Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08799-20,

kurioje G. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis (registruotas užimtumo tarnyboje), gyv(duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)), neteistas (2016 m. lapkričio 23 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2020 m. vasario 29 d. apie 20.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino sunkiai sutrikdyti šeimos nario, kartu su juo gyvenančio, savo sūnaus E. K. sveikatą, o būtent: rankoje laikydamas peilį, juo mojavo, kambaryje lovoje gulėjusiajam nukentėjusiajam E. K., priešais veidą, o E. K. atėmus peilį ir paslėpus peilį nuo G. K., G. K. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, pasiėmęs kitą peilį, virtuvėje, rankoje laikydamas peilį, juo mojavo priešais jį stovėjusiam nukentėjusiajam E. K. prieš veidą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, atėjo į kambarį, kuriame miegojo nukentėjusysis E. K. ir kiti šeimos nariai, sakydamas „Uždusit“, tyčia uždarė besikūrenančios krosnies sklendę ir išėjo iš kambario, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis G. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jo mamai priklausančiame name. Kartu su juo gyvena sūnūs E. K. ir N. K. bei Nerijaus žmona K. K.. 2020 m. vasario 29 d. namuose dienos metu, gal nuo 15 val. jie visi, t. y. jis, E. K., N. K. ir K. K., vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare jis buvo gana stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir beveik nieko neprisimena iš vakaro įvykio. Visiškai neatsimena, kad vakare, namuose būtų paėmęs peilius, jais, mojuodamas palei veidą, grasinęs savo sūnui E.. Neprisimena, kad rankose būtų laikęs peilius. Taip pat neprisimena, kada ir kodėl uždarė krosnies sklendę. Nors šių dalykų neprisimena, savo kaltę pripažįsta visiškai, nes tiki tuo ką sako jo sūnus E. K., t. y. kad paėmęs peilį, juo mojavo E. priešais veidą, kad, kai E. iš jo atėmė tą peilį, paėmė kitą peilį ir juo mojavo priešais E. bei, kad tyčia uždarė besikūrenančios krosnies sklendę ir pasakė „Užsduskit“ ar kažkaip panašiai. Nors šito neprisimena, prisipažįsta visa tai padaręs ir labai gailisi dėl savo tokio elgesio. Viskas įvyko dėl jo girtumo, per didelio apsvaigimo nuo alkoholio. Matomai nesuvokė ką daro. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir, kad jam būtų taikytos baudžiamojo poveikio priemonės (b. l. 101-102,104-106).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. K. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

nukentėjusysis E. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo tėvu G. K., broliu N. K. ir jo žmona K. K.. Jie gyvena jo tėvo mamai priklausančiame name. 2020 m. vasario 29 d. jie visi, t. y. jis, tėvas, brolis ir jo žmona, namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare visi buvo jau apsvaigę nuo alkoholio. Jis jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ne visas įvykio aplinkybes atsimena gerai. Atsimena, kad vakare gal apie 20 val., kai jis gulėjo kambaryje lovoje, atėjo jo tėvas. Tame pačiame kambaryje miegojo jo brolis N. su žmona K.. Tėvas priėjo prie jo lovos, kurioje jis gulėjo, truputi palinko virš jo, ir ėmė prieš jo veidą mojuoti peiliu. Mojavo taip, tarytum norėdamas įbrėžti peiliu veidą. Peilį laikė dešinėje rankoje. Peilis apie 35 cm ilgio, ruda plastikine rankena. Kai tėvas prieš jo veidą mojavo tuo peiliu, jis kažką murmėjo, bet jis jo žodžių nesuprato ir grasinančių žodžių iš tėvo neišgirdo. Tėvas peilį nuo jo laikė apie 40 cm atstumu, peilio geležtė buvo nukreipta į nukentėjusįjį. Tėvas peiliu jam prieš veidą mojavo kelias sekundes, nes jis čiupo už tėvo dešinės rankos riešo ir truputi suspaudė. Tėvas iškart paleido peilį, kuris nukrito ant grindų. Jis tą peilį paėmė nuo grindų, nunešė į virtuvę ir užmetė ant krosnelės viršaus, po to grįžo į savo lovą, o tėvas nuėjo į virtuvę. Joje pagulėjo kelias minutes. Tada atsikėlė brolis N., nuėjo į virtuvę. Išgirdo kaip brolis tėvui pasakė „Ką čia darai?“. Jis atsikėlė ir nuėjo į virtuvę pažiūrėti kas ten vyksta. N. virtuvėje jau nebuvo (jis buvo tualete). Virtuvėje stovėjo tėvas ir rankoje (kurioje neatsimena) laikė peilį. Peilis apie 20 cm ilgio, ruda medine rankena. Jis nuo tėvo stovėjo apie 1 m atstumu, tėvas ėmė prieš jį mojuoti tuo peiliu. Tėvas ranką, kurioje laikė peilį, buvo sulenkęs ir laikė arti savęs, ties savo juosmeniu, rankos jis nebuvo ištiesęs link jo. Tėvas, mojuodamas šiuo peiliu, nieko nesakė. Jis liepė tėvui mesti peilį. Tuo metu iš tualeto išėjo N. ir tėvą suėmė už drabužių nugaroje ir patraukė nuo jo link savęs. N. tėvui pasakė „Mesk peilį“. Tada tėvas numetė peilį ant grindų. Jis paėmė tą peilį ir jį užmetė ant krosnelės, ten pat kur ir pirmąjį peilį. Kai tėvas išėjo į lauką, jis virtuvėje surinko visus peilius ir juos paslėpė giliai spintelėje. Tada paskambino numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnus kvietė tam, kad jie sutramdytų tėvą, nes manė, kad jis vėl gali kažką panašaus daryti. Nors peiliai buvo paslėpti, bet tėvas galėjo pasiimti bet kokį kitą aštrų įrankį. Policiją kvietė dar ir todėl, kad manė, jog nežinia kas girtam tėvui gali šauti į galvą ir jis gali sužaloti bet kurį iš jų. Nors iki to momento, kai tėvas peiliu ėmė mojuoti peiliu, tarp jų nebuvo jokio konflikto ar barnio. Tai buvo pirmas kartas, kai tėvas taip elgėsi, ankščiau niekada jokiais įrankiais nėra grasinęs nei jam, nei N., nei K.. Jis atsigulė į lovą, žiūrėjo televizorių ir laukė policijos pareigūnų. Tėvas grįžo iš lauko ir vaikštinėjo po kambarius. Maždaug po 15 min. atėjo į kambarį, kuriame buvo jis, N. ir K.. Kiek suprato, K. nebuvo pabudusi, N. jau miegojo, o jis dar nemiegojo. Tėvas nuėjo už pečiaus, ten kažką darė. Iš garso atrodė, kad jis pridarė krosnies sklendę. Tėvas lyg pasakė „Užtrokšit“ ar „Uždusit“. Po to tėvas išėjo į virtuvę. Gal po 2 min. jis kambaryje pajuto aitrų dūmų kvapą. Tuomet suprato, kad tėvas tyčia uždarė sklendę. Pašoko iš lovos, iškart atidarė sklendę, kuri buvo pilnai uždaryta, pažadino N.. Jie atidarė langus. K., kiek suprato, miegojo. Greitai atvyko policijos pareigūnai. Tada jis nuo krosnies nuėmė tuos peilius, kuriais tėvas mojavo prieš jį, ir juos padėjo ant stalo. Policijos pareigūnams papasakojo kas nutiko. Jis tėvo nebijo, kad šis galėtų sužaloti. Tačiau nežino, kaip būtų buvę su uždaryta sklende. Tėvas, ją uždaręs, išėjo iš kambario. Jei jis būtų tuo metu miegojęs ir nepajutęs dūmų kvapo, nežino kaip visa tai būtų pasibaigę. Tėvas peilio prie kaklo jam nebuvo prispaudęs, jis peilių prie jo kūno nebuvo prilietęs ir jokių sužalojimų nepadarė. Tėvas savo veiksmais jam fizinio skausmo nesukėlė, prieš jį fizinio smurto nenaudojo. Savo tėvui dėl 2020 m. vasario 29 d. įvykių pretenzijų neturi, ieškinio nereiškia. Neprieštarautų, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jam ir jo tėvui G. K. susitaikius (b. l. 28-32);

