Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-20 · Civilinė byla Nr. e2S-1102-580/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-20
Bylos Nr.
e2S-1102-580/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13627-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Jūra Marija
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 2.5.5Palikimo priėmimas
  • 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1102-580/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13627-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.19; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. Z. (V. Z.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,81 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei atnaujinti terminą trūkstamiems giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pareiškime nurodė, kad:

1.1. pareiškėja J. K. yra V. Z., mirusio 1998-03-23, įpėdinė;

1.2. Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-18 sprendimu V. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. į buvusio savininko J. Z. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 3,81 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,4332 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 3,3768 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

1.3. kadangi nebuvo nustatyta, kad iki 1940 m. vykusios nacionalizacijos V. Z. žemės sklypą valdė nuosavybės teise, Vilniaus apygardos teismas 2011-09-09 civilinėje byloje Nr. 2-2166-262/2011 Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-18 sprendimą nusprendė pripažinti negaliojančiu. Teismas taikė restituciją natūra ir įpareigojo I. S., L. Z., F. Z., J. K., A. Z., V. I. D. grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypus: 0,2968 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,3000 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,2832 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0885 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus miesto savivaldybės, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0260 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus miesto savivaldybės, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0015 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus miesto savivaldybės, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1655 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus miesto savivaldybės, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas taikė restituciją pinigine išraiška ir priteisė į valstybės biudžetą iš I. S. 154 822,82 Lt, iš L. Z. 32 920,60 Lt, iš F. Z. 154 800,79 Lt, iš J. K. 154 974,93 Lt, iš A. Z. 154 797,56 Lt, iš V. I. D. 154 774,16 Lt;

1.4. J. Z. mirė 1931-11-01, todėl jis nebuvo nusavinto turto savininkas 1940 metais. Po J. Z. mirties V. Z. paveldėjo 0,81 ha ploto žemės sklypą faktiškai jį valdydamas, todėl iki 1940 metų nacionalizacijos jis šį žemės sklypą valdė nuosavybės teise. Toks juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjos J. K. pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad:

2.1. pareiškėja pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi paduoti žemės sklypo, dėl kurio nuosavybės teisių atkūrimo pateiktas pareiškimas, buvimo vietos apylinkės teismui;

2.2. (duomenys neskelbtini), kuriame ir yra pareiškėjos nurodytas žemės sklypas, yra (duomenys neskelbtini), kuri priklauso Vilniaus rajonui;

2.3. pareiškėjos pareiškimas turi būti pareikštas ne Vilniaus miesto apylinkės teismui, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Pareiškėja J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį ir perduoti iš naujo pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškimo priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

3.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog žemės sklypas, dėl kurio nuosavybės teisių atkūrimo pateiktas pareiškėjos pareiškimas, yra Vilniaus rajone;

3.2. iš Vilniaus apygardos teismo 2011-09-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2166-262/2011 matyti, jog nuosavybės teisės buvo atkūrinėjamos Vilniaus mieste, taip pat nuosavybės teisių atkūrimo byla yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje;

3.3. (duomenys neskelbtini) yra vakarinė Vilniaus miesto dalis, ji yra tarp Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė.

6. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

7. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

8. Nustatant pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismingumą, būtina vadovautis CPK 446 straipsnio bei bendromis CPK IV skyriaus nuostatomis (CPK 443 straipsnio 1 dalis).

9. CPK 446 straipsnis numato, jog bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Taigi, pareiškimų dėl juridinio fakto nustatymo teismingumas, įvirtintas CPK 443 straipsnio 10 dalyje ir 446 straipsnyje, yra siejamas su pareiškėjo gyvenamąja vieta išskyrus dvi įstatymo nustatytas išimtis: 1) dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, faktų nustatymo (CPK 444 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 2) dėl palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui.

10. Pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, jog V. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,81 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei atnaujinti terminą trūkstamiems giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti. Taigi, atsižvelgiant į CPK 446 straipsnio nuostatas, toks pareiškimas turi būti paduodamas žemės sklypo, dėl kurio nuosavybės teisių atkūrimo iš esmės ir pateiktas pareiškimas, buvimo vietos apylinkės teismui.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos nurodytas (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas yra Vilniaus rajone, todėl toks pareiškimas teismingas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorija apima Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją. Remiantis viešai prieinamais www.geoportal.lt duomenimis, (duomenys neskelbtini) yra tarp Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono. Pagal www.maps.lt duomenis, (duomenys neskelbtini) yra vakarinė Vilniaus miesto dalis, esanti į vakarus nuo Pilaitės, pietvakariniame Gelūžės ežero krante. (duomenys neskelbtini) yra buvusi šiaurinė (duomenys neskelbtini) dalis, kuri vakaruose ribojasi su (duomenys neskelbtini), pietuose su (duomenys neskelbtini), rytuose su (duomenys neskelbtini).

13. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2011-09-09 sprendimu, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-18 sprendimas dėl V. Z. nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, taikydamas restitucija natūra įpareigojo grąžinti valstybės nuosavybėn likusius 7 žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (0,2968 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,3000 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,2832 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0885 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0260 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0015 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1655 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurių 6 yra priskiriami Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai.

14. Pareiškėjos J. K. nurodytas 0,81 ha ploto žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), kurių teritorija patenka ir į Vilniaus miesto, ir į Vilniaus rajono savivaldybių ribas. Šiuo atveju negalimas tikslios pareiškėjos nurodyto žemės sklypo buvimo vietos nustatymas, tačiau atsižvelgus į tai, jog pagal pareiškėjos pateiktus duomenis, minėto sklypo nuosavybės teisės buvo atkuriamos Vilniaus mieste, darytina išvada, jog pareiškėjos J. K. pareiškimas, kuriuo būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl V. Z. nuosavybės teise valdomo 0,81 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), galėjo būti pateikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė