Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-08-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-1304-1189/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-21
Bylos Nr.
T-1304-1189/2024
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00601-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
V. A.
Kategorijos
Byla Nr. T-1304-1189/2024
Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00601-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 21 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. RV-22-7315 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 29 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-7315 nutarta taikyti nuteistajam V. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 11 mėnesių 19 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos priimtame nutarime nurodyta, kad po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip atitinkanti kriterijų žemą. Kartu Komisija nutarime nurodė, jog stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, bausmę atlieka už įstaigos teritorijos ribų, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse buvo paskatintas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme, ką patvirtina žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, Komisijos nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. A. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus, paskirta galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2013 m. liepos 14 d., bausmės pabaiga – 2028 m. liepos 14 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra būtini formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos). Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Komisijos nutarime nurodyta, kad V. A. motyvuotai tęsia darbinę veiklą, bausmę atlieka už įstaigos teritorijos ribų, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse buvo paskatintas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme. Nors šios aptartos aplinkybės yra nepaneigiamai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios, tačiau jos nėra išskirtinės, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be kita ko, aukščiau aptartos aplinkybės, savaime nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, Komisijos nutarimui pritartina tik ta prasme, jog jau egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tai yra tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Tuo tarpu, nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ metodiką ir vertinama kaip žema, tačiau įvertinus visus bylos nagrinėjimui pateiktus duomenis, teismas negali vienareikšmiai spręsti, kad materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą jau egzistuoja ir, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas keisti savo nusikalstamą elgesį.

Šiuo metu nuteistojo elgesyje, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar egzistuoja aktualūs ir turintys reikšmės nuteistojo elgesiui dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie pataisos proceso metu, jį tęsiant pataisos įstaigoje, privalo būti koreguojami iš esmės. Po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nuteistojo elgesyje vyraujantys minėti veiksniai (turi skolų, ieškinių, vaiko išlaikymo pinigai ir menkas jų mokėjimo galimybes; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos (su nusikalstamumu siejami veiksniai); stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; ankstesni priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu) atskleidžia tai, jog nuteistasis nekoreguoja savo priešingo teisei elgesio taip, kad nekiltų abejonės, jog pataisos procesas asmenį jau paveikė taip, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Vien tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema, vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste nėra laikytina pagrindu taikyti lygtinį paleidimą.

Ir nors nuteistojo atžvilgiu yra nustatyti du apsauginiai, tai yra riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai (įgyta profesinė kvalifikacija; reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais), tačiau teismas šių veiksnių nelaiko išimtinai nuteistąjį saugančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų apie nuteistojo patvirtintą įsidarbinimo galimybę galimo lygtinio paleidimo metu, o tai, kad nuteistasis turi įgytą profesinę kvalifikaciją nesudaro pagrindo manyti, kad V. A. yra pasirengęs tinkamai reintegruotis į visuomenę. Be to, vertinimo metu nuteistasis nurodo, kad jam yra sunku įsidarbinti, o savo ateities planus susijusius su darbine veikla, sieja su registravimusi Užimtumo tarnyboje. Tai atskleidžia, kad vis tik nuteistasis nėra linkęs įsilieti į visuomenę kaip pilnavertis jos narys bei nėra suinteresuotas savo finansiniu stabilumu, kas leistų nuteistajam tinkamai integruotis į visuomenę. Tuo tarpu, nuteistojo vardu turimi itin dideli finansiniai įsipareigojimai kelia pagrįstą abejonę ar nuteistasis yra itin motyvuotas padengti turimas skolas ir gyventi pagal visuomenėje vyraujančias vertybes ir elgesio taisykles. Be to, nuteistasis ir prieš nusikalstant turėjo realias galimybes save realizuoti socialiais priimtinai būdais, tačiau elgėsi priešingai nei numatyta įstatymo, savo veiksmais sukeldamas negrįžtamas pasekmes. Atsižvelgiant į aptartą, nuteistojo pataisos procesas dar nepasiekė bausmei keliamų tikslų, todėl daryti abejonių nekeliančios išvados, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nėra pagrindo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nepasižymėjo teigiamu, nuosekliu ir disciplinuotu elgesiu. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti (duomenys neskelbtini) kalėjimo pažyma apie nuteistojo vardu gautus paskatinimus ir padarytus pažeidimus. Iš minėtos pažymos duomenų matyti, kad nuteistasis skatintas viso 14 kartų, tačiau gaunamų paskatinimų laikotarpiu įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus yra pažeidęs net 4 kartus ir tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Aptarti duomenys patvirtina tai, kad nuteistasis negeba savo elgesio išlaikyti stabilaus ir nepertraukiamo, net gaunamų paskatinimų perspektyvoje. Nuteistasis vis tik buvo linkęs elgtis priešingai taisyklėms, kas atskleidžia jo nenorą savo elgesį koreguoti teigiamos dinamikos link. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad paskutinis nuteistojo vardu gautas paskatinimas buvo 2022 m. gruodžio 22 d., todėl darytina išvada, kad nuo to laiko jo teigiamo elgesio korekcija yra sustojusi ir nebeprogresuoja. Įvertinus šiuos ir prieš tai aptartus duomenis žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ir vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, darytina išvada, kad nuteistojo išskirtinai teigiama nusikalstamo elgesio dinamika nėra nustatyta ir pataisos procesas dar turi būti tęsiamas nuteistajam būnant struktūruotoje aplinkoje.

Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, V. A. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent nenustačius akivaizdžios nusikalstamo elgesio korekcijos pažangos, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam eliminuoti nutartyje minėtus kriminogeninius veiksnius bei adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam V. A. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. RV-22-7315, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. RV-22-7315 taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė