Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. ir L. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

L. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. D. , tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. ir A. P. nuteisti už tai, kad jie, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropines medžiagas ir jas pardavė:

L. M. iki 2003 m. lapkričio 27 d., tikslesnis laikas bei vieta nenustatyta, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir, parsigabenęs, Klaipėdos mieste nenustatytoje vietoje laikė 100 (0,588 g) granulių, kurių sudėtyje buvo 0,00656 g (1,1proc.) psichotropinės medžiagos - LSD, bei 0,314 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,048 g (15,5 proc.) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu jas platinti. Po to, iki 2003 m. lapkričio 27 d. L. M. , būdamas susitaręs dėl būsimo psichotropinių medžiagų pirkimo – pardavimo su nenustatytu asmeniu, vardu ,,E“, susitarė su A. P. , kad šis iš jo (L. M. ) įgys ir, nugabenęs į jo nurodytą vietą Klaipėdos miete, parduos minėtam nenustatytam asmeniui, vardu ,,E“, neteisėtai jo įgytas ir laikomas psichotropines medžiagas, paims pinigus, po ko juos perduos jam. 2003 m. lapkričio 27 d. iki 15val. Klaipėdoje, nenustatytoje vietoje, A. P. , vykdydamas susitarimą su L. M. , iš pastarojo įgijo dalį - 50 granulių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos LSD, kurias A. P. , veikdamas pagal išankstinį susitarimą su L. M. , nugabeno prie viaduko per geležinkelio pervažą (duomenys neskelbiami), kur apie 15 val. už 1000 litų pardavė asmeniui, vardu ,,E“. Tą pačią dieną, apie 16 val., Klaipėdoje, nenustatytoje vietoje, L. M. , gavęs iš A. P. 1000 litų už prieš tai parduotą psichotropinę medžiagą, neteisėtai perdavė A. P. realizuoti dar 50 granulių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos LSD, bei 0,314 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,048 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias A. P. , atgabenęs į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbiami) Klaipėdoje, už 1000 litų pardavė nenustatytam asmeniui, vardu ,,E“.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. P. ir L. M. apeliaciniai skundai tenkintini.

