Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės, teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Eduardo Maškevičiaus,

kaltinamųjų gynėjams advokatams Antanui Lekstučiui, Edvardui Staponkui., Aivarui Surbliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. E., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, teistas:

1. 2010-01-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 87 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. 2010 -03-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. 2010 m. gegužės 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi 2010-0129 ir 2010-03-10 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, galutinę bausmę nustatant laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir 6 mėnesiams;

3. 2010-09-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. ( 2 veikas), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2010-01-29 ir 2010-03-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant elgesio apribojimą nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, taip pat mokytis arba dirbti;

4. 2010-10-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmė subendrinta su 2010-05-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo subendrinta bausme, paskirta 2010-01-29 ir 2010-03-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais bei 2010-09-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

5. 2011-04-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-27 nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008-12-29 iki 2008-12-31 ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-04-15 iki nuosprendžio įsiteisėjimo bei pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-27 nuosprendį atliktos subendrintos bausmės dalį, kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., BK 129 str.2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.;

E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str.2 d. 8 p.,

S. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini) Gargžduose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas, kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., 129 str.2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš daiktų pateikimo protokolo ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotoja pateikė V. L. rūbus ir jie apžiūrėti : švarkas, marškiniai, kelnaitės, kojinės ir batai. Apžiūros metu nustatyta, kad švarkas yra tamsiai mėlynos spalvos. Ant švarko aptiktos sudžiūvusio raudonos spalvos skysčio dėmė, panaši į kraujo (1 t., b.l. 62, 63-72).

2009-08-05 I. K. atpažino nužudytąjį V. L. ( Atpažinimo protokolas 1 t., b.l. 74).

Kaltinamojo E. L. parodymai, kad V. L. 2009 m. liepos 27 d. iš viso nebuvo mušamas, o buvo sumuštas anksčiau, prieštarauja kitiems bylos įrodymams ( kaltinamojo M. E. ir nukentėjusiojo V. G. parodymams apie tai, kad smurtas buvo naudojamas ir prieš V. L., bei paties E. L. išsamiems parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kai jis buvo apklausiamas kaip įtariamasis. Dalyvaujant įstatyminei atstovei ir gynėjui, E. L. parodė, kad jie mušė abu prie stalo sėdėjusius vyrus. M. E. vienam vyriškiui kumščiu į veidą, po to mušė pagaliu per galvą, o kai šis nugriuvo ant žemės, jam spyrė. Po to M. E. pastūmė moterį, sėdėjusią fotelyje, ir ši su foteliu apsivertė. Kitas benamis, kuris buvo apsivilkęs mėlynu švarku, stojosi, E. L. jį stumtelėjo, kumščiu smogė 3 kartus į galvą ir benamis nugriuvo ant žemės. Tada jis spyrė vyriškiui mėlynu švarku į galvą du-tris kartus, M. E. ir S. S. taip pat jam spyrė į galvą po du kartus ( Įtariamojo apklausos protokolai t. 3, b. l. 22-24). Šie E. L. parodymai iš esmės atitinka M. E. bei nukentėjusiųjų parodymus apie smurto pobūdį prieš V. L., V. G. ir N. P. ir kolegija konstatuoja, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duoti E. L. parodymai iš esmės atitinka kitais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes ir jais netikėti nėra pagrindo. Kolegija atmeta E. L. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad jie smurto prieš V. L. nevartojo, nes šie jo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei jo paties parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad V. L. sunkius sužalojimus, dėl kurių mirė, būtų patyręs anksčiau. Tai paneigė kiti nukentėjusieji, buvę įvykio vakarą kartu su juo, V. L. sesuo, mačiusi jį vieną dieną ar dvi prieš įvykį, bei liudytojas V. M.. Visiškai akivaizdu, kad tokių daugybinių išorinių ir sunkių V. L. sužalojimų, kurie nustatyti specialisto išvadoje, aplinkiniai negalėjo nepastebėti. V. G. parodė, kad po kaltinamųjų smurto V. L. nebepaėjo ir jam teko padėti V. L. pareiti iki savo sandėliuko.

