Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-01-18 · Civilinė byla Nr. 2A-15-124/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-18
Bylos Nr.
2A-15-124/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-00851-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.)
Ieškovas
A. R.
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L.Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-15-124 /2012

Teisėja E. Dambrauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00851-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 30.2,121 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012m.sausio 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės ,Danutės Matiukienės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant ieškovui A. R.,jo atstovui adv.Andriui Kazakevičiui,atsakovo atstovei Žyvilei Rimšienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1614-810/2011 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei, išvadą teikiančiai institucijai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. R. ieškiniu (1–6 b. l.) ir patikslintu ieškiniu (61–66 b. l.) prašė įpareigoti atsakovą išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio – kelio atkarpos tarp Medvėgalio ir Birutės gatvių, Šiauliuose dalis.

Ieškovas nurodė, kad 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismas patvirtino ieškovų A. R. ir atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pertvarkyti statinį – kelio atkarpą tarp Medvėgalio ir Birutės gatvių, esančių Šiaulių mieste, į statinį – susisiekimo liniją “pagrindiniai pėsčiųjų ir dviračių eismo takai, šaligatviai (juostos)”, kuris vadovaujantis 1999-03-02 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo Nr. 61 nuostatomis atitiks “E” kategorijos susisiekimo linijos reikalavimus. Vykdydamas šią teismo nutartį, atsakovas pertvarkė gatvę į “E” kategorijos susisiekimo liniją, tai yra pastatė joje motorizuoto transporto eismą draudžiančius kelio ženklus, tačiau dėl ieškovui nežinomų priežasčių VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre gatvę įregistravo kaip “D” kategorijos susisiekimo liniją. Atsakovas, vykdydamas minėtą teismo nutartį, pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes neatliko detaliojo planavimo procedūrų, nesumažino Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. nustatytos kelio apsauginės zonos, kuri, vadovaujantis šio įstatymo 12 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 22, 23 str. nuostatomis, mažinomos tik detaliaisiais ir specialiaisiais planais.

Ieškovo teisių pažeidimas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad statinys buvo rekonstruotas pažeidžiant TPĮ nustatytas teritorijų planavimo procedūras, t. y. neatlikus detaliojo teritorijų planavimo, dėl ko statinio rekonstrukcijai išduotas Leidimas yra neteisėtas, o pati statinio rekonstrukcija neteisėta. Vykdant statinio rekonstrukciją buvo grubiai pažeisti Įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. reikalavimai dėl kelio apsaugos zonos, t.y. vietoj 10 metrų tėra vos 4,92 metro. Todėl nesant TPĮ įstatymo nustatyta tvarka patvirtinto detaliojo plano su sprendiniu sumažinti kelio apsauginę zoną Statinio rekonstrukcija negali būti laikoma teisėta.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu (154–158 b. l.), ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. R.. Ieškovo pateiktoje situacijos schemoje (b.l. 17) pažymėta Anykščių gatvė, kuri ribojasi su ieškovui priklausančiu žemės sklypu. 2008 m. balandžio 10 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta ieškovų A. R. ir A. R. ir atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo per vieną kalendorinį mėnesį nuo taikos sutartį patvirtinančios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pertvarkyti statinį – kelio atkarpą tarp Medvėgalio ir Birutės gatvių, esančių Šiaulių mieste, į statinį – susisiekimo liniją „pagrindiniai pėsčiųjų ir dviračių eismo takai, šaligatviai (juostos)“, kuris, vadovaujantis 1999-03-02 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo Nr. 61 nuostatomis, atitiks „E“ kategorijos susisiekimo linijos reikalavimus.

Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybės teisė į Anykščių gatvę Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2009-05-19 d. – suformavus naują gatvę, juridinis pagrindas – 1997-11-28 d. priėmimo-perdavimo aktas. Šiame išraše-pažymėjime nurodyta gatvės kategorija – pagalbinė, kuri pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999-03-02 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susiekimo sistemos“ III skyriaus 2.3 punktą, 1 lentelę atitinka „D“ kategoriją. 2009-12-01 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius statytojui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai išdavė leidimą Anykščių gatvės tarp Birutės ir Medvėgalio g. rekonstrukcijai. 2011-03-23 d. statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-551-(19.34) statybos užbaigimo komisija konstatavo, kad rekonstruota Anykščių gatvės dalis tarp Birutės ir Medvėgalio gatvių atitinka statinio projekto sprendinius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad atsakovas, atlikdamas Anykščių gatvės atkarpos rekonstrukciją, įvykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – pertvarkė statinį – kelio atkarpą tarp Medvėgalio ir Birutės gatvių, esančių Šiaulių mieste, į statinį – susisiekimo liniją „pagrindiniai pėsčiųjų ir dviračių eismo takai, šaligatviai (juostos)“, kuris, vadovaujantis 1999-03-02 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo Nr. 61 nuostatomis, atitiko „E“ kategorijos susisiekimo linijos reikalavimus. Šią aplinkybę A. R. patvirtino ir 2010-09-30 d. prašyme Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, kur nurodė, kad atsakovas, vykdydamas teismo nutartį, 2008 m. gegužės mėn. pastatė kelio ženklus, kurie uždraudė motorinių transporto priemonių eismą susisiekimo linija, o 2010 m. rugpjūčio mėnesį, vykdant likusią nutarties dalį, tai yra įrengiant asfalto dangą ir šaligatvius, galutinai įvykdė minėtą teismo nutartį.

Iš 2009-12-01 d. leidimo Nr. 36 matyti, kad statybos darbų rūšimi nurodyta Anykščių gatvės tarp Birutės ir Medvėgalio g. rekonstrukcija, paskirtis – susisiekimo komunikacijos. Statybos užbaigimo akte nurodyta, kad gatvės važiuojamosios dalies (dangos) plotis yra 6 metrai. Šiame akte gatvė taip pat įvardinta kaip susisiekimo komunikacija. Kaip nurodė ieškovas, vos tik pabaigus „E“ kategorijos susisiekimo linijos galutinius įrengimo darbus, motorinių transporto priemonių eismą draudžiantys ženklai buvo pašalinti ir dabar susisiekimo linija yra naudojama kaip eilinė gatvė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad statybos leidimas Nr. 36 atsakovui buvo išduotas tik 2009-12-01 d., o Anykščių gatvė, nurodant jos kategoriją – pagalbinė („D“), buvo įregistruota anksčiau, t. y. 2009-05-19 d., 1997-11-28 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Šis priėmimo-perdavimo aktas buvo surašytas anksčiau, nei buvo priimta 2008-04-10 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad „D“ kategorija Anykščių gatvės atkarpai buvo suteikta ne rekonstrukcijos pagrindu, nes pagal techninius parametrus ši rekonstruota gatvė atitinka „F“ kategorijos gatvei keliamus reikalavimus. Rekonstruotos gatvės, padengtos asfalto danga, plotis yra 6 metrai. Teismo patvirtinta taikos sutartimi ieškovas sutiko, kad Anykščių gatvės atkarpa tarp Birutės ir Medvėgalio gatvių būtų pertvarkyta į „E“ kategorijos susisiekimo liniją“, kurios plotis pagal STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 4.2 punktą, 7 lentelę, gali būti nuo 10 iki 15 metrų. F kategorijos gatvės plotis gali būti nuo 5-10 metrų. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog rekonstrukcijos metu Anykščių gatvės atkarpos tarp Birutės ir Medvėgalio gatvių kategorija buvo pakeista iš „E“ į „D“, taip pat nėra duomenų, kad rekonstrukcijos metu buvo keisti šios gatvės techniniai parametrai – būtent gatvės plotis, todėl nėra pagrindo konstatuoti nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kuriais grindžiamas ieškovo ieškinys.

Teismas atkreipė dėmesį, kad 2010-12-27 d. rašte atsakovas taip pat pažymėjo, kad esama Anykščių gatvės atkarpa tarp Medvėgalio ir Birutės gatvių buvo pertvarkyta į statinį, atitinkantį „E“ kategorijos susisiekimo liniją, įrengiant kelio ženklus bei kitas eismo organizavimo priemones, tačiau Šiaulių miesto savivaldybės taryba, atsižvelgdama į visuomenės poreikį ir siekdama tenkinti viešąjį interesą, 2009-01-29 d. sprendimu Nr. T-17 patvirtino miesto bendrąjį planą, kuriuo Anykščių gatvė nustatyta kaip pagalbinė – transporto paskirstymui į smulkias teritorijas, t.y. suteikta „D“ kategorija. Ši aplinkybė tik patvirtina faktą, kad „D“ kategorija minimai Anykščių gatvės atkarpai buvo suteikta ne rekonstrukcijos pagrindu ir ne vykdant 2008-04-10 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį.

Šalies argumentai

Ieškovas A. R. apeliaciniu skundu (161–165 b. l.) prašo panaikinti 2011-08-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą, priimti naują sprendimą -patenkinti ieškovo ieškinį, priteisti bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškovo pateiktoje situacijos schemoje (b.1.17) pažymėta Anykščių gatvė, kuri ribojasi su ieškovui priklausančiu žemės sklypu. Ši faktinė aplinkybė nebuvo įvertinta visapusiškai ir objektyviai, santykyje su visa kita bylos medžiaga, o tai turėjo įtakos nepagrįstai išvadai, jog Anykščių gatvės atkarpa tarp Birutės ir Medvėgalio gatvių buvo perduota atsakovui 1997-11-28 aktų padarymui. Sudarydamas taikos sutartį, atsakovas neteisėta pripažino Gatvės statybą, o ne jos rekonstrukciją. Apie tai, jog 2006 atsakovas vykdė ne gatvės rekonstrukcijos, bet jos tiesimo darbus, jis pripažino ir savo atsiliepime į pirminį ieškinį. Todėl teismo išvada apie tai, kad sprendime minima situacijos schema įrodo Gatvės egzistavimą yra neteisėta dėl LR CPK 185 str. 1 d. pažeidimo.

Šalies argumentai

2. Teismo nustatyta faktinė aplinkybė, neva 2009-05-19 NTR registruojant nuosavybės teises į Anykščių gatvę, jos ilgis buvo 0,2480 km., o nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas - Aktas. Iš 2009-05-19 NTR išrašo turinio lyg ir būtų galima spręsti, jog gatvės ilgis kadastrinių matavimų atlikimo momentui (2008-11-06) buvo 0,2480 km., tačiau faktiškai taip nėra. Civilinėje byloje Nr.2-148-542/2008 esantis 2004-03-15 VĮ RC raštas Nr. G-313(4.3-2040/03) nurodo, kad 1984-12-26 vykdytų kadastrinių matavimų metu užfiksuota: „Anykščių gatvė nuo Palangos gatvės, 209,5 m. ilgio, bendras gatvės plotas - 2126,4 kv. m.". t. y. Anykščių g. ilgis tik 209,5 m., o ji siekiasi tik su Palangos gatve.

3. Iš civilinės bylos Nr.2-148-542/2008 2008-04-10 nutarties matyti, jog civilinėje byloje tarp tų pačių ginčo šalių buvo sudaryta taikos sutartis, kuria buvo konstatuota, jog atsakovas neteisėtai vykdė Gatvės statybos darbus, t .y. nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, jog "Gatvės tiesimo darbai" buvo vykdomi neteisėtai. Taigi, galima teigti, jog minimoje byloje teismas nustatė dvi šiam ginčui svarbias aplinkybes: 2006 metais Gatvė buvo naujai nutiesta, t. y. naujas statinys; Gatvės įrengimo darbai buvo neteisėti.