Esant tokiai situacijai, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir sprendžiant A. P. ir L. M. kaltės klausimą esminis dalykas, kurį būtina nustatyti, ar A. P. ir L. M. nebuvo išprovokuoti padaryti nusikalstamą veiką. Nustatyti, ar traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką yra itin svarbu tiek materialinės, tiek proceso teisės požiūriais. Konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti. Be to, bet kokia informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymu. Nagrinėjamoje byloje galimos provokacijos problema kyla dėl NVIM taikymo. NVIM yra BPK ir Operatyvinės veiklos įstatyme numatytas veiksmas. Taikant modelį gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese. Tam būtina sąlyga yra tikslus įstatymuose nustatytų modelio atlikimo pagrindų ir tvarkos laikymasis. Atliekant šį veiksmą negali būti provokuojama daryti nusikalstamą veiką. 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra išaiškinta, kad „...modeliu gali būti tik „prisijungiama" prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė. Tie veiksmai laikomi teisėtais, jeigu neperžengiamos modelyje nustatytos veiksmų ribos. Nustatytų modelio ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtu.“ Jei taikant modelį provokuojama padaryti nusikalstamą veiką, žmogaus teisės yra pažeidžiamos nepriklausomai nuo to, kokios teisės normos tuo metu numato galimybę taikyti modelį. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti patikrinamas modelio taikymo teisėtumas. Tik tokiu atveju taikant modelį gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime yra nurodyta, kam tenka pareiga tikrinti, ar atliekant modelį nebuvo provokuojama: „Įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtu. Šių aplinkybių tyrimas ir vertinimas – teisminio nagrinėjimo dalykas.<...> Ar nebuvo daroma spaudimo asmeniui, kuriam taikomas modelis, ar nebuvo toks asmuo kurstomas, provokuojamas padaryti nusikaltimą, – baudžiamojoje byloje sprendžia šią bylą nagrinėjantis teismas.“ Šis Konstitucinio Teismo išaiškinimas suponuoja teismų pareigą atliekant įrodymų tyrimą pirmosios ar (ir) apeliacinės instancijos teisme ex officio tikrinti, kad taikant modelį nebuvo provokuojama padaryti nusikalstamą veiką. Tikrinimas turi būti atliekamas laikantis proceso teisingumo (sąžiningumo), rungimosi, šalių lygybės principų, tinkamai užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybą. Būtinybė laikytis šių principų kyla iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Tai akivaizdžiai išreikšta 2003 m. liepos 22 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime byloje Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę (sprendimo santrauka lietuvių kalba skelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“, Nr. 20). Šis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas priimtas nagrinėjant skundus, kuriuose buvo nurodoma, jog pareiškėjai buvo išprovokuoti daryti nusikalstamas veikas, o nacionaliniai teismai paneigdami išprovokavimo versiją rėmėsi kaltinimo pateikiamais įrodymais, su kuriais negalėjo susipažinti gynyba. Taigi pagal spręstus klausimus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę yra itin glaudžiai susijęs su nagrinėjama baudžiamąja byla. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimas šiame Europos žmogaus teisių teismo sprendime konstatuotas, nes gynybai nebuvo leidžiama susipažinti su įrodymais apie svarbius faktus, kuriais kaltinimas neigė išprovokavimo versiją. Tokiu atveju, gynyba neturėjo galimybės pateikti visų argumentų dėl provokacijos versijos. Šiame sprendime taip pat nurodyta, jog tam, kad galėtų būti daroma išvada, ar iš tiesų buvo išprovokuota padaryti nusikaltimą, turi būti apsvarstoma daug faktorių, įskaitant policijos operacijos pagrindą, jos dalyvavimo darant nusikaltimą laipsnį ir pobūdį bei bet kokio policijos taikyto skatinimo ar spaudimo pobūdį.

Apeliacinės instancijos teismas, tirdamas A. P. ir L. M. apeliaciniuose skunduose išdėstytas aplinkybes, ėmėsi visų įmanomų priemonių ir patikrino ex officio, ar operatyviniai veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, ar taikant NVIM A. P. ir L. M. nebuvo provokuojami padaryti nusikalstamą veiką. Buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausti nuteistieji, liudytojai, imtasi priemonių nustatyti asmens vardu ,,E“ asmenybę ir jį pašaukti į teismo posėdį apklausai, ištirti byloje buvę ir naujai pateikti dokumentai, tarp jų ir tie, kuriuose užfiksuota operatyvinė informacija, pagal kurią buvo sankcionuotas šioje byloje NVIM ir atliekant šį operatyvinį veiksmą L. M. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, taip pat išsamiai ištirta, kaip NVIM dalyvis ,,R“ (liudytojas A. Č. ) atliko konkrečius operatyvinio tyrimo veiksmus ir kokiu būdu jis siekė NVIM 2S-65S apibrėžto rezultato. Visi proceso dalyviai, taip pat ir nuteistieji A. P. , L. M. , jų gynėjai, apeliacinės instancijos teismo posėdyje turėjo galimybę susipažinti su įrodymų tyrimo metu paviešinta išslaptinta operatyvine medžiaga ir kitais pateiktais naujais dokumentais, užduoti liudytojams klausimus, į kuriuos buvo pateikti išsamūs, logiški atsakymai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje 2003 m. spalio 9 d. Generalinio prokuroro pavaduotojas sankcionavo NVIM (registracijos Nr. 2S-65S). NVIM – tai sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamos veikos ar kitokio pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės interesus. Kaip jau buvo minėta, taikant modelį, gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese, tačiau tam būtinos kelios sąlygos:

tikslus įstatyme nustatyto leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pagrindų (teisinio ir faktinio) laikymasis;atliekant šį veiksmą negali būti provokuojama daryti nusikaltimą.

Kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad šių sąlygų nebuvo laikomasi. Šioje byloje operatyvinis tyrimas ir ikiteisminis tyrimas buvo atliekami grubiai ir iš esmės pažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą ir BPK normų reikalavimus.

Lietuvos apeliacinio teismo kolegija, siekdama patikrinti operatyvinio veiksmo – NVIM – ir techninės priemonės, atliekant šį veiksmą, taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos, 2007 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į operatyvinės veiklos subjektą, prašant išslaptinti pirminę operatyvinę medžiagą, kuria remiantis buvo sankcionuotas šioje byloje NVIM taikymas, atlikta L. M. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių specialioji ekspertų komisija išslaptino dalį prašomos įslaptintos medžiagos ir jos turinys apeliacinės instancijos teisme buvo paviešintas. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos ir posėdyje paviešintos medžiagos matosi, kad iki NVIM sankcionavimo operatyvinės tarnybos jokios konkrečios informacijos apie A. P. ir L. M. vykdomą nusikalstamą veiką neturėjo. Paviešintame 2003 m. spalio 6 d. tarnybiniame pranešime (t. 3, b. l. 134) yra nurodyta, kad buvo gauta operatyvinė informacija, kad Alytaus miesto gyventojas vardu ,,E“ platina įvairių rūšių narkotines ir psichotropines medžiagas, o potencialių psichotropinių medžiagų pirkėjų ieško įvairiose Alytaus kavinėse. 2003 m. rugsėjo mėnesį buvo užmegztas kontaktas su šiuo asmeniu ir pastarasis pasiūlė pirkti psichotropines medžiagas. ,,E“ pokalbio metu paaiškino, kad jis platinas įvairias medžiagas, tačiau šiuo metu gali parduoti amfetamino arba LSD. Taip pat išreiškė norą, kad būtų perkamas didelis kiekis šių medžiagų, siūlė už tai sumažinti kainą: amfetaminą siūlė pirkti po 14 Lt už gramą, LSD - po 30 Lt už vienetą. ,,E“ paliko savo telefono numerį (duomenys neskelbiami), kuriuo būtų galima su juo susisiekti. Pagal šią gautą informaciją ir buvo paruoštas bei 2003 m. spalio 9 d. patvirtintas anksčiau minėtas NVIM (registracijos Nr. 2S-65S) nustatant imitacijos metu atliekamų veiksmų ribas pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius. Byloje esantis vienas tarnybinis pranešimas Nr. 5574S yra tik bendro ir spėjamo pobūdžio (nurodyta, kad dirbant pagal modelį, NVIM dalyvis (liudytojas A. Č. ) nustatė kontaktą su ,,E“, po ko pastarasis pasiūlė jam įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų. ,,E“ dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo tarėsi su ,,Mantu“, kuris naudojasi telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbiami)) ir apie kokias konkrečias nusikalstamas veikas, tai yra, kad A. P. ir L. M. iki NVIM sankcionavimo būtų užsiėmę neteisėta, susijusią su disponavimu psichotropinėmis arba narkotinėmis medžiagomis, veikla jame nėra duomenų. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad L. M. ir A. P. anksčiau už nusikaltimus, susijusius su disponavimu psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, nebuvo teisti. Kitų duomenų, kad minėti asmenys būtų užsiėmę narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba iki NVIM sankcionavimo apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta. Iš Lietuvos apeliaciniame teisme apklaustų D. L. , kuris ruošė NVIM, ir modelio dalyvio ,,R“ (liudytojo A. Č. ) parodymų matyti, kad jie pripažino, jog iki NVIM sankcionavimo jokių kontaktų su A. P. ir L. M. neturėjo ir šie asmenys jiems iš viso nebuvo žinomi. Pagal jų parodymus buvo turėta tik informacija, kad Alytaus mieste asmuo vardu ,,E“ platina įvairių rūšių narkotines ir psichotropines medžiagas. Pagal šią informaciją D. L. paruošė NVIM ir jį sankcionavus modelio dalyvis ,,R“ (liudytojas A. Č. ) užmezgė kontaktą su ,,E“ bei pradėjo tartis dėl narkotinių medžiagų pirkimo. ,,E“ turėjo susitikti su narkotinių medžiagų tiekėjais, todėl siekiant šiuos nustatyti, ,,R“ davė ,,E“, tai yra asmeniui prekiavusiam psichotropinėmis medžiagomis, specialų automobilį su įrengta garso pasiklausymo aparatūra. Iš padarytų pokalbių išrašų buvo nustatyta, kas yra narkotinių medžiagų teikimo šaltinis ir pagal šią informaciją buvo paruoštas teikimas ir kreiptasi į Generalinį prokurorą, kad leistų sankcionuoti L. M. pokalbių klausymąsi abonentiniu Nr. (duomenys neskelbiami) nuo 2003 m. lapkričio 26 d. iki 2004 m. vasario 26 d. Vilniaus apygardos teismas nutarties, kuria buvo sankcionuota minėtais telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė nepateikė, tačiau 2007 m. gruodžio 3 d. Lietuvos apeliaciniame gautame rašte patvirtino, kad operatyvinio tyrimo veiksmus L. M. atžvilgiu sankcionavo (t. 3, b. l. 170). Kaip jau buvo minėta, NVIM galima tik ,,prisijungti prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Visos aptartos aplinkybės rodo, jog šiuo atvejui informacijos apie tokias rengiamas ar vykdomas konkrečias nusikalstamas veiksmas nebuvo. Todėl, nesant būtinumo taikyti modelį pagrindžiančių duomenų, turi būti daroma išvada, kad modelis taikytas neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus.