Ši M. E. ir S. S. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d.

Ši M. E. ir E. L. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., nes jie V. L. nužudė dėl chuliganiškų paskatų.

M. E. ir E. L. parodymai apie S. S. vartotą smurtą labai lakoniški, neišsamūs ir nenuoseklūs.

Kaltinamasis M. E. teisiamojo posėdžio metu įrodymų tyrimo pradžioje parodė, kad 2009 m. liepos 27 d. sumušant V. L. ir kitus nukentėjusiuosius dalyvavo ir S. S., tačiau kiek S. S. smūgių sudavė V. L. jis negali pasakyti, bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie apie S. S. vaidmenį šio nusikaltimo padaryme prieštaringi.

Apklausiamas kaip įtariamasis 2009 m. rugpjūčio 13 d., M. E. parodė, kad 2011 m. liepos 27 d. buvo nuėję pas benamius kartu su S. S. ir E. L., M. N. laukė netoliese. Jie su E. L. mušė du vyriškius, ką darė S. S. nematė ( Įtariamojo apklausos protokolas, t. 2, b. l.125-128).

Apklausiamas 2009 m. rugpjūčio 21 d. pakartotinai, M. E. S. S. veiksmų nedetalizavo, parodė, kad kai sumušė V. G., spardė kitą vyriškį ( V. L.), kuris jau gulėjo ant žemės nuo E. L. ir S. S. smūgių ( t. 2, 143-146).

Apklausiamas 2009 m. sausio 14 d. M. E. parodė, kad jis V. G. pastūmė ir sudavė kumščiu į veidą, o kai jis nugriuvo, įspyrė vieną kartą į galvą ir vieną kartą į petį ar į krūtinę. Matė, kad kitą vyrą, apsirengusį mėlynu švarku, gulintį ant žemės spardė E. L.. Taip pat matė, kad tam vyrui vieną kartą į galvą spyrė S. S.. Jis ( M. E.) priėjęs taip pat įspyrė tam gulinčiam vyriškiui į galvą. Kai nueinant fotelyje sėdinti moteris kažką pasakė, jis priėjęs rankomis pastūmė ją į krūtinę ir moteris su foteliu apsivertė ( t. 2, b.l. 147-149).

Ikiteisminio tyrimo metu akistatoje su S. S. M. E. labai neišsamiai parodė, kad vieną benamį spardė E. L. ir S. S. ( t.2, b. l. 188-190).

Baigiantis įrodymų tyrimui teisme, kaltinamasis M. E. suabejojo, ar tikrai S. S. dalyvavo nužudant V. L. ( t. 5, b. l. 143).

Kaltinamasis E. L. teisiamajame posėdyje neigė, kad 2009 m. liepos 27 d. buvo mušamas V. L., nors ir teigė, kad šiame konflikte dalyvavo ir S. S..

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis 2009 m. rugpjūčio 19 d. E. L. parodė, kad 2009 m. liepos 27 d. darant nusikalstamą veiką dalyvavo ir S. S.. Konkretizuodamas visų veiksmus, E. L. parodė, kad jis ( E. L.) stūmė vieną vyriškį, tris kartus kumščiu smogė jam į veidą ir vyriškis nuvirto. M. E. tuo metu pastūmė moterį. Visi tada išėjo ( t. 3, b. l. 12-18). Kokį smurtą vartojo S. S. E. L. neparodė.

Apklausiamas 2010 m. sausio 13 d. papildomai, E. L. parodė, kad vyriškiui mėlynu švarku jis spyrė į galvą du-tris kartus, M. E. ir S. S. taip pat jam spyrė į galvą po du kartus ( Įtariamojo apklausos protokolai t. 3, b. l. 22-24).

Nukentėjusioji N. P. parodė, kad juos užpuolė du asmenys, o vienas stovėjo nuošaliau.

