Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. apeliacinį skundą, trečiojo asmens B. K. pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui Z. S. (Z. S.) (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja M. S., B. K., J. S., A. K., institucija, dalyvaujanti procese išvadai duoti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t.y. priteisė iš atsakovo Z. S. (S.) ieškovei K. S. išlaikymą turtu: 1/4 dalį 0,1077 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė, nors ir būdama pilnametė, mokosi vidurinės mokyklos 12 klasėje, gyvena atskirai nuo tėvų, jai paramą teikia sunkiai serganti motina B. K., ieškovė vasaros atostogų metu dirba. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimu, teismas konstatavo, kad atsakovas privalo teikti išlaikymą ieškovei. Teismas, įvertinęs, kad atsakovas yra pensinio amžiaus, jo mėnesio pajamas sudaro 427,17 Lt senatvės pensija, jis yra skolingas išlaikymą ieškovei, sūnui J., moka išlaikymą dukrai B., padarė išvadą, kad atsakovas neturi pakankamai lėšų, reikalingų vaikų išlaikymui, todėl pakeitė Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2002-06-27 sprendimu priteistą ir neišieškotą išlaikymo sumą kita išlaikymo forma – priteisė ieškovei išlaikymą turtu, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo išlaikymą turtu nuo jos pilnametystės, t.y. nuo 2007-03-30, iki ieškovė baigs vidurinę mokyklą, t.y. iki 2008-07-31.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. liepos 16 d. nutartimi atnaujino procesą šioje civilinėje byloje pagal atsakovo Z. S. (S.) prašymą. Teismas nustatė, kad ieškovė 2007-10-06 sudarė santuoką. Kadangi ši aplinkybė nei atsakovui, nei teismui nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, teismas pripažino šią reikšmės bylai turinčią aplinkybę esmine, ir dėl to atnaujino procesą.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. spalio 13 d. sprendimu panaikino 2008 m. kovo 20 d. sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies, t.y. priteisė iš atsakovo Z. S. (S.) 1525 Lt išlaikymą dukrai K. K. (buvusi pavardė S.), kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė paduodama teismui ieškinį mokėsi Vilniaus Gerosios Vilties vidurinės mokyklos 11 klasėje. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė, mokydamasi vidurinėje mokykloje, 2007-10-06 sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu A. K. (K.), o (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra E., šiuo metu ieškovė studijuoja aukštojoje mokykloje neakivaizdiniame skyriuje. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nuo 2007-10-06 yra sudariusi santuoką, įvertinęs ieškovės, jos vyro turtinę padėtį, atsakovo turimą turtą ir gaunamas pajamas, teismo sprendimais priteistą išlaikymą kitiems dviems nepilnamečiams vaikams, išlaikymo pareigos vykdymą, padarė išvadą, kad ieškovei išlaikymas turi būti priteistas nuo jos kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2007-04-03, iki santuokos sudarymo 2007-10-06. Teismas konstatavo, kad atsakovas neturi pakankamai piniginių lėšų teikti išlaikymą, todėl pripažino pagrįstu ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo ieškovei išlaikymą turtu. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo vardu įregistruotas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), yra įgytas atsakovo ir trečiojo asmens M. S. santuokos metu, nėra padalytas, atsakovo dalis nėra nustatyta, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nėra pasibaigusi kitu būdu, preziumavo, kad ginčo žemės sklypas yra bendroji atsakovo ir M. S. nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad šis turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Dėl to teismas padarė išvadą, kad išlaikymas ieškovei turtu negali būti priteistas bei priteisė ieškovei išlaikymą nuo 2007-04-03 iki 2007-10-06 konkrečia pinigų sumą (po 250 Lt už 6 mėnesius ir 3 dienas). Teismas nurodė, kad atsakovui nesumokėjus išlaikymo ieškovei ar išlaikymo įsiskolinimo, išieškojimas gali būti nukreiptas į atsakovui priklausančią nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas, pareiškimas dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad 2007-03-30 ieškovei K. K. (buvusi pavardė S.), kuri yra atsakovo Z. S. (S.) dukra, sukako 18 metų. Ieškovės tėvai, atsakovas Z. S. ir tretysis asmuo B. K., nėra susituokę, ieškovei iš atsakovo Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimu nuo 2002-04-26 iki ieškovės pilnametystės buvo priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 6-7). 2007-03-30 ieškovė nebuvo įgijusi vidurinio išsilavinimo ir mokėsi (duomenys neskelbtini) 11 klasėje. Nuo 2008 m. ieškovė yra Mykolo Riomerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto administravimo programos pagrindinių neakivaizdinių studijų 1 kurso studentė. Ieškovė 2007-10-06 sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu A. K. (b.l. 131), jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. (b.l. 130).