Nesant jokių objektyvių įrodymų, kurie rodytų apie L. M. ir A. P. ketinimą įsitraukti į nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu psichotropinėmis arba narkotinėmis medžiagomis, iki slaptųjų dalyvių įsikišimo, kolegijos nuomone, A. P. ir L. M. yra teisūs teigdami, kad byloje nėra paneigta, jog ,,E“ veikė išvien su teisėsaugos institucijomis, siekiant taip juos išprovokuoti padaryti nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti A. P. , L. M. teiginius, ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatyta ,,E“ asmenybė ir jis pašauktas į teismo posėdį. Tai buvo ypač svarbu, atsižvelgiant į tą faktą, kad ,,E“ buvo tas asmuo, kuriam buvo sankcionuotas NVIM, ir vaidino svarbu vaidmenį įvykiuose, - tarpininkavo NVIM dalyviui įsigyjant narkotines medžiagas. Tačiau teismui to nepavyko padaryti, nes ,,E“ buvimo vieta nežinoma. Liudytojas D. L. , tiesiogiai vadovavęs operatyviam tyrimui ir ruošęs NVIM, negalėjo pasakyti, kas yra toks asmuo ,,E“, tačiau neigė, kad ,,E“ yra policijos pareigūnas. Pagal liudytojo paaiškinimus, ,,E“ buvo narkotikų prekeivis. Liudytojas taip pat negalėjo pasakyti ,,E“ anketinių duomenų, kur pastarąjį būtų galima surasti. Tvirtino, jog ,,E“ asmenybės nepavyko nustatyti (taip pat ir pagal telefono numerį), todėl teikime sankcionuoti NVIM ir buvo nurodyta tik pastarojo pravardė. Jis šį asmenį matė, tačiau tik iš toliau. ,,E“ pasišalinus iš nusikaltimo darymo vietos, jo buvo ieškoma, tačiau taip pat nepavyko surasti ir nustatyti asmenybės. Jokių duomenų apie ,,E“ asmenybę ir galimą buvimo vietą Lietuvos apeliaciniam teismui nepateikė ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Iš 2007 m. spalio 25 d. rašto matyti, kad asmens vardu ,,E“, atliktomis priemonėmis, nustatyti nepavyko, tęsiama šio asmens paieška (t. 3, b. l. 135). Tačiau nors byloje ir nepavyko nustatyti ,,E“ asmenybės ir jį apklausti apeliacinės instancijos teisme apie jo vaidmenį ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat nėra įrodyta, jog ,,E“ iki NVIM sankcionavimo veikė pagal teisėsaugos institucijų užduotį, apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą, išanalizavus darytų pokalbių įrašų turinį, NVIM modelio dalyvio ,,R“ (A. Č. ) elgesį, kaip buvo atlikti konkretūs operatyvinio tyrimo veiksmais ir kokiu būdu buvo siekiamas NVIM 2S-65S apibrėžtas rezultatas, buvo nustatytos aplinkybės, kurios A. P. ir L. M. teiginių apie ,,E“ ne tik nepaneigė, bet ir juos dar labiau patvirtino.

