- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-30
- Bylos Nr.
- I-4387-624/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07262-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. P. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 101 550 Lt neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2011-01-14 iki 2011-10-04 ir nuo 2012-01-05 iki 2012-01-19. Nurodo, kad yra nuteistas ir atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. 2011-01-14 buvo atvežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir laikomas jame iki 2011-10-04, taip pat nuo 2012 m. sausio mėn. vėl buvo atvežtas į Lukiškių TI-K ir buvo jame 2 savaites, vėliau etapuotas atgal į Alytaus pataisos namus. Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose antisanitarinės, nežmoniškos, žeminančios orumą, sąlygos. Lukiškių TI-K buvo prievarta kalinamas įvairiose kamerose, kuriose kartu buvo kalinami dar 4 asmenys, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktais nustatyto minimalaus 3,6 m² kameros ploto. Taip pat kamerose yra dviejų aukštų lovos, kurios užima apie 2 m² ploto, sanitarinis mazgas, į grindis įmontuotas mažas stalas, su 2 atlenkiamomis kėdėmis, kurie taip pat užima atitinkamą kameros plotą. Kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo perpildytos, didelė drėgmė, bloga ventiliacija, nuo lubų luposi tinkas ir dažai, įrengti staliukai labai maži ir pritaikyti tik dviem asmenims, kamerose buvo parazitų, trūko erdvės, gryno oro, nebuvo įmanoma fiziškai pailsėti. Laikomas tokiose kamerose patyrė didelius nepatogumus, neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, pablogėjo jo sveikata (nusilpo regėjimas, prasidėjo stuburo skausmai), tapo dirglus, jaučia baimę aplinkai, negali ramiai miegoti, sumažėjo bendravimo galimybės. Kalint tokiomis sąlygomis, buvo pažeista jo konstitucinė teisė į orumą, dėl to patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose bei Europos žmogaus teisių teismo praktika. Už kiekvieną kalinimo nepriimtinomis, antisanitarinėmis, orumą žeminančiomis sąlygomis parą prašo priteisti po 350 Lt, iš viso buvo kalinamas 293 paras, todėl patirtą žalą vertina 101 550 Lt (b. l. 1-3,8).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3.6 kv. m. ploto. Pareiškėjas per ginčijamą laikotarpį buvo laikomas atitinkamose kamerose, tačiau 2011-01-26 vakare, 2011-06-13 ryte, 2012-01-04 vakare, 2012-01-05 ryte bei 2012-01-06 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius - 954 asmenys. Tačiau šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Bausmių vykdymo kodekso 52 ir 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Lukiškių TI-K administracija, stengdamasi išsaugoti kuo daugiau laisvo ploto kameroje, išduoda po 2 kėdes ir nedidelį stalą į kamerą. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodamas į kameras. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontą. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Dėl žalos atlyginimo nurodė, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo (b. l. 12-16).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas J. P. į Lukiškių TI-K atvyko 2011-01-14 (b. l. 17) ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 122, kurios plotas – 7,38 m², kameroje iki 2014-01-17 ryto buvo 5 asmenys (vienam asmeniui teko 1,47 m² ploto); 2011-01-17 perkeltas į kamerą Nr. 196, kurios plotas – 7,94 m², kameroje buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,64 m² ploto); 2011-01-18 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m² ploto); nuo 2011-01-19 iki 2011-01-23 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m² ploto); 2011-01-24 išvyko į Vilniaus areštinę; 2011-01-26 atvyko iš Vilniaus areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 115, kurios plotas 7,45 m², kurioje vakare buvo 2 asmenys (vienam asmeniui teko 3,75 m² ploto); 2011-01-27 perkeltas į kamerą Nr. 189, kurios