Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-2598-1063/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01203-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 23.3; 55.1.3

2018 m. birželio 29 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. L, skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja N. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovė) 2018 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. KS-30.

Paaiškino, kad atsakovė skundžiamu sprendimu pripažino, kad pareiškėja, kaip buvusi Trakų rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos narė, atstovaudama VšĮ Trakų švietimo centrui (toliau – ir Centras) Trakų rajono savivaldybės administracijoje, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovė nustatė, kad pareiškėja kaip Centro direktorė, pasirašė Savivaldybės administracijai teikiamą 2017 m. rugpjūčio 7 d. Centro paraišką dėl įtraukimo į partnerių, dalyvaujančių įgyvendinant Kompleksinių paslaugų šeimai plėtojimo Trakų rajone projektą, sąrašą. 2017 m. rugpjūčio 31 d. Savivaldybės administracija, atstovaujama jos direktoriaus, Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras, atstovaujamas jo direktorės, ir Centras, atstovaujamas pareiškėjos, pasirašė projekto jungtinės veiklos sutartį. 2017 m. rugsėjo 19 d. ir 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo pasirašyti susitarimai dėl projekto jungtinės veiklos sutarties dalinio pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad pareiškėja, kaip Centro direktorė teikdama Savivaldybės administracijai paraišką ir pasirašydama jungtinės veiklos sutartį bei susitarimus dėl dalinio projekto pakeitimo, nesilaikė Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyke nustatytų jai taikomų ribojimų atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ne tik savivaldybės taryboje, bet ir savivaldybės administracijoje.

Pareiškėja su tokiomis atsakovės išvadomis nesutinka, nurodė, kad niekuomet nėra dirbusi Savivaldybės administracijoje, o Įstatymas nustato draudimą atstovauti fiziniams ir juridiniams asmenims tik toje institucijoje, kurioje ji paskutinius metus dirbo. Atsakovė Įstatymą aiškino plečiamai ir pateikė išvadas, jog dėl esančių sąsajų tarp Savivaldybės administracijos ir tarybos pareiškėja negalėjo atstovauti juridinio asmens ne tik Savivaldybės taryboje, bet ir Savivaldybės administracijoje. Pasak pareiškėjos, Savivaldybės administracija ir taryba yra dvi skirtingos institucijos. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „savivaldybės institucijos“ reiškia, jog yra ne viena institucija, o institucijų daugėtas, toliau išskiriant, kad atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba. Taip pat institucijų atskirumą patvirtina ir tai, kad savivaldybės administracijos įgaliojimai nėra susiję su savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga, be to, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais. Pažymėtina, kad savivaldybės administracijai vadovauja direktorius, o tarybai – meras. Yra įprasta, jog institucija turi vieną vadovą, taigi, jeigu laikytume, kad savivaldybės administracija ir savivaldybės taryba yra viena ir ta pati institucija, ji turėtų turėti vieną bendrą ir tą patį vadovą. Be to, administracijos direktorius nėra pavaldus savivaldybės merui, o meras – direktoriui. Savivaldybės administracijos direktorius negali įtakoti tarybos narių gaunamo darbo užmokesčio. Atkreipė dėmesį, kad vienas esminių savivaldybės administracijos skirtumų yra tas, kad su savivaldybės administracijos darbuotojais yra sudaromos darbo sutartys, karjeros valstybės tarnautojai priimami konkurso būdu. Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečiais ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Nurodė, kad pareiškėja niekuomet nebalsavo Savivaldybės taryboje dėl pritarimo ar nepritarimo projektui „Kompleksinių paslaugų šeimai plėtojimas Trakų rajone“, taip pat nėra dalyvavusi jokiuose projekto svarstymuose ar aptarimuose. Pareiškėjos, kaip Tarybos narės įgaliojimai, nutraukti 2017 m. kovo 23 d., tačiau faktiškai pareiškėja Tarybos narės pareigų neatliko nuo 2016 m. gruodžio mėn., nes po kojos lūžio pareiškėjai teko ilgai gydytis ir iki pat 2017 m. gegužės mėn. jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Savivaldybės administracijos direktorius paskirtas 2016 m. gruodžio 8 d., taigi pareiškėja iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo bendravusi su juo, jie nebuvo dalyvavę tuose pačiuose Savivaldybės tarybos posėdžiuose, todėl šalims pasirašant jungtinės veiklos sutartį jokio interesų konflikto nebuvo.

Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Savivaldybės taryba ir administracija turėtų būti laikomos viena institucija ir neturi būti atribojamos. Komisija skundžiamame sprendime nekvestionuoja Savivaldybės tarybai ir administracijai įstatymais pavestų išimtinių funkcijų ir nesiekia jų sugretinti. Atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą rėmėsi tarp Savivaldybės tarybos ir administracijos, vykdant joms paskirtas funkcijas, atsirandančiais tarpusavio priklausomumo santykiais, neišvengiamai besiformuojančiomis pažintimis, ryšiais ir pan. Pažymėjo, kad Savivaldybės taryba neturi juridinio asmens kodo, atskiro biudžeto, o pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Savivaldybės tarybą ir administraciją sieja tarpusavio priklausomumo santykiai. Savivaldybės taryba savo sprendimus įgyvendina būtent per vykdomąją instituciją – Savivaldybės administraciją.