Neatmetama, kad šis trečiasis asmuo galėjo būti ir liudytojas M. N., kuris parodė, kad kaltinamųjų laukė kažkur netoliese.

Kaip matosi iš specialistų T. P. ir V. B. išvadų, ištyrus S. S. kompiuteryje esančius duomenis, nustatyta, kad kaltinamojo S. S. kompiuteryje yra įdiegta pokalbių programa „Skype“, iš kurios matyti, kad 2009 m. liepos 27 d. S. S. kompiuteriu buvo bendraujama konferenciniu ryšiu, kuris S. S. buvo aktyvintas 13: 11 val. ir truko 7:16 sekundžių, 20:27 val. aktyvintas ir truko 0:22 sekundės, aktyvintas 20:50 val. ir truko 0:02 sekundės, aktyvintas 20:52 val. ir truko 2:54 sekundės, aktyvintas 23:49 val. ir truko 0:16 sekundės ( Specialistų išvados, 3 t. b.l. 5- 7, t.5, b.l. 102-120).

Išvadas davę specialistai teisiamajame posėdyje paaiškino, kad specialistas T. P. nurodydamas S. S. kompiuteryje užfiksuotą konferencinio ryšio laiką, neatsižvelgė į vasaros ir žiemos laiko pokyčius, todėl specialisto V. B. užfiksuotas kompiuterio duomenų laikas, kuris šiek tiek skiriasi nuo specialisto T. P. nurodyto laiko, yra teisingas. Paaiškino, kad užfiksuotas konferencinis ryšis patvirtina, kad tuo metu S. S. galėjo naudodamasis konferenciniu ryšiu žaisti kompiuterinį žaidimą, bet taip pat paaiškino, kad palikus įjungtą kompiuterį bei konferencinį ryšį ir pasišalinus, kompiuterio duomenys būtų analogiški. Kad tikrai S. S. buvo prie kompiuterio patvirtina tik laikas, kada konferencinis ryšys buvo aktyvinamas. Be to, specialistas T. P. pakomentavo, kad „Skype“ duomenys, pasinaudojant specialia programa, nesunkiai gali būti suklastojami. Specialistas V. B. paaiškino, kad jis tirdamas S. S. kompiuterį jokių duomenų klastojimo požymių nenustatė, nes tikrino pačią duomenų bazę, o norint suklastoti visus duomenis, kurie tarpusavyje labai susiję, reikia būti labai geru informatikos specialistu.

Kad S. S. kompiuteryje esanti informacija yra suklastota, jokių duomenų byloje nėra. Atvirkščiai, liudytojai parodė, kad tikrai tą vakarą žaidė su S. S..

Liudytojas M. S. parodė, kad su S. S. yra pažįstamas apie du metus, nes kartu su juo ir dar keliais vaikinais kompiuteriu internete žaidžia komandinius žaidimus, tarpusavyje jie bendrauja per „Skype“. S. S. 2009 m. liepos pabaigoje jam papasakojo, kad yra apkaltintas 2009 m. liepos 27 d. nužudęs benamį. Gali patvirtinti, kad tą dieną jis kartu su M. S. nuo vakaro iki paryčių žaidė kompiuteriu komandinį žaidimą ir bendravo per „Skype“, nes iš karto po šio pokalbio pasižiūrėjo savo kompiuteryje esančią „Skype“ istoriją.

Liudytojas I. Ž. parodė, kad kompiuteriu žaisdamas žaidimus internete susipažino su S. S.. Su juo ryšius palaiko naudodamasis „Skype“ programa, nors jo šiaip nėra matęs ir bendrauja tik žaidimų metu. S. S. jam pasakė, jog jį įtaria, kad S. S. 2009 m. liepos 27 d. vakare nužudė žmogų., tačiau jis gali paliudyto, kad tą dieną su S. S. žaidė nuo 14 val. 17 min. iki 20 val. 52 min. Jo brolis ir kiti draugai kompiuteriu žaidė ilgiau. Jis apklausiamas policijoje iš kompiuterio pateikė bendravimo su S. S. išklotinę.

