Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistės 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-16718/14(1.156-SM3) paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas V. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 30 d. apie 16.40 val., palėpėje, (duomenys neskelbtini), laikė daiktus, kurie trukdė kitiems asmenims, t.y. bendrasavininkui G. B., naudotis jam priklausančiomis patalpomis, t.y. V. B. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 1-354 patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių 8.2 p.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistė 2014 m. lapkričio 24 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad V. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 161 str. ir paskyrė jam įspėjimą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas V. B. skundas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 23 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistės 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-16718/14(1.156-SM3) paliko nepakeistą.

V. B. manymu, byloje neįrodyta, jog nenaudojamų daiktų buvimo faktas palėpėje kokiu nors būdu pažeidė palėpės bendrasavininko G. B. teises. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad palėpėje esantys daiktai, kokiu nors būdu G. B. trukdo naudotis patalpa. Pastarajam jokia žala nepadaryta. Palėpė nepadalinta, nėra nustatyta naudojimosi ja tvarka. Be to į palėpę įeinama per dvejas duris. Pažeidėjas atkreipia dėmesį į tai, kad palėpės įsigijimo metu nenaudojami daiktai joje jau buvo. Nei jis, nei G. B. dėl šių daiktų jokių pretenzijų nereiškė. Todėl nėra pagrindo teigti, jog V. B. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 1-354 patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių 8.2 p. reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms, V. B. manymu, daiktus pašalinti iš palėpės turėtų būti įpareigoti abu jos savininkai. Juolab, kad G. B. palėpėje laiko statybines medžiagas ir jų atliekas.

V. B. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos ATPK 161 str. numatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas, užtraukia įspėjimą arba baudą iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. B. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, esanti Vašingtono a. 1 Vilniuje, nuosavybės teise priklauso A. B., G. B. ir V. B. (b. l. 26-28). Pažymėtina, jog šios negyvenamosios patalpos nuosavybė nėra atidalinta. Todėl šia patalpa turi būti naudojamasi ir ja disponuojama tik esant bendraturčių sutikimui (CK 4.88 str. 1 d.). Teismo posėdžio metu V. B. aiškino, jog jis su G. B. bendru susitarimu naudojasi kiekvienas virš jų butų esančia palėpės dalimi (b. l. 47). Vis dėlto, nors patalpos savininkai susitarė dėl naudojimosi palėpės patalpomis tvarkos, tačiau akivaizdu, jog jie savo veiksmais negali trukdyti vienas kitam naudotis nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis.

Iš 2014 m. spalio 9 d. parodymų protokolo matyti, kad G. B. negali naudotis bei laisvai patekti į palėpę, nes jis yra užkrauta V. B. ir jo motinai priklausančiais daiktais (b. l. 19). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis G. B. patvirtino, jog V. B. nesutinka atlaisvinti jo daiktais apstatytos palėpės dalies. Dėl patalpoje kaupiamų daiktų ten susidarė antisanitarinės sąlygos, yra didelė grėsmė kilti gaisrui (b. l. 48). Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad dalis palėpės yra užpildyta įvairiomis dėžėmis, stikline tara, skardinėmis (b. l. 17-18). Liudytojas L. G. patvirtino, jog apžiūrėjus palėpės patalpas buvo nustatyta, kad dėl bendroje patalpoje laikomų V. B. ir jo motinos daiktų, nukentėjusysis negali laisvai naudotis patalpomis. Pažeidėjas patvirtino, kad daiktus į palėpę sunešė jo mama, tačiau prašė jos dėl senyvo amžiaus nekliudyti (b. l. 49). Tai, kad V. B. pripažino, jog palėpėje esantys daiktai priklauso jam ir jo motinai patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus II-ojo kontrolės poskyrio Vyriausiojo specialisto Jan Mincevič tarnybinis pranešimas (b. l. 29). Nors V. B. aiškino, kad jis palėpę įsigijo jau su dėžėmis, stiklainiais ir statybinėmis medžiagomis, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Teismo posėdžio metu pažeidėjas nepaneigė, kad daiktus į palėpę atneša ir išneša jo motina (b. l. 50). Be to V. B. parodė, jog jis palėpe naudojasi jau nuo 1950 m. Todėl akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. privalo atlaisvinti per ilgą laiką nuosavybės teise A. B., G. B. ir V. B. priklausančioje patalpoje sukauptus daiktus, trukdančius G. B. naudotis palėpe.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių V. B. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 161 str. Vilniaus apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skirta nuobauda iš esmės atitiko pažeidimo pobūdį, V. B. asmenybę bei byloje nustatytas aplinkybes, įtakojančias nuobaudos individualizavimą.

Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo V. B. skundo netenkino, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. A11-16718/14(1.1.56-SM3) paliko nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.