4.Vykdydamas teismo nutartį, atsakovas neatliko detaliojo planavimo procedūrų suformuojant Gatvei, kaip susisiekimo komunikacijai, atskirą sklypą, minimu teritorijų planavimo dokumentu nesumažino LR Kelių įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. nustatytos kelio apsauginės zonos, neišsiėmė statybos leidimo. Įstatymo 12 str. nustatytos kelio apsauginės zonos, atsižvelgiant į LR Teritorijų planavimo įstatymo 22,23 str. nuostatas, mažinamos tik detaliaisiais ir specialiaisiais planais (Įstatymo 12 str. 2 d.), kas leidžia teigti, jog vienintelis oficialus dokumentas suteikiantis atsakovui teisę įrengti Gatvę, kaip „E" kategorijos susisiekimo liniją, buvo 2008-04-10 teismo nutartis.

Žemesnės instancijos teismas

5. 2009-01-29 Šiaulių miesto tarybos sprendimu Nr.T-17, patvirtintu bendruoju Šiaulių miesto planu Gatvei buvo suteiktas „D“ kategorijos susisiekimo linijos statusas, po ko Gatvė pradėta naudoti motorinio transporto eismui. Šios bylos esmę sudaro ginčas, ar Bendrojo plano pagrindu atlikti rekonstrukcijos darbai yra teisėti. Bendruoju planu buvo nustatytos teritorijos, kurioje yra Gatvė, vystymo koncepcija ir jos naudojimo principai. t.y. Bendruoju planu buvo suformuota vizija, kuri turėjo būti detalizuojama detaliuoju planu. Tai, kad bendrojo plano gairės turėjo būti detalizuojamos rengiant atskirų gatvių specialiuosius ir detaliuosius plaus, patvirtina ir Bendrojo plano 7 dalies 7.6 skirsnio turinys, kas šiuo konkrečiu atveju nebuvo padaryta.

6. Kelio apsaugos zona yra 10 metrų (Kelių įstatymo 12 str. 1 d. 4 p.), kuri skaičiuojama abipus kelio. Todėl nesant detaliojo ar specialiojo plano, kurio apsaugos zona būtų sumažinta nuo Gatvės kelkraščio iki ieškovui priklausančio namo turi būti ne mažiau kaip 10 metrų, o šiuo konkrečiu atveju yra tik 6,70 metro. Todėl galima teigti, jog Gatvės rekonstrukcija yra neteisėta dėl šio Įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. pažeidimo.

7. STR 2.06.01:1999 „Miestų,miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ III skyriaus 4 dalies 4.2. punktas numato, kad gatvei įrengti yra skiriama „gatvės juosta tarp raudonųjų linijų", kuri šiuo konkrečiu atveju yra nuo 15 iki 20 metrų. STR2 9 priedo 4 punktas nustato, jog namas ir jo priklausiniai nuo gatvės raudonųjų linijų turi būti statomi ne arčiau kaip 3 metrai, išskyrus atvejus, kai mažesnį atstumą numato teritorijų planavimo dokumentas. Todėl galima daryti išvada, jog šiuo konkrečiu atveju nuo gatvės vidurio skiriamosios linijos centro iki ieškovui priklausančio namo turėtų būti ne mažiau kaip 10,5 metro, faktiškai yra tik 9,83 metro. Pagal STR III skyriaus 2 dalies 2.5 punktą, D kategorijų gatvių techniniai parametrai (STR III skyrius 4 dalis) nustatomi tik detaliuosiuose planuose. Todėl nesant detaliojo plano, t. y. nenustačius Gatvės įrengimo ir eksploatavimo techninių parametrų, Gatvės įrengimas nebuvo galimas.