Liudytojas E. Ž. parodė, kad žaisdamas komandinius kompiuterinius žaidimus susipažino su S. S.. Žaisdavo beveik kiekvieną dieną. S. S. sakė, jog jis apkaltintas nužudymu, bet tą vakarą jis su S. S. iki 24 val. žaidė komandinį žaidimą.

Liudytojai I. Ž. ir E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pateikė kopiją iš „Skype“ apie bendravimą kompiuteriu 2009 m. liepos 27 d. ( t.2, b. l. 78, 85).

Kad tikrai kompiuterių programoje „Skype“ tam tikrą laiką yra saugomi duomenys, matosi iš atlikto S. S. parodymų patikrinimo ( protokolas, t. 5, b. l. 42-48).

Nors pagal kompiuterį tyrusių specialistų išvadas S. S. galėjo būti pasitraukęs nuo kompiuterio ir būti nusikaltimo vietoje laikotarpiu nuo 20:52 val. iki 23:49 val., šios išvados nepaneigia kaltinamojo S. S. ir liudytojų parodymų, kad V. L. nužudymo metu ( 2009 m. liepos 27 d. apie 23 val.) S. S. buvo savo namuose.

Be to, byloje yra nustatyta, kad 2007-07-27 21:38 val. ir 23:05 val. S. S. motina telefonu siuntė S. S. telefonu žinutes, į kurias S. S. neatsakė. Abu telefonai veikė arčiausiai S. S. gyvenamosios vietos esančio bokštelio veikimo zonoje. Ikiteisminio tyrimo metu padaryta išvada, kad S. S. buvo palikęs namuose telefono aparatą ( t. 3, b. l. 65, 89, 110-111). Ši išvada niekuo nepagrįsta, paremta tik spėjimu ir taip pat patvirtina, kad S. S. V. L. nužudymo metu galėjo būti namuose.

Apklausta kaip liudytoja kaltinamojo S. S. motina S. S. parodė, kad apie pirmąjį įvykį, kai buvo sumušti žmonės ir buvo sulaikytas jos sūnus, ji sužinojo po to, kai policijos pareigūnai sūnaus atvažiavo suimti dėl V. L. sumušimo. Sūnus papasakojo, kad tada jie buvo trise, vienas pabėgo, o jis ir dar vienas vaikinas buvo sulaikyti policijos. Liepos 27 d. ji buvo namuose, todėl gali paliudyti, kad sūnus tą vakarą buvo namuose ir žaidė kompiuterinius žaidimus. Yra vakare užfiksuotas jo telefoninis skambutis S. S., bet tuo metu jie abu su sūnumi buvo namuose. Ji su šeimos nariais kalbasi telefonu ir siunčia tarpusavyje žinutes nemokamai. Kartais duktė, kuri gyvena tame pačiame kambaryje su S. S., nenorėdama išsiduoti, atsiunčia telefonu žinutę, kad S. S. garsiai leidžia muziką arba garsiai žaidžia žaidimus ir jai trukdo miegoti. Nenorėdama keltis ir eiti į vaikų kambarį, ji sūnui paskambina ar parašo žinutę ir įspėja pritildyti garsą, neišduodama dukros, kad ji skundžiasi. Ji sūnui patarė iš kompiuterio ištraukti duomenis, patvirtinančius, kad tikrai jis liepos 27 d. žaidė kompiuteriu. Sūnus pasitaręs su draugais, tai padarė, kai kompiuteris buvo sugrąžintas iš ekspertizės. Ji šiuos duomenis, atspausdintus ant lapų, pateikė tyrėjai.

Esant prieštaringiems kitų kaltinamųjų M. E. ir E. L. parodymams apie S. S. dalyvavimą liepos 27 d. padarytose nusikalstamose veikose, nesant jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų, S. S. dėl 2009 m. liepos 27 d. padaryto viešosios tvarkos pažeidimo ir V. L. nužudymo išteisinamas, neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikalstamų veikų padaryme.

