- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 1-205-593/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Nukentėjusysis
- O. P., G. P.
- Kaltinamasis
- G. L.
- Advokatai
- Ramūnas Gudašius, Regina Atkočaitienė
- Kategorijos
- 1.2.4.6.3Nesunkus savo motinos, tėvo ar vaiko sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 1.2.4.8.1Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.13Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rimai Sadūnaitei ir Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, kaltinamojo gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, nukentėjusiosios O. P. atstovei advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajam G. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gini. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis (registruotas darbo biržoje), dalinai darbingas, ankstesni teistumai išnykę, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 3 p., 145 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. L. 2011 07 21 apie 01 val. 10 min. viešoje vietoje – Kaune, Laisvės al. prie 95-ojo namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio dėl kilusio konflikto su G. P. metu, necenzūriniais žodžiais išplūdo G. P., L. A. ir G. A. bei įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad grasino susidoroti ir laikė nukreipęs į juos Vokiečių pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolverį ,Smith&Wesson” Nr. R220739179, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais veiksmais G. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Šalies argumentai
G. L. kaltę pripažino ir nurodė, jog buvo vėlu, pirma valanda, todėl, norėdamas, jog šuo palakstytų galvojo, jog su juo pravažiuos namo. Šuo prilėkė prie Laisvės alėjoje sėdėjusios kompanijos ir susipešė su G. P. šunimi. Nulipęs nuo dviračio, padėjo atskirti šunis, siūlė atlyginti nuostolį. Ten buvę dvi merginos ir du vaikinai norėjo jį sulaikyti, laikė už dviračio. G. L. siūlė 50 litų, o G. P. juokais ar ne, sakė duoti dviratį. Kadangi dviratį buvo ką tik nusipirkęs – prasidėjo konfliktas, apsižodžiavo. G. P. laikė įsistvėręs dviratį, kitas jaunuolis aplinkui lakstė, todėl G. L. išsitraukė dujinį pistoletą tam, kad pagąsdintų. Po kokių trijų minučių paleido dviratį ir tada G. L. paėmė dviratį ir paleido šunį, jis vėl nubėgo prie jų, puolus atskirti, gavo dujų nuo merginų, atvažiavo policija. Teigia, jog jo šuo buvo nepririštas. Jaunuolių šuo taip pat buvo be antsnukio. Kai susipjovė šunys, tai G. L. ir jo šuniui merginos papurškė dujų kokius 3-4 kartus, todėl merginoms pasakė: ,,ką jūs durnės darot, aš jums nieko nedarau“, taip pat apsižodžiavo su P. Iš pradžių jie norėjo kviesti policiją, paskui nekvietė, galbūt merginos iškvietė, tuo metu kai jis su P. stumdėsi. Kai paėmė už dviračio, G. L. teigia galvojęs, kad nori atimti dviratį. G. L. buvo įspirta į koją, buvo didžiausia mėlynė, tačiau kas spyrė – pasakyti negali, bet tikrai ne mergina. Todėl jis ir išsitraukė pistoletą, galvojo, jog pagąsdins ir paleis. Spyrė tuo metu, kai tąsė dviratį su P. Apsižodžiavo su P., bet tik lietuviškai, merginą pavadino ,,durne“, dėl to, jog ji purškė dujas, nors jis nieko jai nedarė.
Nukentėjusysis G. P. nurodė, jog kaltinamąjį yra ne kartą matęs Laisvės alėjoje bevedžiojantį šunį. Liepos mėnesį G. P. su draugais sėdėjo ant suoliuko, šalia turėjo savo šunį – vokiečių aviganį, jis buvo pririštas, trumpu pavadėliu, be antsnukio. Išgirdo riksmą ,,laikyk šunį“ ir tuo metu atbėgo kaltinamojo šuo ir puolė G. P. šunį. Šunys susipjovė. G. L. nulipo nuo dviračio ir šiaip ne taip atskyrė šunis. Šunys dar kartą susipjovė, ir dar kartą atskyrė. Tuomet G. L. atsisėdo ant dviračio norėjo važiuoti toliau, tačiau G. P. pradėjo laikyti jo dviratį, kad G. L. nepabėgtų, o jis liepė jį paleisti, pradėjo keiktis ir grasinti. Vartojo žodžius gaidys, ožys, rusiškus keiksmažodžius, G. P. drauges taip pat iškeikė. G. P. neleido nuvažiuoti, nes jo šunį sukandžiojo, o kaltinamasis net neatsiprašė, nors apskritai negalima palaidų šunų Laisvės alėjoj vedžioti. Dviračio neketino iš jo atimti, o tik laikė, kad nenuvažiuotų. Kai paskambino policijai, jis išsitraukė ginklą, atsuko į veidą ir paleido šunį. Šuo bėgo pas G. P. šunį vėl pjautis, vėl bandė šunis atskirti, tuo metu draugė išsitraukė dujų balionėlį, pradėjo purkšti L., šunys atsiskyrė ir paskui policija atvažiavo. Atvažiavus policijai, į nuovadą nuvažiavo visi, išskyrus A. V., tą pačią dieną parašė pareiškimą. .