8. Pirmasis projektas Gatvės įrengimui buvo parengtas tik 2005 m., pati Gatvė, be statybos leidimo, buvo įrengta 2006 metais, o teisinė registracija atlikta 2008 m. Minimos faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog byloje esančios situacijos schemos iliustravo tik „planus" kada nors ateityje įrengti Anykščių gatvės tęsinį, o tokie „planai“ faktiškai pradėti įgyvendinti tik 2005 metais, t.y. tuo metu, kai jau galiojo tiek LR Kelių, tiek ir LR Teritorijų įstatymai, bei STRl ir STR2. Prieš rengiant Gatvės tiesimo projektą ir ją tiesiant, vadovaujantis tuo metu galiojusiais TPĮ 19 str. 1 d. 3 p., 3 d. 2 p., 4 p.; 22 str. 1 d. 2 p., turėjo būti atliktas detalusis teritorijos planavimas, t. y. suformuotas žemės sklypas gatvės įrengimui su atitinkama žemės sklypo paskirtimi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (173– 178 b. l.) atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-08-29 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą, kuri buvo baigta šalims sudarius taikos sutartį, Šiaulių miesto savivaldybė nepripažino, kad Anykščių gatvės atkarpoje atlikti darbai yra naujo statinio statyba, tiesiog tuo metu buvusi kelio danga buvo pagerinta, kas prilyginama paprastajam kelio remontui, kuriam nereikalingas statybos leidimas. Tačiau institucijai, teikusiai savo išvadą, kad tai yra nauja statyba, kuriam privalomas statybos leidimas, šalys rado kompromisinį sprendimą. Atsakovas, įvertinęs tai, kad institucijos išvada turi svarią įrodomąją reikšmę ir būsimas teismo sprendimas galimai būtų buvęs nepalankus atsakovui, nusprendė uždrausti motorizuoto transporto eismą, kol rekonstrukcija nebus įvykdyta pagal visus teisės aktų reikalavimus. Taikos sutartimi Šiaulių miesto savivaldybė neįsipareigojo visam laikui šią kelio atkarpą laikyti „E" kategorijos kelio įrenginiu - pėsčiųjų taku.

Šalies argumentai

2. Apeliantas patikslintu ieškiniu prašė teismo įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio - kelio atkarpos tarp Medvėgalio ir Birutės gatvių, esančio Šiauliuose dalis. LR CK 4.103 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius2009-12-01 statytojui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai išdavė statybos leidimą Nr. 39 neypatingo statinio, Anykščių gatvės rekonstrukcijai. UAB „Projektų ekspertizė“, atlikusi Anykščių gatvės rekonstravimo techninio projekto ekspertizę, konstatavo, kad techninis projektas atitinka privalomų projekto rengimo dokumentų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimus. 2011 m. kovo 23 d. Statybos užbaigimo akto Nr. SUA-551-(19.34) 7.1 punktu statybos užbaigimo komisija konstatavo, kad susisiekimo komunikacijos, rekonstruota Anykščių g. Dalis tarp Birutės ir Medvėgalio gatvių, atitinka statinio projekto sprendinius. Esminių statinio projekto sprendinių pažeidimų komisija taip pat nenustatė.

3. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri tiek raštiškoje išvadoje, tiek teismo posėdyje nurodė, kad ieškovo argumentai dėl detalaus planavimo šioje situacijoje yra visiškai neteisėti ir nepagrįsti, nes detalieji planai rengiami tuomet, kai numatyta plėtoti statybą neužstatytose vietose, kuomet nėra suformuota gatvių tinklo. Šiuo atveju Anykščių gatvė yra seniai suformuota. Šiuo atveju nereikėjo formuoti Anykščių gatvės kaip naujo žemės sklypo, kadangi ši vietovė užstatyta kone jau 20 metų.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentu, jog pažeista Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta teisės norma, neišlaikant kelio apsaugos zonos 10 metrų reikalavimo. Ši įstatymo nuostata konkrečiai šiai situacijai yra netaikoma, kadangi Anykščių gatvė yra priskirta „D“ kategorijos gatvei ir atitinka pagalbinės gatvės statusą, ir ji jokiu būdu negali būti priskirta kelio statusui.