Kaltinamasis M. E. išteisinamas pagal BK 284 str. 1 d. dėl kaltinimo, kad V. L. nužudymo metu padarė viešosios tvarkos pažeidimą. M. E. išteisinamas, kad „ 2009 m. liepos 27 d. apie 23 val. viešoje vietoje, apleistų sandėliukų viduje ir praėjime tarp sandėliukų, esančių Klaipėdoje, Minijos g. 132 namo kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, matydami vienas kito veiksmus ir jiems pritardami, M. E., ir E. L., kuris nusikaltimo padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal BK 284 str., be dingsties, tai yra dėl chuliganiškų paskatų, elgdamiesi įžūliai, rankomis, kojomis ir pagaliais sudavė N. P., V. L. ir V. G. nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas ir sukėlė pastariesiems fizinį skausmą bei padarė sužalojimus smūgių vietose. Sudavus N. P. vieną smūgį į ranką buvo padaryta poodinė kraujosruva kairio dilbio riešo priekiniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sudavus V. G. ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą buvo padarytas odos nubrozdinimas kairėje kaktos pusėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sudavus V. L. ne mažiau kaip vienuolika smūgių į rankas ir krūtinę buvo padarytos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos priekinio paviršiaus abiejų pusių srityse, dešinio peties priekinio paviršiaus, dešinės alkūnės-žasto išorinio paviršiaus srityse ir poodinės kraujosruvos abiejų rankų dilbių srityse, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei M. E. ir E. L. kiekvienam suduodant ne mažiau kaip po vieną, o visiems kartu ne mažiau dešimties smūgių V. L. į galvą buvo padarytas stiprus galvos sumušimas: daugybinės poodinės kraujosruvos veido abiejų pusių srityse, galvos smegenų sumušimo-kontuziniai židiniai abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių skilčių, kairio pusrutulio smilkininės skilties, kairio pusrutulio pakaušinės skilties-srityse, trauminis subdurinis (po kietuoju galvos smegenų dangalu) kraujo išsiliejimas dešinėje, kaukolės smegeninės dalies dešinės pusės skliauto kaulų linijinis lūžis su epidurine kraujo išlaja dešinėje, veido kairės pusės kaulų lūžiai: kairio skruostikaulio lanko lūžis, kairio viršutinio žandikaulio (maksili arinio) ančio priekinio-viršutinio krašto įspaustinis lūžis su kraujo susikaupimu antyje. Dėl daugybinių poveikių į galvos sritis visumos padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo masto traumos, dėl kurios lūžo kaukolės kaulai, buvo sumuštos galvos smegenys, išsivystė smegenų koma, kontuzinis sumušimo židinys pratrūko į galvos smegenų skilvelių sistemą, V. L. 2009 m. rugpjūčio 2 d. ligoninėje mirė. Tokiu būdu M. E. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip yra padarė viešosios tvarkos pažeidimą“.

Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas ir dėl to aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir t.t. (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, kt.). Tokių požymių M. E. ir E. L. veikoje nenustatyta. Šių Kaltinamųjų smurtinių veiksmų niekas, išskyrus nukentėjusiuosius, nematė, visuomenės rimtis sutrikdyta nebuvo. Tai, kad buvo sutrikdytas nukentėjusiųjų girtavimas viešoje vietoje, negali būti vertinama kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Kadangi nukentėjusieji N. P. ir V. G. nubausti kaltinamųjų pagal BK 140 str. už nežymų jų sužalojimą neprašė, perkvalifikuoti kaltinamojo M. E. veiksmus pagal BK 140 str. 1 d. nėra pagrindo, jis pagal BK 284 str. 1 d. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, juos charakterizuojančius duomenis bei kt., bei atsižvelgia, į BK XI skyriuje nustatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Kaltinamasis S. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo metu buvo vartojamas smurtas prieš žmones. ( BK 284 str. 1 d.).

S. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, baudžiamąją atsakomybę sunkina, kad nusikalto bendrininkų grupe bei būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

S. S. teisiamas pirmą kartą ( pažyma, t. 4, b. l. 11). (duomenys neskelbtini)pagrindinės mokyklos, kurioje S. S. mokėsi 2008-2009 m., S. S. charakterizuojamas patenkinamai. Mokykla apibūdina jį kaip vidutinių gabumų, draugišką, komunikabilų, gerai sutariantį su klasės draugais, aktyviai dalyvaujantį mokyklos renginiuose, tačiau stokojantį motyvacijos mokytis, vėluojantį į pamokas kai kada jas praleidinėjantį. Taip pat nurodyta, kad jo mama ne visada objektyviai reaguodavo į pastabas apie sūnaus elgesį, S. S. stengėsi, kad mamai nebūtų žinomi jo prasižengimai (4 t. b.l. 13). Klaipėdos Baltijos gimnazijos išduotoje teigiamoje S. S. charakteristikoje nurodyta, kad S. S. mokosi vidutiniškai, tačiau stengiasi, pamokose aktyvus, be pateisinamos priežasties pamokų nepraleidinėja, elgiasi geria, noriai bendrauja su klasės mokiniais, yra jų gerbiamas ir mėgstamas (4 t. b.l. 15). S. S. motina S. S. dirba, tiek buvusių darboviečių, tiek dabartinės darbovietės administracijos charakterizuojama išimtinai teigiamai ( t. 4, pažyma, b.l. 16-17, charakteristikos, b. l. 19,21,23). S. S. dėl psichinės sveikatos bei priklausomybės ligų įskaitoje nėra ( pažymos, 4 t. b.l. 12, 3 t., b.l.140, 141 ).

Kadangi S. S. teisiamas pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, mokosi, gerai charakterizuojamas, kolegija skiria jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimu.

Kaltinamieji E. L. ir M. E. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą – dėl chuliganiškų paskatų atėmė kito žmogaus gyvybę ( BK 129 str. 2 d. 8 p.). Nors nenustatyta, kad mušdami V. L., siekė jo mirties, tačiau vienas kito akivaizdoje mušdami ir spardydami gulinčiam V. L. į galvą neabejotinai suprato, kad taip padarys nukentėjusiajam sunkius sužalojimus ir tai gali sukelti nukentėjusiojo mirtį. Nors V. L. mirties nesiekė, tačiau tyčiniais smurtiniais veiksmais šias pasekmes sukėlė. E. L. ir M. E. nužudymą padarė netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis M. E. taip pat padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kurio metu buvo vartojamas smurtas prieš žmones ( BK 284 str. 1 d.).

E. L. ir M. E. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, baudžiamąją atsakomybę sunkina, kad nusikalto bendrininkų grupe bei būdami neblaivūs ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į kaltinamuosius M. E. ir E. L. charakterizuojančius duomenis bei kitas aplinkybes.

M. E. dėl priklausomybės ar psichikos ligų įskaitoje nėra ( pažymos, t. 3, b. l. 140, 141, 142). M. E. iki nusikalstamų veikų padarymo, už kurias teisiamas šioje byloje, teistas nebuvo, tuo metu jau buvo atliekami 5 ikiteisminiai tyrimai dėl jo padarytų nusikalstamų veikų ( pažyma, t.3, b. l. 114-115). Tačiau ši aplinkybė nuo nusikaltimų darymo nesulaikė. Šiuo metu M. E. yra nuteistas už 5 plėšimus ir atlieka laisvės atėmimo bausmę ( nuosprendžių kopijos, t. 3, b. l. 122-123, t.5). Iki nusikalstamos veikos padarymo buvo paieškomas, nes buvo pabėgęs iš namų, daug kartų buvo sulaikytas išgėręs bei už smulkias vagystes, kitus administracinius pažeidimus ( pažymos, t. 3 t., b.l. 133-136), Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokyklos ir (duomenys neskelbtini), kuriose mokėsi, charakterizuojamas neigiamai. Charakteristikose nurodyta, kad M. E. blogai mokėsi, praleidinėjo pamokas, neklausė mokytojų ir motinos, dėl to, kad nelankė mokyklos, iš jos pašalintas (3 t. b.l. 144-145, 147). Tėvas miręs, motina G. E., kaip matosi iš bylos dokumentų, stengėsi dėl sūnaus, bet didesnio poveikio jos pastangos sūnaus elgesiui neturėjo, dėl sūnaus padarytų administracinių pažeidimų bei dėl valdžios nepanaudojimo sūnui auklėti, daug kartų bausta administracine tvarka (t.1, b. l. 173-176). G. E. darbovietės charakterizuojama kaip darbšti ir draugiška darbuotoja ( pažyma ir charakteristika t. 3, b. l. 148, 150).