Kaip jau buvo minėta, šioje byloje NVIM buvo paruoštas ir sankcionuotas pagal operatyvinę informaciją, kad Alytaus miesto gyventojas vardu ,,E“ platina įvairių rūšių narkotines ir psichotropines medžiagas, o potencialių psichotropinių medžiagų pirkėjų ieško įvairiose Alytaus kavinėse, nustatant imitacijos metu atliekamų veiksmų ribas pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius. Modelio dalyvis ,,R“ (A. Č. ) užmezgą kontaktą su ,,E“ ir pradeda tartis dėl narkotinių medžiagų pirkimo. Tarp jų 2003 m. spalio 13 d. įvyko du telefoniniai pokalbiai ir vienas susitikimas, kurių iniciatoriumi buvo ,,R“ (A. Č. ). ,,R“ (A. Č. ) pirmojo, 2003 m. spalio 13 d. įvykusio pokalbio metu, išreiškia norą susitikti su ,,E“, derina susitiko vietą. ,,R“ (A. Č. ) 2003 m. spalio 13 d. įvykusio susitikimo su ,,E“ metu pirmas pradeda kalbą apie narkotinių medžiagų pirkimą, pokalbio metu tiesiogiai nurodydamas kokių narkotinių medžiagų ir psichotropinių medžiagų jam reikia pavadinimus (amfetaminas, LSD), nenaudoja jokių užšifruotų pavadinimų, pasiūlo ,,E“ važiuoti susitikti su asmeniu vardu ,,M“ automobiliu, kuriame buvo įrengta speciali garso pasiklausymo aparatūra. ,,E“ iš karto po šio 2003 m. spalio 13 d. vykusio su ,,R“ (A. Č. ) susitiko, savo iniciatyva skambina asmeniui vardu ,,M“. Šiame užfiksuotame pokalbyje ,,M“ nedalyvauja, nieko ,,E“ nesiūlo, pats ,,E“ rodo iniciatyvą susitikti ir aptarti kažkokį reikalą (,,...Tvarkoj tai aš M atvažiuosiu ir iškarto tau duosiu ,,majaką“, kai busiu vietoj ir ten pašnekėsim apie viską....“). ,,E“ apie šį pokalbį iš karto detaliai informuoja ,,R“ (A. Č. ). ,,R“ (A. Č. ) pokalbio metu dar nurodo, kad jam reikės didelių kiekių narkotinių medžiagų ir pastoviai (,,...Nu žinok kiekiai dus dideli <...> tai man kas savaitę maždaug reiks...“), pasako, kad automobilis paruoštas, viskas veikia (,,...tada mašina čia, viskas įjungta<...>dokumentai čia...“), suderina, kaip atsiims automobilį, ,,E“ žada detaliai apie viską ,,R“ (A. Č. ) informuoti, kai grįš į Kauną. 2003 m. spalio 13 d. ,,E“ iniciatyva įvykusio susitiko su ,,M“ metu, ,,M“ ,,E“ pirmas nesiūlo narkotinių medžiagų, pokalbis tarp jų vyksta apie senus pažįstamus, būtent, ,,E“ yra tas asmuo, kuris nutraukia šį tarp jų vykusį pokalbį, ir akivaizdžiai inicijuoja kitą pokalbį (,,...o dabar ,,M“ kaip dėl to...“). Tuo tarpu ,,M“, išgirdęs ,,E“ klausimą, jokio suinteresuotumo neparodo ir atsisako (,,...Dėl to ne?...“). Tada ,,E“ pradeda įkalbinėti ,,M“, aiškina, kad turi gerą klientą, kuriam reikia daug, taip pat ragina greičiau susitikti, bando susitarti dėl kito susitikimo (,,Šiandien kas pirmadienis, antradienis, trečiadienis, tai kokį ketvirtadienį, penktadienį, sutinki. <...> tai ką gerai tada aš ketvirtadienį rašau tau žinutę, iki pietų parašau kai išeina tau po pietų tvarkoj ,,M“). 2003 m. lapkričio 27 d. vykusio pokalbio metu ,,E“ informuoja ,,R“ apie pokalbį su ,,M“, susitaria dėl kainos, narkotikų kieko ir kito susitikimo.