Šalies argumentai

5. Apeliantas nurodo, kad pažeisti teisės normose nustatyti minimalūs atstumai iki gyvenamojo namo, tuo pažeidžiant jo interesus. Pažymėtina, kad šiuo atveju turėjo būti išlaikytas (ir yra išlaikytas) 3 m atstumas tarp namo ir gatvės raudonųjų linijų,- vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 9 priedo 4 punkte įtvirtintu reikalavimu. Šis reglamento reikalavimas, atsakovo nuomone, privalomas naujų gyvenamųjų pastatų statybai, o ne jau esančių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas, remdamasis CK 4.103 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prašė pripažinti gatvės atkarpos rekonstrukciją neteisėta, įrengtą neteisėtai , pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius statybos darbų planavimą ir vykdymą reglamentuojančias normas , neturint visų tam reikalingų dokumentų, nesilaikant norminiuose teisės aktuose nustatytų atstumų iki gyvenamųjų namų, rekonstruotą pažeidus įstatymu nustatytą apsauginei zonai taikomų atstumų (pločio ) reikalavimus, be to šis statinys kelia grėsmę prie gatvės gyvenančių žmonių sveikatai, gyvybei. Ieškovas prašo išardyti savavališkai pastatytas ar pertvarkytas statinio kelio atkarpos tarp Medvėgalio ir Birutės gatvių, esančių Šiaulių mieste , dalis.

Pagal statybos darbus vykdomo laikotarpio galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 p. redakciją savavališka statyba pripažįstama statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų (2009-11-19 d. įstatymo redakcija).Tam, kad nustatyti, ar statyba buvo savavališka, reikalinga nustatyti sąlygas, keliamas savavališkai statybai konstatuoti . Atsakovui 2009-12-01 d. buvo išduotas statybos leidimas, pagal kurį atsakovas vykdė Anykščių gatvės tarp Birutės ir Medvėgalio g. rekonstrukciją, paskirtis susisiekimo komunikacijos (b.l.50). Rekonstrukcija pagal statybos įstatymo 2 straipsnio 13 d. tai yra viena iš statybos rūšių. Taigi statybą leidžiantis dokumentas atsakovui buvo išduotas. Rekonstrukcija atlikta, turint projektinę dokumentaciją. Techninio projekto ekspertizė irgi patvirtino , kad projektas atitinka privalomųjų projekto rengimo dokumentų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimus, o 2011-03-23 d. statybos užbaigimo akto Nr. SUA-551-(19.34) statybos užbaigimo komisija konstatavo, kad rekonstrukcija atitinka statinio projekto sprendinius, esminių statinio projekto sprendinių pažeidimų nenustatė (b.l.74-75). Apeliantas nurodydamas rekonstrukcijos neteisėtumą, nurodo, kad statinys pastatytas, pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymą, t.y. neatlikus detaliojo planavimo, nesuformavus žemės juostos susisiekimo komunikacijai įrengti bei pažeidžiant reikalavimus dėl kelio apsaugos zonos. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl skunde išdėstytų argumentų detaliojo plano nebuvimo ir negalėjimo vykdyti gatvės rekonstrukcijos darbų. Taip pat nesutinka su ieškovo argumentais, kad tai buvo naujos gatvės įrengimas. Teritorijų planavimo įstatymo 1 dalies 1 punktas numato, kad detalieji planai rengiami teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą, 2 p. kai yra formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai, kai yra plėtojama nauja infrastruktūrinė sistema. Detalusis planavimas yra reikalingas, kai numatyta plėtoti statybą neužstatytose vietovėse , kur nėra suformuoto sklypo, , gatvių tinklo, tikslu rezervuoti plotą susisiekimo komunikacijai įrengti ir numatyti ten gatvę. Byloje nenustatyta, kad būtų plėtojama statyba šioje gatvėje, gatvės atkarpos rekonstrukcija neįtakojo į kitus žemės sklypus. Pagal aiškinamąjį raštą rekonstrukcijos metu buvo gerinama gatvės danga, įrengiami šaligatviai , sutvarkoma gatvės vandens nuvedimo sistema, atliekamas horizantalus gatvės ženklinimas(b.l.89) .Pagal bylos duomenis Anykščių gatvė yra suformuota dar tarybiniais metais, kvartalas buvo formuojamas pagal užstatymo planus daugiau negu prieš 30 metų, todėl šiuo atveju nereikėjo formuoti Anykščių gatvės kaip naujo žemės sklypo ir nesutiktina su apelianto argumentais, kad tai buvo naujos gatvės tiesimas. Nors nagrinėjant bylą, nebuvo pateikti šio kvartalo užstatymo ar detalus planas, tačiau šiuos duomenis patvirtina ir ieškovui statant individualų namą 1983-12-05 Šiaulių miesto Vykdomojo komiteto sprendimo pagrindu 1984 metais išduota žemės sklypo situacijos schema, kurios būdavo išduodamos remiantis detaliuoju (užstatymo ) planu. Šias aplinkybes teisme patvirtino teikiančios išvadą institucijos atstovas R. J. Š.(b.l.135,146), patvirtina 1994 metų duomenys (civ.byla Nr.2-148-542/2008,114b.l.).Schemose nurodyta, jog Anykščių gatvės pradžia ir pabaiga, t.y. ji tęsiasi nuo Palangos iki Birutės gatvės. Taigi ši schema patvirtina, kad jau tuo metu buvo suprojektuotos, nustatytos Anykščių gatvės ribos iki pat Birutės gatvės, t.y. Anykščių gatvė apėmė ir atkarpą tarp Medvėgalio ir Birutės gatvių atkarpos ,buvo nustatytos jos naudojimo sąlygos , kaip gatvės, o ne pėsčiųjų tako. Tai patvirtina ir vėlesni miesto gatvių planai, gatvės, o ne pėsčiųjų tako perdavimo aktas (civ.Nr.2-148-542/2008,b.l.61).Tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Taigi pati žemės sklypo juosta , kuri reikalinga gatvės funkcionavimui, yra suformuota iš anksčiau. Gatvės detalusis planas rengiamas , kai nėra suformuoto žemės sklypo , tikslu rezervuoti plotą susisiekimo komunikacijai įrengti ir ten numatyti gatvę . Nors apeliantas nurodo, kad teismas rėmėsi prieštaringais duomenimis, tačiau ieškovas pripažino, kad gatvės ribose jis buvo savavališkai pasistatęs garažą, kurį turėjo nugriauti. Esant suformuotam žemės sklypui, atsakovas turėdamas leidimą, reikiamą projektinę dokumentaciją, esant įregistruotai gatvei, pagrįstai atliko gatvės dalies rekonstrukcijos darbus. Apeliantas nurodo, kad nebuvo išlaikyti STR2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ numatyti atstumai, tačiau šis reglamentas buvo priimtas po to , kai Anykščių gatvė buvo suformuota, užstatyta, vadovaujantis tuo metu galiojančiais teritorijų planavimą reglamentuojančiais aktais. Šis reglamentas yra taikomas rengiant naujas gatves, formuojant naujus kvartalus. Nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas būtų atlikęs savavališkos statybos veiksmus. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad Anykščių gatvės atkarpos rekonstrukcijos metu nebuvo keičiama nei šios gatvės kategorija, nei techniniai parametrai. Apeliantas ieškiniu apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, prašydamas konstatuoti savavališką statybą bei pašalinti jos pasekmes, išardant statinį. Klausimas dėl gatvės kategorijos suteikimo yra ne šios bylos dalykas, nes ieškovas reiškia ieškinį, remiantis CK 4.103 straipsnio pagrindu dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