E. L. anksčiau yra neteistas, už smulkią vagystę buvo sulaikytas policijos, perduotas tėvams ( pažymos, t. 3, b. l. 172,174). E. L. dėl psichikos sveikatos ar priklausomybės ligų įskaitoje nėra ( pažymos, t. 3, b. l. 140, 141, 175). Klaipėdos (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, kurioje mokėsi nuo 2005 m., (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, kurioje mokėsi tik du mėnesius, administracijos, charakterizuojamas išimtinai neigiamai (3 t. b.l 179), (duomenys neskelbtini) mokyklos E. L. charakterizuojamas išimtinai neigiamai. Iš charakteristikų matosi, kad jis buvo nedrausmingas, grubiai elgėsi su klasės draugais ir mokytojais, blogai mokėsi, praleidinėjo pamokas, kursą kartodavo po kelis metus, valkataudavo, vartodavo alkoholį, rūkydavo ( Charakteristikos, pažyma, t. 3, b. l. 176-177, 179, 191,192, 197). E. L. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 2010 m. išduotoje charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai ( t.5, b. l.11, 60).

Iš šių charakteristikų, kitų bylos dokumentų matyti, kad E. L. motina Ž. M. motina didesnio dėmesio jo auklėjimui neskyrė, teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, visa šeima buvo ieškoma, nes E. L. ilgą laiką nelankė mokyklos ( t. 3, b. l.180,181,182,183,184186,187188,189,190,193,194,195). Buvusios darbovietės, kurioje dirbo tik mėnesį laiko, Ž. M. charakterizuojama teigiamai ( charakteristika, t. 3, b. l. 200).

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad E. L. nusikalto pirmą kartą, šiuo metu mokosi, turi sveikatos problemų ( t. 3, b. l. 41), skiria E. L. švelnesnę bausmę, negu jo bendrininkui M. E..

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusioji I. V., nužudytojo V. L. sesuo, pateikė civilinį ieškinį dėl 2930 Lt V. L. laidojimo išlaidų, 9550 Lt. paminklo pastatymo išlaidų ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ( t.5, b.l. 8). Pateikė kvitą, kad sumokėjo avansą už paminklą 300 Lt. ir sutartį, pagal kurią UAB „Travertinas“ įsipareigojo užsakovei I. V. pagaminti antkapinį paminklą ir atlikti paminklo pastatymo ir aplinkos sutvarkymo darbus ( t. 5, b. l. 9-10).

Civilinio kodekso 6. 263 str. 2 d. yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ( BPK 109 str. ).

Kadangi nustatyta, jog V. L. nužudė kaltinamieji M. E. ir E. L., jie privalo atlyginti padarytą žalą. Padarytos 2930 Lt išlaidos yra būtinos laidojant asmenį ir nėra aiškiai per didelės.

Prašoma 9550 Lt suma paminklui pastatyti yra aiškiai per didelė, paprastai yra priteisiamos tik būtinos išlaidos, nukentėjusioji nepaaiškino, kodėl skurdžiai gyvenusiam V. L. būtina statyti prabangų paminklą, be to, kaip ji pati pripažino, jis bus skirtas ne tik jos broliui V. L., bet ir kitiems giminaičiams. Civilinis ieškinys dėl paminklo pastatymo išlaidų priteisimo mažinamas iki 3183 Lt.

