Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Maneikienė, laikinai einanti teismo pirmininko pareigas,

susipažino su baudžiamąją byla Nr. 1-150-1008/2017, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, o nukentėjusiuoju pripažintas G. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. spalio 11 d. Akmenės rajono apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje R. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, D. S. – padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje. 2017 m. birželio 6 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato nutarimu šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas G. P..

Nukentėjusiojo G. P. žmona I. P. dirba Akmenės rajono apylinkės teisme vyresniąją specialiste (teismo raštinės veiklos koordinavimui). I. P. yra ilgametė teismo darbuotoja, todėl G. P. dalis teismo darbuotojų pažįsta asmeniškai.

Nors aplinkybė, kad nukentėjusiojo žmona dirba jo bylą turinčio nagrinėti teismo darbuotoja, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 straipsnyje nenumatyta kaip privalomas teisėjo nusišalinimo pagrindas, tačiau sprendimas nusišalinti grindžiamas BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, jog teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir kitais atvejais jei yra aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl jo nešališkumo. Teismo nuomone, svarbu ne vien tai, kad bylą objektyviai nagrinėtų nešališkas teismas, bet ir tai, kad suinteresuoti asmenys neturėtų subjektyvaus pagrindo abejoti teismo nešališkumu. Toks subjektyvus pagrindas galėtų atsirasti teisėjui nagrinėjant bylą, kurioje nukentėjusiojo šeimos narys yra to paties teismo darbuotojas.

Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su nešališkumu susijusią abejonę. Taigi, esant abejonių teismo šališkumu, teisėjas turi nusišalinti.

Vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu, nustatant asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą kaltinimą, asmuo turi teisę, kad jo bylą nagrinėtų pagal įstatymą sudarytas, nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, darytina išvada, jog nė vienas Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas negali nagrinėti šios baudžiamosios bylos, todėl byla perduotina Šiaulių apygardos teismui spręsti klausimą dėl šios baudžiamosios bylos perdavimo kitam apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 57-59 straipsniais, teismas

nutaria:

nusišalinti nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-150-1008/2017 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-27901-2017-2), kurioje R. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, D. S. – padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, o nukentėjusiuoju pripažintas G. P., nagrinėjimo Akmenės rajono apylinkės teisme.

Perduoti baudžiamoji bylą Nr. 1-150-1008/2017, kurioje R. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, D. S. – padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, o nukentėjusiuoju pripažintas G. P., Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam Šiaulių apygardos teismo teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.