Apeliantas motyvuoja, kad 2008-04-10 Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtinus taikos sutartį ir pertvarkius susisiekimo liniją- Anykščių gatvės atkarpą tarp Medvėgalio ir Birutės gatvės , atsakovas neturėjo teisės keisti susisiekimo komunikacijos kategorijos. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-148-542/2008 medžiagos šios bylos ginčas buvo dėl tuo metu vykdomos Anykščių gatvės minėtos atkarpos rekonstrukcijos teisėtumo, t.y atsakovas pradėjo vykdyti Anykščių gatvės atkarpos tarp Medvėgalio ir Birutės gatvių rekonstrukciją,neįregistravęs Anykščių gatvės, kas tokiu atveju būtų pripažinta nauja statyba, todėl pripažindamas pažeidimus, kad nebūtų labiau pažeidžiami visuomenės interesai, priėmė kompromisinį sprendimą su atsakovu atkarpos neišardyti, bet jai taikyti „E“ susisiekimo linijos kategoriją. Taigi teismo tai buvo pripažinta kaip tam tikra savavališkos statybos rūšies-rekonstrukcijos pasekmių pašalinimas. Vykdant teismo nutartį, šioje atkarpoje buvo pastatytas kelio ženklas, draudžiantis motorizuotą transportą. Anykščių gatvė remiantis užstatymo planais , 1997-11-28 d. priėmimo-perdavimo aktu buvo įregistruota nekilnojamo turto registre 2009-05-19 d. kaip pagalbinė gatvė, ieškovas neužginčijo šios registracijos (b.l.48-49).Kaip pagalbinė gatvė Anykščių gatvė buvo nurodoma ir anksčiau nekilnojamo turto kadastro byloje (b.l.104 ).Bylos duomenys patvirtina, kad 2009-01-29 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba, atsižvelgdama į visuomenės poreikį , patvirtino bendrąjį miesto planą, kuriame Anykščių gatvė taip pat nustatyta kaip pagalbinė –transporto paskirstymui į smulkias teritorijas „D“ susisiekimo kategorija, kokia ir buvo nurodoma ankstesniuose miesto teritorijų planavimo dokumentuose (b.l.52–53). Be to transporto schema bendrajame miesto plane irgi patvirtina, kad Anykščių gatvė yra nuo Palangos gatvės iki Birutės gatvės. Nagrinėjamos bylos duomenys bei civilinės bylos Nr. 2-148-542/2008 duomenys patvirtina, kad šios gatvės atkarpai „D“ kategorijos susisiekimo juostos būtinumą lėmė visuomeninis poreikis , nes pagerėtų aplinkinių gatvių gyventojų susisiekimas, sutrumpėtų susisiekimo laikas, pagerėtų susisiekimas su didesnės kategorijos gatvėmis, mažėtų eismo nelaimių skaičius, žymiai pagerėtų gelbėjimo tarnybų, priešgaisrinės ir kt. patekimas prie atitinkamų valdų .Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų pažeisti jo interesai. Gatvės poreikis yra ne asmeninis poreikis, tai visuomeninis poreikis , kuris yra svarbiau už asmeninį interesą. Pats ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-148-542/2008 (b.l.1) yra pripažinęs, kad iš dalies jo interesai yra pažeidžiami dėl to, kad yra neteisingai suprojektuotas jo gyvenamasis namas Anykščių gatvės fasadinės projekcijos atžvilgiu.