Pilnametė ieškovė K. K. (buvusi pavardė S.), vadovaudamasi CK 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija; Nr. IX-2571), pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo Z. S. (S.) priteisti jai išlaikymą turtu, t.y. ½ dalimi 0,1077 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iki ji mokysis vidurinės, profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė nei 24 metų, nes jai yra reikalingas išlaikymas. Ieškovė nurodė, kad jai išlaikymas turi būti priteistas turtu, nes atsakovo pajamas sudaro tik senatvės pensija, jis turi išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, atsakovo įsiskolinimas nuolat auga, jis turi žemės sklypą, kurio vertė yra 109 000 Lt, todėl nėra jokių priežasčių, trukdančių ieškovei priteisti išlaikymą turtu.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ir jos vyro turtinę padėtį, atsakovo turimą turtą ir gaunamas pajamas, jo privalomą pareigą teikti išlaikymą dviems nepilnamečiams vaikams, padarė išvadą, kad ieškovei išlaikymas turi būti priteistas nuo jos kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2007-04-03, iki santuokos sudarymo 2007-10-06 konkrečia pinigų suma (po 250 Lt už 6 mėnesius ir 3 dienas). Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta ir teisėta, o ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kurių pagrindu prašoma jai priteisti išlaikymą turtu, nustatant, kad atsakovas jai turėjo teikti išlaikymą po 700 Lt kas mėnesį iki vidurinės mokyklos baigimo momento, nepripažintini pagrįstais. Ieškovė nepagrįstai savo argumentus dėl išlaikymo priteisimo grindžia normomis, kurios reglamentuoja tėvų pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nes taikant CK 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija; Nr. IX-2571) paramos būtinumas ir dydis negali būti susietas su tais pačiais kriterijais, taikomais sprendžiant klausimus dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad CK nėra aiškiai reglamentuojama, į ką teismas turi atsižvelgti spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan., kad nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai. Taip pat konstatavo, kad teismui sprendžiant, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, labai pasunkėja teismo galimybės remtis CK 1.8 str. nuostatomis, įtvirtinančiomis įstatymo analogiją, ir taikyti nepilnamečių vaikų išlaikymo institutui priklausančias nuostatas. Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nutarimu pripažinta, jog CK 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija; Nr. IX-2571) ta apimtimi, kuria nustatyta, jog teismas visais atvejais privalo priteisti (neturi įgaliojimų nepriteisti) tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Konstitucijai, ir į tai, kad CK nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai, nurodė, kad teismai, spręsdami tokias bylas (dėl tėvų išlaikymo minėtiems vaikams priteisimo), minėtas teisinio reguliavimo spragas turi užpildyti ad hoc, o tai darydami turi paisyti inter alia to, kad, kaip konstatuota šiame nutarime, išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad, aiškinant Konstitucijos 38 str. 6 d. nuostatą, jog tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, yra skirta tėvų ir jų nepilnamečių vaikų santykiams reguliuoti ir nereguliuoja tėvų ir vaikų santykių po to, kai vaikai tapo pilnamečiai. Pagal CK 2.5 str. 1 d. pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina 18 metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareiga. Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), nurodė, jog akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu, tačiau nenurodė, kad šis išlaikymas turi būti privalomai priteisiamas pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinėje mokykloje iki jis pabaigs vidurinę mokyklą, neatsižvelgiant į jokias kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas ieškovei paramą privalėjo teikti iki ji sudarė santuoką, sukūrė šeimą, ir kad privalėjo teikti 250 Lt išlaikymą kas mėnesį. Byloje nustatyta, atsakovo pajamas sudaro senatvės pensija, kuri nuo 2006-11-01 iki 2007-11-01 buvo ne didesnė nei 427,17 Lt (b.l. 52). Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui nuo 1997-04-25 (b.l. 38). Pagal bylos duomenis tai yra atsakovo gyvenamoji vieta. Atsakovas teismo sprendimais buvo įpareigotas teikti išlaikymą ieškovei, sūnui J., kuris 2008-03-19 tapo pilnametis, ir dukrai B.