galimybės tinkamai įregistruoti sandorio, kadangi tuo metu sirgo. Vėliau dėl termino atnaujinimo įregistruoti paveldėjimo teisės liudijimą ir paveldėto turto pasidalijimo sutartį nesikreipė dėl problemų šeimoje, dvasinių išgyvenimų dėl blogų tarpusavio santykių šeimoje ir vėlesnio šeimos iširimo, dėl būtinumo rūpintis sergančiais vaikais, dėl savo pačios blogos sveikatos būklės, o taip pat dėl to, kad manė, jog paveldėtas turtas priklauso ir taip jai nuosavybės teise, nes paveldėtu nekilnojamuoju turtu naudojosi kaip turto savininkė nuo pat paveldėto turto pasidalijimo sutarties sudarymo momento.

Vadovaujantis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažintina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą paveldėjimo teisės liudijimui ir paveldėto turto pasidalijimo sutarčiai įregistruoti yra svarbios. Be to, iš byloje esančių suinteresuotų asmenų atsiliepimų bei kitų paaiškinimų nėra matyti, jog jie prieštarautų dėl termino atnaujinimo įregistruoti 1996 m. rugsėjo 3 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir paveldėto turto pasidalijimo sutartį, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre. Suinteresuoti asmenys byloje taip pat nenurodė, nepateikė duomenų, jog į nekilnojamąjį turtą pretenduotų tretieji asmenys, ar būtų kilę ginčų dėl šio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės (netinkamas teisės į nuosavybę įgyvendinimas) pripažintinas svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti. Šiuo metu galiojantis CK nenumato termino tokio pobūdžio sutartims įregistruoti, todėl termino sandoriui įregistruoti atnaujinimas atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Be to, nuspręsdamas atnaujinti praleistą terminą, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad į prašomą įregistruoti turtą jokie kiti asmenys nepareiškė ir nereiškia pretenzijų. Tai reiškia, kad termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų interesų. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomeninio gyvenimo bei įstatyminio reguliavimo tendencijas skatinant - puoselėjant privatinės nuosavybės prioritetą valstybinio turto atžvilgiu, t. y. skatinant valstybinio turto privatizavimą ir tik išimtiniais atvejais toleruojant privataus turto perdavimą valstybei (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis, 46 straipsnio 1 dalis), taip pat gerbiant šeimos ar giminės nuosavybės tęstinumą, perimamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), kuris įgyvendinamas, be kita ko, paveldint savo šeimos ar giminės narių turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 185 str., 290-291 str., 578 str., teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą pareiškėjai G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), įregistruoti 1996 m. rugsėjo 3 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1996 m. rugsėjo 3 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu pareiškėjos G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn perėjo 9/10 (devynios dešimtosios) dalys nekilnojamųjų daiktų: 1) rąstų apmūryto gyvenamojo namo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini): 2) viralinės, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini): 3) daržinės, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini): 4) tvarto, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini): 5) sandėlio, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini): 6) sandėlio, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini): 7) klėties, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini): 8) ūkinio pastato, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini): 9) sandėlio, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini): 10) priklausinių - kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.