Apeliantas mano, kad remiantis Kelių įstatymo 12 str.1 dalies 4 punktu, 2 dalimi rekonstruotai gatvei turėjo būti taikoma kelio apsaugos zona 10 metrų, kuri galėjo būti patikslinta tik detaliame plane, o šiuo atveju nuo jam priklausančio namo yra 6,70 metrų , todėl detaliuoju planu nepatikslinus šios apsauginės zonos naujai įrengtai gatvei yra taikomas šis reikalavimas. Taip pat turėjo būti taikomi ir yra pažeisti reikalavimai, numatyti tiek STR 2.06.01:1999 „Miestų , miestelių, kaimų susisiekimo sistemos III skyriaus 4 dalies 4.2 punkto 7 lentelės bei STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 4 punkto reikalavimai ir nebuvo išlaikytas atstumas, nes konkrečiu atveju nuo gatvės vidurio skiriamosios linijos centro iki apelianto namo turėjo būti ne mažiau kaip 10,5 metro, o faktiškai yra 9,83 metro, t.y. pažeidus minimalius atstumus iki jo namo, yra pažeidžiami jo interesai. Pats apeliantas nurodo, kad yra nedidelis skirtumas. Be to dėl reikalavimų taikymo buvo pasisakyta anksčiau, kad šie reikalavimai gali būti taikomi naujai rengiamoms gatvėms, o ne užstatytose teritorijose. Šiuo atveju yra išlaikytas 3 metrų atstumas tarp namo ir gatvės raudonųjų linijų, numatytas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą , kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 rugpjūčio 29 d.sprendimą palikti nepakeistu.

Kolegijos pirmininkė Laisvė AleknavičienėTeisėjai Rasa BartašienėDanutė Matiukienė