plotas – 7,86 m², kurioje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,96 m² ploto); nuo 2011-01-28 iki 2011-01-30, 2011-02-01, nuo 2011-02-04 iki 2011-02-22, nuo 2011-02-24 iki 2014-02-28 ir nuo 2011-03-03 iki 2011-03-16 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,96 m² ploto); 2011-01-31, 2011-02-03, 2011-02-23, 2011-03-02 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,96 m² ploto); 2011-02-02 kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys (vienam asmeniui teko 1,96 m² ploto); 2011-03-01 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,62 m² ploto); 2011-03-17 perkeltas į kamerą Nr. 193, kurios plotas – 7,94 m², kurioje iki 2011-03-21 bei nuo 2011-03-23 iki 2011-03-31 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 2,64 m² ploto); 2011-04-01 perkeltas į kamerą Nr. 172, kurios plotas – 7,94 m², kurioje 2011-04-01, 2011-04-04, 2011-04-07, 2011-04-08, 2011-04-27 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m² ploto); nuo 2011-04-02 iki 2011-04-03, nuo 2011-04-05 iki 2011-04-06, nuo 2011-04-09 iki 2011-04-25, nuo 2011-04-28 iki 2011-05-09 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m² ploto); 2011-04-26 kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m² ploto); nuo 2011-05-10 iki 2011-05-12 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,64 m² ploto); 2011-05-13 perkeltas į kamerą Nr. 168, kurios plotas – 7,94 m², kurioje 2011-05-13, 2011-05-19, nuo 2011-05-25 iki 2011-05-26 ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m² ploto); nuo 2011-05-14 iki 2011-05-18, nuo 2011-05-20 iki 2011-05-24, nuo 2011-05-27 iki 2011-06-08 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m² ploto); 2011-06-09 kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m² ploto); 2011-06-10 buvo perkeltas į kamerą Nr. 146, kurios plotas - 7,94 m², kurioje iki 2011-06-12, 2011-06-14 ryte ir vakare buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,64 m² ploto); 2011-06-13 kameroje ryte buvo 1, vakare – 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,64 m² ploto); 2011-06-15, 2011-07-05, 2011-07-15, 2011-07-21, 2011-07-29, 2011-09-12, 2011-09-16 ir 2011-09-19 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m² ploto); nuo 2011-06-16 iki 2011-07-03, nuo 2011-07-06 iki 2011-07-14, nuo 2011-07-16 iki 2011-07-20, nuo 2011-07-22 iki 2011-07-28, nuo 2011-07-30 iki 2011-09-11, nuo 2011-09-13 iki 2011-09-15, nuo 2011-09-17 iki 2011-09-18 ir nuo 2011-09-20 iki 2011-09-28 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m² ploto); 2011-07-04 kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m² ploto); 2011-09-29 perkeltas į kamerą Nr. 266, kurios plotas - 7,74 m², kurioje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,93 m² ploto); nuo 2011-09-30 iki 2011-10-03 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,93 m² ploto); 2011-10-04 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2012-01-03 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 111, kurios plotas - 7,45 m², kurioje vakare buvo 6 asmenys (vienam asmeniui teko 1,24 m² ploto); 2012-01-04 ryte kameroje buvo 5 asmenys (vienam asmeniui teko 1,49 m² ploto), o vakare perkeltas į kamerą Nr. 356, kurios plotas – 8,31 m², kurioje buvo 2 asmenys (vienam asmeniui teko 4,15 m² ploto); 2012-01-05 kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 2,07 m² ploto); 2012-01-06 perkeltas į kamerą Nr. 278, kurios plotas - 7,92 m², kurioje 2012-01-06 iki 2012-01-09, nuo 2012-01-11 iki 2012-01-12 ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m² ploto); 2012-01-10, nuo 2012-01-14 iki 2012-01-15 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,64 m² ploto); 2012-01-13 kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m² ploto); 2012-01-16 kameroje ryte ir vakare buvo 2 asmenys (vienam asmeniui teko 3,96 m² ploto); 2012-01-17 išvyko į Alytaus pataisos namus (b. l. 12-18).
Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, t. y., kad per laikotarpį nuo 2011-01-14 iki 2011-01-21, nuo 2011-01-23 iki 2011-10-04, nuo 2012-01-05 iki 2012-01-19 jam nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kamerose, kuriose buvo didelė drėgmė, bloga ventiliacija, antisanitarinės sąlygos, nuo lubų luposi tinkas ir dažai.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 19 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje, tačiau nustatytas įpareigojimas sudaryti sveikatai saugią gyvenamąją aplinką (6 p.).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3.6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Atsižvelgiant į tai, pataisos įstaigose administracijos turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, išskyrus laikotarpius nuo 2011-01-24 iki 2011-01-25, 2011-10-04, 2012-01-17 kai buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, bei 2011-01-26 ir 2012-01-16, kai kameros plotas atitiko nustatytus reikalavimus, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3.6 m²), t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas adm. byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas adm. byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo, kurio metu jis buvo laikomas Lukiškių TI-K, sąlygomis, teismas mano, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad kalinamas tokiomis sąlygomis patyrė nepatogumus, papildomą diskomfortą, yra įrodytas. Duomenų, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl sveikatos sutrikimų (nusilpo regėjimas, prasidėjo stuburo ir nugaros skausmai) atsirado būtent dėl jo kalinimo nepriimtinomis sąlygomis, nėra: kaip matyti iš pateiktos pareiškėjo J. P. asmens sveikatos istorijos (b. l. 32-52), pareiškėjas 2011-10-13 apžiūros metu gydytojui teigė, kad skauda stuburą, kadangi prieš kelis metus įvyko avarija, kurios metu buvo sumuštas stuburas, diagnozuota radikulopatija (b. l. 41); 2011-10-17 apžiūros metu teigė, kad blogai mato visą laiką, vaikystėje nešiojo akinius (b. l. 41), kitų nusiskundimų per laikotarpį, kai buvo kalinamas Lukiškių TI-K, dėl sveikatos pablogėjimo neturėjo, duomenų, kad būtų kreipęsis į psichologinę tarnybą, asmens sveikatos istorijoje nėra užfiksuota. Taip pat pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų ir apie tai, kad jis ginčijamu laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamų jo laikymo sąlygų. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis. Lukiškių TI-K, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 19-29), yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (dabar – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“), kuri, kaip matyti iš sutarties sąlygų, įsipareigojusi atlikti patalpų priežiūrą bei einamuosius profilaktinius patikrinimus 1 kartą per mėnesį. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo kalinamas kamerose, kuriose buvo antisanitarinės sąlygos, yra nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad buvimo Lukiškių TI-K būtų skundęsis dėl blogos kameros ventiliacijos, didelės drėgmės, apšvietimo ar pan.
CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012 ir kt.).
Pareiškėjas prašo priteisti 101 550 Lt neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu, kai jam nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3.6 m²), t. y., kaip skunde nurodo pareiškėjas, už laikotarpį nuo 2011-01-14 iki 2011-01-21, nuo 2011-01-23 iki 2011-10-04 ir nuo 2012-01-05 iki 2012-01-19, iš viso už 293 paras. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde netiksliai nurodyti laikotarpiai, kuriais jis buvo kalinamas Lukiškių TI-K, taip pat aritmetiškai neteisingai apskaičiuotas dienų skaičius: kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2011-01-14 iki 2011-01-23 (2011-01-24 išvyko į Vilniaus areštinę), nuo 2011-01-26 iki 2011-10-03 (2011-10-04 išvyko į Alytaus pataisos namus) ir nuo 2012-01-03 iki 2012-01-16 (2012-01-17 išvyko į Alytaus pataisos namus), t. y. iš viso 279 paras. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas 273 paras, t. y. nuo 2011-01-14 iki 2011-01-23 (2011-01-24 išvyko į Vilniaus areštinę), nuo 2011-01-27 iki 2011-10-03 (2011-10-04 išvyko į Alytaus pataisos namus) ir nuo 2012-01-03 iki 2012-01-15 (2012-01-17 išvyko į Alytaus pataisos namus), (laikotarpiu nuo 2011-01-24 iki 2011-01-25, 2011-10-04 ir 2012-01-17 buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, o 2011-01-26 ir 2012-01-16 kameros plotas atitiko teisės aktų reikalavimus), buvo laikomas kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų ir vienam asmeniui tekdavo mažesnis nei teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas (1,24 m²- 2,64 m²).
Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, iš viso 273 paros, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 3 000 Lt neturtinės žalos dydis už laikotarpius nuo 2011-01-14 iki 2011-01-23, nuo 2011-01-27 iki 2011-10-03, nuo 2012-01-03 iki 2012-01-15, t. y. už 273 kalinimo paras kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko nustatytos normos.
Atsakovės atstovo atsiliepime į skundą nurodyta aplinkybė, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos atvykstančiųjų skaičiui, dėl to neturėjo galimybių pareiškėją patalpinti į kamerų tipo patalpas, atitinkančias nustatytus reikalavimus, nėra svarbi, kadangi pagal CK 6.271 str. 1 d. nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinę žalą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.