liudytojas N. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra G. K., sūnus, gyvena kartu su savo tėvu, broliu E. K. ir žmona K. K.. Pasinaudojus įstatymo jam suteikta teise, atsisako duoti parodymus. Gali pasakyti tik tiek, kad dėl 2020 m. vasario 29 d. įvykio jis nenukentėjo, jam jokia žala nepadaryta, jam niekas niekuo negrasino. O krosnies sklendę uždaryti jis pats paprašė tėvo, kai buvo atsikėlęs į tualetą. Daugiau apie šį įvykį jokių parodymų neduos (b. l. 36-37);

liudytoja K. K. parodė, kad G. K. yra jos uošvis. Parodymus duoti sutinka. Ji gyvena kartu su savo vyru N. K., jo tėvu G. K. ir N. broliu E. K.. 2020 m. vasario 29 d. jie visi keturi namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholį pradėjo vartoti dienos metu. Ji alkoholio išgėrė pakankamai daug ir nieko neatsimena. Atsimena tik tiek, kad gėrė, gėrė, o pabudo tik ryte. Ryte (2020 m. kovo 1 d.) pastebėjo, kad uošvio G. K. nėra namuose. N. pasakė, kad tėvą išsivežė policijos pareigūnai, kodėl jis nesakė, o ji ir neklausė. Neatsimena, kad pas juos į namus vakare būtų atvykę policijos pareigūnai, kad po namus būtų pasklidęs dūmų kvapas. Iš 2020 m. vasario 29 d. vakaro dėl girtumo ji nieko neatsimena. (b. l. 39-40);

2020 m. vasario 29 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atveju nustatyta, kad atvykus policijos pareigūnams E. K. paaiškino, kad 2020 m. vasario 29 d. apie 20.50 val. namuose su tėvu G. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau į kambarį, kuriame gulėjo E. K., atėjo G. K. rankoje nešinas peilį, juo pradėjo grasinti E. K.. Iš G. K. atėmus peilį, šis nuėjo į virtuvę ir ten pasiėmė kitą peilį ir juo vėl grasino sūnui E. K.. Atėmus antrą peilį iš G. K., jis uždarė krosnies sklendę sakydamas, kad visi užtrokš. Sužalojimai E. K. nepadaryti. Įvykio metu abu – E. K. ir G. K. buvo neblaivūs. Įvykio aplinka netvarkinga, matosi girtavimo pėdsakai (b. l. 9-13);

2020 m. vasario 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Po apžiūros iš įvykio vietos paimtas peilis rudos spalvos plastikine rankena ir peilis medine rudos spalvos rankena (b. l. 14-20);

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 29 d. 20.55 val. E. K. kviečia pagalbą, nes neblaivus tėvas G. K. namuose peiliu puola namiškius, konfliktuoja (b. l. 21-24);

2020 m. kovo 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas garso-vaizdo įrašas, esantis PRĮR prie įvykio ROIK 0120000110006 registro. Šiame garso – vaizdo įraše girdisi, kaip policijos pareigūnas sako, kad kambariuose pilna dūmų. Policijos pareigūnas klausia: „Su šitais dviem peiliais?“ (b. l. 25-26);