Atsakovės nuomone, buvusiam savivaldybės tarybos nariui, nepraėjus vieneriems metams nuo jo įgaliojimų pabaigos, atstovaujant tos pačios savivaldybės administracijoje, tarp savivaldybės tarybos ir jos administracijos susiklostę santykiai gali kelti pagrįstų abejonių priimamų sprendimų nešališkumu. Įstatymu būtent ir yra siekiama didinti pasitikėjimą valstybine tarnyba, o vienas iš būdų tą pasiekti – užkirsti kelią buvusiems šioje tarnyboje dirbusiems asmenims pasinaudoti turėtu statusu ir / arba susiklosčiusiais ryšiais tam, jog sprendimai būtų priimami nešališkai bei skaidriai ir dėl jų visuomenei nekiltų abejonių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2018 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. KS-30 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja nuo 2015 m. metų birželio 25 d. iki 2017 m. kovo 23 d. buvo Savivaldybės tarybos narė.

2017 m. rugpjūčio 7 d. Centras, atstovaujamas direktorės N. L., Savivaldybės administracijai pateikė paraišką „Dėl įtraukimo į partnerių, dalyvaujančių įgyvendinant „Kompleksinių paslaugų šeimai plėtojimas Trakų rajone“ projektą, sąrašą“.

2017 m. rugpjūčio 31 d. Savivaldybės administracija, atstovaujama direktoriaus D. K., Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras, atstovaujamas direktorės L. O., ir Centras, atstovaujamas pareiškėjos, pasirašė projekto „Kompleksinių paslaugų šeimai plėtojimas Trakų rajone“ jungtinės veiklos sutartį Nr. T4-178.

2017 m. rugsėjo 19 d. Savivaldybės administracija, atstovaujama direktoriaus D. K., Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras, atstovaujamas direktorės L. O., ir Centras, atstovaujamas pareiškėjos, pasirašė susitarimą dėl projekto „Kompleksinių paslaugų šeimai plėtojimas Trakų rajone“ jungtinės veiklos sutarties Nr. T4-178 dalinio pakeitimo Nr. T4-178-1.

2017 m. rugsėjo 26 d. Savivaldybės administracija, atstovaujama direktoriaus D. K., Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras, atstovaujamas direktorės L. O., ir Centras, atstovaujamas pareiškėjos, pasirašė susitarimą dėl projekto „Kompleksinių paslaugų šeimai plėtojimas Trakų rajone“ jungtinės veiklos sutarties Nr. T4-178 dalinio pakeitimo Nr. T4-178-2.

2018 m. kovo 7 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. KS-30 „Dėl N. L.“, kuriuo nusprendė pripažinti, kad buvusi Savivaldybės tarybos narė – pareiškėja, atstovaudama Centrui Savivaldybės administracijoje, pažeidė Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo.

Pareiškėja nesutinka su šiuo Komisijos priimtu sprendimu, teigia, kad Savivaldybės taryba ir Savivaldybės administracija yra dvi skirtingos institucijos, todėl ji Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nepažeidė.

Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybė – tai įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti.

Pagal to paties straipsnio 3 dalį savivaldybės institucijos – tai už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras (toliau – ir meras). Meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus (1 punktas); savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas (2 punktas).

Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad išimtine savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės administracijos direktoriaus (savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo) priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės (pareigybių) steigimo priėmimas; sprendimų dėl šiame įstatyme nustatytų savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijų paskirstymo savivaldybės administracijos direktoriui ir, jei tokia (tokios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus teisės pavesti įgyvendinti funkcijas apribojimo priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo priėmimas, savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymas (9 punktas); savivaldybės administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu (10 punktas).

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui.

Įvertinus pateiktas Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, nustatyta, kad savivaldybėse veikia dvi institucijos, atstovaujamoji – taryba ir vykdomoji – administracija. Taip pat nustatyta, kad savivaldybės taryba savo priimtus sprendimus tiesiogiai įgyvendina per savivaldybės administraciją. Pati savivaldybės taryba sprendžia dėl administracijos direktoriaus bei jo pavaduotojo priėmimo ir atleidimo iš pareigų, priima sprendimus dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės steigimo, dėl funkcijų savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui paskirstymo bei jų darbo užmokesčio nustatymo, tvirtina savivaldybės administracijos struktūra, jos nuostatus bei darbo užmokesčio fondą. Be to, savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad savivaldybės taryba ir savivaldybės administracija yra glaudžiai susijusios tarpusavyje ir savaime negali veikti kaip dvi savarankiškos institucijos, kadangi jos yra priklausomos viena nuo kitos. Todėl pareiškėja yra neteisi teigdama, kad Savivaldybės taryba ir administracija turėjo būti traktuojamos kaip atskiros institucijos ir pareiškėja, atstovaudama Centrą ir sudarydama jungtinės veiklos sutartį su Savivaldybės administracija nepažeidė Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies. Vien tik pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės, jog Savivaldybės administracija ir taryba turi skirtingus vadovus, tai, kad skiriasi Savivaldybės taryboje ir administracijoje dirbančių darbuotojų priėmimo į pareigas tvarka bei savivaldybės administracijos įgaliojimai nėra susiję su tarybos įgaliojimų pabaiga, nesudaro pagrindo teigti, jog Savivaldybės taryba ir administracija turi būti laikomos skirtingomis institucijomis.

Pareiškėjos skunde teigiama, kad nuo 2016 m. gruodžio neatliko Savivaldybės tarybos narės pareigų ir nebuvo bendravusi su naujai paskirtu Savivaldybės administracijos direktoriumi. Šie pareiškėjos argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatą svarbi tik ta aplinkybė, jog asmuo ėjo pareigas valstybinėje tarnyboje, o tai, ar tas asmuo bendravo su kitais toje institucijoje dirbančiais asmenims šios nuostatos taikymui teisinės reikšmės neturi.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Komisijos 2018 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. KS-30 yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį panaikinti nėra, o pareiškėjos skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos N. L. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.