Kolegija laiko, jog visų šių aptartų pokalbių turinys tikrai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog būtent ,,M“ (nuosprendyje įvardintas L. M. ) suorganizavo psichotropinių medžiagų pardavimą 2003 m. lapkričio 27 d. ,,E“. Visas šias aplinkybes akivaizdžiai inicijuoja ,,E“: ,,M“ ir ,,E“ susitikimai vyko ,,E“ iniciatyva, pats ,,M“ jokių kontaktų su ,,E“ neieškojo, narkotinių medžiagų pirkti pirmas nesiūlė, pokalbių metu ,,E“ nuolat ragino iniciatyvos nerodantį ,,M“ parduoti narkotinių medžiagų, aiškindamas, kad turi gerą užsakovą, kuriam reikia didelių kiekių. Vertinant ,,E“, kaip asmens, tarpininkavusio NVIM dalyviui ,,R, tokį elgesį, kolegijos nuomone, nuteistieji A. P. ir L. M. pagrįstai įžvelgia, kad ,,E“ nebuvo šioje byloje neutralus asmuo. Išanalizavus šių darytų pokalbių turinį, ,,E“ ir NVIM modelio dalyvio ,,R“ (A. Č. ) elgesį, kaip buvo atlikti konkretūs operatyvinio tyrimo veiksmai ir kokiu būdu buvo siekiamas NVIM 2S-65S apibrėžtas rezultatas, matyti, kad yra pakankamai duomenų, kurie rodo, kad šioje byloje ,,E“ sankcionavus NVIM, veikė pagal teisėsaugos institucijų užduotį, išvien su modelio dalyviu ,,R“ (A. Č. ): ,,E“, kurio atžvilgiu sankcionuotas NVIM, iš karto po pokalbio su modelio dalyviu ,,R“ (A. Č. ), savo iniciatyva užmezgė kontaktą su ,,M“, ir per šį, ,,E“ iniciatyva užmegztą ryšį, NVIM dalyvis ,,R“ ir ,,E“ akivaizdžiai skatino kitus du asmenis padaryti nusikalstamą veiką. Charakteringi tokios išvados pagrindimo įrodymas būtų ir teisėsaugos institucijų veiksmai pasišalinus ,,E“ iš įvykio vietos - pagal bylos duomenis ,,E“ net nepradėtas ikiteisminis tyrimas, be to ir paties NVIM dalyvio ,,R“ (A. Č. ) elgesys – pokalbių metu su ,,E“ tiesiogiai įvardina narkotinių medžiagų pavadinimus, kurių jam reikia (amfetamino ir LSD), nenaudodamas narkotikų prekeiviams būdingų užmaskuotų šių medžiagų pavadinimų, patiki narkotikų prekeiviui ,,E“, kurio atžvilgiu sankcionuojamas NVIM, automobilį su specialiai automobilyje įrengta garso pasiklausymo aparatūra, kad ,,E“ galėtų šiuo automobiliu nuvažiuoti į Klaipėdą ir susitiktų su ,,M“, nors šį aparatūra yra brangi ir jiems patikėta. Lietuvos apeliaciniame teisme apklausti liudytojai A. Č. ir D. L. tvirtino, kad toks veiksmas – automobilio davimas su garso pasiklausymo aparatūra, yra dažnai naudojamas dirbant pagal modelį. Pagal jų parodymus, ,,E“ buvo duotas automobilis su pasiklausymo aparatūra, kad būtų nustatytas narkotinių medžiagų tiekėjas. Liudytojai neigė, kad ,,E“ žinojo, jog automobilyje yra minėta aparatūra ir bus daromi garso įrašai, ar, kad modelio dalyvis ,,R“ (A. Č. ) būtų važiavęs su ,,E“ ir kontroliavęs jo veiksmus. Tvirtino, kad ,,E“ veiksmai buvo kontroliuojami vizualiai, tik negalėjo pasakyti kaip, teigdami, jog tai slapta informacija. Kolegijai tokie liudytojų paaiškinimai apie priežastis, kodėl buvo patikėtas brangus valstybės turtas asmeniui, kuris yra įvardijimas kaip narkotikų prekeivis, iš esmės ,,E“ paliekant be kontrolės (pagal liudytojų parodymus ,,E“ važiavo vienas), atrodo neįtikinamai ir kartu, įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, dar kartą patvirtina L. M. ir A. P. įtarimus, jog ,,E“ veikė išvien su teisėsaugos institucijomis ir tokiu būdu skatino du asmenis padaryti nusikalstamą veiką.