2020 m. kovo 3 d. akistatos tarp E. K. ir G. K. protokolu nustatyta, kad akistatos metu E. K. parodė, jog 2020 m. vasario 29 d. namuose jis, jo tėvas, brolis N. ir jo žmona K., vartojo alkoholį. Kai apie gal 20 val. jis (E. K.) gulėjo kambaryje lovoje, prie jo priėjo tėvas, jis rankoje laikė peilį, kuriuo ėmė mojuoti jam (E. K.) prieš veidą. Jis (E. K.) čiupo už tėvo rankos, kurioje jis laikė peilį, ją suspaudė ir tėvas paleido peilį. Jis (E. K.) tą peilį užmetė ant krosnies ir atsigulė. Po kurio laiko išgirdo, kad virtuvėje kalba brolis N. su tėvu. Atsikėlė pažiūrėti kas vyksta. Nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad joje stovi tėvas, rankoje laiko peilį. N. virtuvėje jau nebuvo. Tėvas tuo peiliu vėl ėmė mojuoti priešais jį (E. K.). Tada į virtuvę atėjo N. ir iš tėvo rankų išmušė peilį. N. ir jis (E. K.) vėl atsigulė. Po kurio laiko į kambarį, kuriame gulėjo jis bei miegojo N. su K., atėjo tėvas. Tėvas pasakė „Duskit“ ar kažką panašaus, uždarė krosnies sklendę ir išėjo iš kambario. Labai greitai jis (E. K.) pajuto kambaryje aitrų dūmų kvapą. Tada prišoko prie sklendės ir pamatė, kad ji uždaryta iki galo. G. K. su šiais E. K. parodymais sutiko ir patvirtino, kad viskas buvo taip, kaip sako E. K. (b. l. 41-43);

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašu nustatyta, kad 2020 m. vasario 29 d. 21.57 val. G. K. nustatytas 2,93 promilių neblaivumas (b. l. 45-47).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis G. K. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, alkoholio matuoklio duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis G. K. apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino sunkiai sutrikdyti šeimos nario, savo sūnaus E. K. sveikatą, o būtent: rankoje laikydamas peilį, juo mojavo nukentėjusiajam E. K. priešais veidą, o E. K. atėmus peilį ir paslėpus peilį nuo G. K., G. K. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, pasiėmęs kitą peilį, virtuvėje, rankoje laikydamas peilį, juo mojavo priešais jį stovėjusiam nukentėjusiajam E. K. prieš veidą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, atėjo į kambarį, kuriame miegojo nukentėjusysis E. K. ir kiti šeimos nariai, sakydamas „Uždusit“, tyčia uždarė besikūrenančios krosnies sklendę ir išėjo iš kambario, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad G. K. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. G. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 107-109).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis G. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje neteistas (b. l. 50, 51), administracine tvarka nebaustas (b. l. 59), nedirba (b. l. 64), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 62), nuo 2005 m. lankosi VšĮ Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre, tačiau paskutinė konsultacija buvo suteikta 2008 m., diagnozė – (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam G. K. už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant terminą, didesnį nei įstatyme numatytas šios rūšies bausmės vidurkis bei skiriant įpareigojimus.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamasis smurtinę nusikalstamą veiką padarė šeimos nario atžvilgiu ir būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nustato BK 48 straipsnio 6 dalyje numatytus įpareigojimus, kurie turės teigiamos įtakos G. K. elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje jis nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų, siekdamas išspręsti tarpusavio nesutarimus su savo šeimos nariais ar kitais asmenimis: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 2) gydytis nuo alkoholizmo; 3) per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas G. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. vasario 29 d. 21.30 val. iki 2020 m. kovo 2 d. 15.01 val., dvi sulaikymo paras prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

G. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b. l. 71, 72, 78-80), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdymą - naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nusikalstamos veikos įrankiai: du peiliai (paimti 2020 m. vasario 29 d. įvykio vietos apžiūros metu), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Civilinio ieškinio proceso išlaidų nėra, nukentėjusiojo paaiškinimais, žala nepadaryta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

2) gydytis nuo alkoholizmo;

3) per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

2) gydytis nuo alkoholizmo;

3) per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 29 d. 21.30 val. iki 2020 m. kovo 2 d. 15.01 val., 2 (dvi) sulaikymo paras prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 11 (vienuolika) mėnesių ir 26 (dvidešimt šešios) dienos laisvės apribojimo.

G. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdymą - panaikinti.

Nusikalstamos veikos įrankius: du peilius (paimtus 2020 m. vasario 29 d. įvykio vietos apžiūros metu), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti G. K., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.