Dėl V. L. nužudymo nukentėjusioji, jo sesuo, be abejonės, patyrė skaudžius išgyvenimus - sielvartą ir kitas dvasines kančias ir patyrė didelę neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Tačiau pažymėtina, kad kolegija atsižvelgia ir į kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos nustatytinam dydžiui.

Nukentėjusioji su V. L. vienoje šeimoje negyveno, kaip matosi iš jos parodymų, V. L. atsisakė gyventi jos bute, nors tokia galimybė buvo, geriau su kitais neturinčiais gyvenamosios vietos asmenimis gyveno sunkiose sąlygose- sandėliukuose prie daugiabučio namo ir tai patvirtina, kad V. L. ir nukentėjusiosios tarpusavio ryšiai nebuvo itin artimi.

Kaltinamieji nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia, nedirba, turto neturi. Bet taip pat atsižvelgiama, kad jie yra jauno amžiaus, darbingi, gali įsigyti specialybę, susirasti darbą bei turi galimybę, nors ir per ilgesnį laiką, sumokėti priteistą žalą. Atsižvelgiama ir į tai, kad E. L. motina sunkiai verčiasi, nekilnojamojo turto, santaupų neturi.

Įvertindama aptartų kriterijų visumą bei taikydama teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija mano, kad civilinio ieškinio dydis dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 20 000 Lt dydžio.

Valstybinės ligonių kasos ieškinys ( t.1, b. l. 57-58) dėl 5 962.51 Lt V. L. gydymo ligoninėje išlaidų priteisimo tenkintinas ( BPK 109 str. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 27 str.). Kadangi nustatyta, kad V. L. nužudė M. E. ir E. L., jie privalo šias išlaidas, padarytas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, atlyginti ( Civilinio kodekso 6.263 str.). Kadangi E. L. yra nepilnametis, jam neturint turto ar savarankiško uždarbio, atitinkama žalos dalis priteistina iš jo įstatyminės atstovės Ž. M. ( Civilinio kodekso 6.276 str.) . M. E. jau yra pilnametis, todėl žala iš jo motinos neišieškoma.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.- laisvės atėmimu 7 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1, 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir galutinę bausmę, paskirtą 2011 m. balandžio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir galutinę bausmę M. E. paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką M. E. įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2009 m. rugpjūčio 13 d. iki 2009 m. rugsėjo 14 d. bei bausmę, atliktą pagal 2011 m. balandžio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

E. L. pripažinti kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti laisvės atėmimu šešeriems metams, šią bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką E. L. įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d.

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir skirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant S. S. be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis arba dirbti.

S. S. pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. ( 2009 m. liepos 27 d. veika) išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

M. E. pagal BK 284 str. 1 d. ( 2009 m. liepos 27 d. veika ) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių.

Nukentėjusiosios I. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš M. E. ir E. L. solidariai nusikaltimu padarytą žalą: turtinę žalą 6113 Lt V. L. laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidas bei neturtinę žalą 20 000 Lt. E. L. neturint turto ir savarankiško uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iš jo įstatyminės atstovės Ž. M. žalai padengti išieškoti 13 056 Lt.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį patenkinti, priteisti Valstybinei ligonių kasai V. L. gydymo išlaidas iš M. E. ir E. L. iš kiekvieno po 2981,26 Lt, o E. L. neturint turto ir savarankiško uždarbio, 2981,26 Lt išieškoti iš jo įstatyminės atstovės Ž. M..

Tris kompiuterio laikmenas su policijos kvietimo įrašu, su trumpųjų žinučių įrašais, priedu prie specialisto išvados Nr. 11K-268(O9) saugoti prie bylos.

V. L. rūbus ir įvykio vietoje rastą lazdą, saugomus Klaipėdos AVPK NTB SNTS, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. E. ir E. L. paskirti suėmimą, E. L. suimti teismo salėje. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. S. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų, o suimtiems kaltinamiesiems per 20 dienų nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.