- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-29
- Bylos Nr.
- e2YT-19277-1088/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08226-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Pareiškėjas
- T. A.
- Suinteresuotas asmuo
- J. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo J. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas T. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. po sutuoktinio V. A. A. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (el. b. dok. Nr. CBP-10101).
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. A. A.. Po V. A. A. mirties įpėdiniai į palikimo vietos notarą nesikreipė, tačiau pareiškėjo motina A. A. palikimą po sutuoktinio mirties priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, t. y. turtą valdė kaip savo, mokėjo mokesčius. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo tam neprieštaravo.
3. Suinteresuotas asmuo J. A. atsiliepimo nepateikė.
4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
5. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V A. A. ir A. A. sutuoktiniai; pareiškėjas T. A., suinteresuotas asmuo J. A. – jų vaikai. V. A. A. mirė (duomenys neskelbtini), A. A. – (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, po V. A. A. mirties paveldėjimo byla nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad A. A. vardu registruotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, po A. A. mirties palikimą priėmė pareiškėjas (el. b. dok. Nr. CBP-10101).
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
8. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. A. po sutuoktinio V. A. A. mirties per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo netikėti aplinkybe, jog mirus sutuoktiniui A. A. liko gyventi bute (duomenys neskelbtini); taip pat naudojosi baldais, buities reikmenimis, perėmė sutuoktinio asmeninius daiktus. Bylos duomenimis A. A. rūpinosi nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius (el. b. dok. Nr. CBP-10101). Teismo vertinimu, A. A. savo veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuotas asmuo prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui neprieštarauja. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad A. A. po sutuoktinio V. A. A. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (CPK 183, 185 straipsniai).
9. Pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
11. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjo T. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinio V. A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.