Pagal įstatymą įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kolegijai nustačius, kad nusikalstamos veikos imitavimo būdu gauti duomenys byloje yra gauti neteisėtais būdais, kartu konstatuotina, jog kitų duomenų, kuriais būtų galima grįsti A. P. ir L. M. kaltę padarius pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytą nusikalstamą veiką, byloje akivaizdžiai nepakanka.

A. P. ir L. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kategoriškai neigė, kad jie disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Byloje esantys daiktų apžiūros protokolai, asmens kratos protokolai yra duomenys, kurie buvo gauti nusikalstamų veikų imitavimo rezultate. Liudytojo A. Č. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai yra tik atkartojimas tų aplinkybių, kurios buvo nustatytos dirbant pagal NVIM, kurio teisėtumu ir pagrįstumu kolegija suabejojo. Byloje atlikto fonoskopinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad garso įrašai Nr. 2, Nr. 4 - Nr. 12 yra pakankamai trumpi, kokybinės kalbinės medžiagos kiekis nėra pakankamas tam, kad galima būtų atlikti palyginamuosius akustinius-parametrinius ar statistikinius-parametrinius tyrimus ir dėl to duodama išvada – yra tikėtina, jog pateiktuose tyrimui garso įrašuose Nr. 2, Nr. 4 - Nr. 12 yra užfiksuotas L. M. balsas. Tačiau tokia tikėtina išvada, nesant byloje objektyvių ir neginčijamų kitų L. M. ir A. P. kaltę patvirtinančių įrodymų, negali būti laikoma pakankama L. M. ir A. P. kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas D. L. , papildomai apklaustas A. Č. nenurodė jokių jiems žinomų svarbių aplinkybių, kurios būtų reikšmingos L. M. ir A. P. kaltei pagrįsti ir patvirtintų kaltinime esančias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nusikalstamos veikos imitavimo būdu byloje gautus duomenis įvertinus, kaip gautus pažeidžiant įrodymų leistinumo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 4 dalis), o kitų duomenų, kuriais būtų galima grįsti L. M. ir A. P. kaltę padarius pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką, nepakankant, kolegija laiko, jog neįrodyta, kad L. M. ir A. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Todėl kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio dalį ir priima naują išteisinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3, 4 dalimis, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį, kuria A. P. ir L. M. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad A. P. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

L. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad L. M. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Panaikinti kardomąsias priemones: namų areštą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios – A. P. , 10000 Lt piniginį užstatą - L. M. .

Kitos nuosprendžio dalies nenaikinti ir nekeisti.