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išlaikymo įsiskolinimas ieškovei iki jos pilnametystės yra 6801,87 Lt (b.l. 103), taip pat atsakovas yra įsiskolinęs 7264,87 Lt išlaikymą sūnui J. (b.l. 170). Atsakovas teikia išlaikymą nepilnametei dukrai B., kuri gimė (duomenys neskelbtini), atsakovui gyvenant santuokoje su trečiuoju asmeniu M. S., periodinėmis išmokomos kas mėnesį, priteistą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 1996-06-10 sprendimu, t.y. ¼ nuo viso atsakovo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 0,4 MGL. Svarbiausia šioje byloje yra tai, kad atsakovas privalėjo iki 2007-10-06 teikti išlaikymą dviems nepilnamečiams vaikams, jog būtų užtikrintos šiems vaikams vystytis sąlygos, nes nepilnamečių vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms nepilnamečio vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi esant tokiai atsakovo turtinei padėčiai ir jam turint pareigą teikti išlaikymą dviems nepilnamečiams vaikams pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad atsakovas pilnametei ieškovei iki ji ištekėjo privalėjo teikti 700 Lt išlaikymą, kad nustatytas 250 Lt išlaikymo dydis nėra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Vien tai, kad žemės sklypo vertė yra 109 206 Lt (b. l. 53), nesudaro pagrindo nustatyti, jog atsakovas turėjo ieškovei teikti 700 Lt išlaikymą. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Laikotarpiu nuo 2007-04-03 iki 2007-07-01 minimali mėnesio alga buvo 600 Lt, o nuo 2007-07-01 iki 2007-10-06 buvo 700 Lt. Ieškovė 2008-02-13 parengiamojo teismo posėdžio metu buvo nurodžiusi, kad pragyvenimui jai reikalinga apie 700 Lt. (b. l. 90). Ieškovei paramą iki ji susituokė privalėjo teikti ir motina, todėl teigti, kad visą paramą (700 Lt) privalėjo teikti tik atsakovas, nėra jokio pagrindo. Byloje nustatyta, kad ieškovei ištekėjus, jai paramą teikė sutuoktinis, o pagal CK 3.27 str. jis ir privalo materialiai remti besimokančią sutuoktinę. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nepilnametis vaikas sudaro santuoką, tėvų prievolė išlaikyti susituokusį vaiką baigiasi (CK 2.5 str., 3.194 str. 4 d.). Išlaikymo įsiskolinimas ieškovei iki jos pilnametystės sudaro 6801,87 Lt, ieškovei, kaip pilnametei priteistas 1525 Lt išlaikymas, t. y. iš viso atsakovas ieškovei yra skolingas 8326,67 Lt, o žemės sklypo vertė yra 109 206 Lt. Vietoj periodinių išmokų ir susidariusio už juos įsiskolinimo gali būti perduota vaikams skolininko turto dalis, jei tai yra skolininko dalinė nuosavybė, jei jos dydis ekvivalentiškas įsiskolinimo ir būsimųjų išmokų sumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-01-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Kadangi ieškovės prašomos priteisti ½ dalies žemės sklypo, 2008-03-20 sprendimu priteistos jai ¼ dalies vertė žymiai viršija išlaikymo įsiskolinimą ir šioje byloje priteistą išlaikymą, todėl negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo turtu priteisimo.

Nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai preziumavo, jog minėtas žemės sklypas yra atsakovo ir trečiojo asmens M. S. bendroji jungtinė nuosavybė. Nekilnojamojo turto registre nuo 1997-04-25 yra įregistruota 1997-04-25 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Tretysis asmuo M. S. nurodė, kad žemę įsigijo santuokoje, kad su atsakovu išsituokė po 9 bendro gyvenimo metų (b. l. 179). Tai, kad ji žemės sklypą įgijo santuokos metu ir jai priklauso žemės sklypas, M. S. nurodė 2008-02-13 parengiamojo teismo posėdžio metu (b. l. 90-91). Žemės sklypo pirkimo-pardavimo metu galiojo SŠK 21 str. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, nors ir įformintas vieno iš jų vardu. Byloje nebuvo pateiktas ištuokos liudijimas, tačiau nėra paneigti atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai, kurie taip pat byloje yra įrodymai, kad žemės sklypas įsigytas tuo metu, kai jie buvo santuokoje. CK 3.88 str. 3 d. nurodyta prezumpcija, kad kai turtas įregistruotas viešame registre tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, taikoma, kai turtas yra registruojamas įsigaliojus 2000 m. CK (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 3 d.). Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovas žemę pirko iš asmeninių lėšų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad prezumpcija nustatyta nepagrįstai, nes šioje byloje nebuvo pareikšti reikalavimai dėl prezumpcijos nuginčijimo. Apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2003, nėra nurodytos aplinkybės, kurios paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytą prezumpciją.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių netenkintinas apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti ieškovei K. K. iš atsakovo Z. S. (S.) išlaikymą turtu, t.y. ½ dalimi 0,1077 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini)F. Byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 str., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.