Liudytoja L. A. nurodė, jog kaltinamojo nepažinojo, įvykio metu matė pirmą kartą. Sėdėjo Laisvės alėjoj ant suoliuko kartu su P., Vyšniausku ir Abraityte, tuo metu kaltinamojo šuo užpuolė su jais kartu buvusį šunį. Kai šunys susipjovė, iš pradžių L. nebandė atskiri, tik vėliau pradėjo tai daryti. Kai pasakė, kad kvies policiją, jis užsiundė šunį bei į visus nukreipė ginklą ir juo mosavo. Ką sakė, išsitraukęs ginklą – neatsimena. G. P. laikė jo dviratį, kad kaltinamasis nenuvažiuotų. Dviratį laikė ir L. A., kai G. L. pirmą kartą norėjo šunis atskirti. Pirmą kartą kaltinamojo šuo pats užpuolė, o antrą kartą – jis siundė šunį, todėl ji išsitraukė balionėlį ir papurškė dujomis šuniui ir kaltinamajam. Policiją iškvietė A. Necenzūriniais žodžiais plūdosi, ją ir A. vadino žiurkėmis. Plūdo ir prieš dujų purškimą, ir po to. Kai purškė dujas, G. L. turėjo rankose revolverį. Kai iškvietė policiją, jis norėjo nuvažiuoti net neatsiprašęs.
Liudytoja G. A. nurodė, jog buvo Laisvės alėjoje, kaltinamasis važiavo pro šalį dviračiu, šalia bėgo jo šuo ir jis užpuolė G. P. šunį. Šunys susipjovė. Kaltinamojo prašė, kad jis paimtų šunį, bet kaltinamasis ilgai nenulipo nuo dviračio. Po to neleido jam nuvažiuoti, iškvietė policiją, ir tada jis vėl paleido šunį. Šuo puolė vokiečių aviganį, o kaltinamasis tuo metu išsitraukė pistoletą ir laikė jį atsukęs į visus, ką sakė – neatsimena, vartojo necenzūrinius žodžius, sakė žiurkės. Paskambinusi į policiją, pasakė, kad užpuolė vyras su šuniu. G. P. nenorėjo atimti dviračio, tik laikė, kad kaltinamasis nenuvažiuotų, nereikalavo dviračio nei kaip užstato, nei kaip žalos atlyginimo.
Liudytojas Martynas A. V. nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta tik nuo įvykio. M.A. V., Gajus, Laima ir Gintarė sėdėjo Laisvės alėjoj ant suoliuko. Gajus buvo su šunimi. Kaltinamasis važiavo dviračiu, jo šuo bėgo šalia ir, kaip priartėjo, kaltinamojo šuo užpuolė Gajaus šunį. Kai šunys susipjovė, Gajus ir jis, t.y. M.A. V. bandė juos išskirti, ar kaltinamasis skyrė šunis - neatsimena. Policiją iškvietė viena iš merginų, tikriausiai Laima. Kai iškvietė policiją, paprašė kaltinamojo pasilikti, jis nesutiko, dėl to bandė sulaikyti kol atvyks policijos pareigūnai. Buvo grasinimai, detalių neatsimena. Kai bandė sulaikyti, pradėjo grasinti. Grasino žodžiais ir išsitraukė pistoletą bei grasino juo nukreipdamas pistoletą į juos. Laima panaudojo dujas. Kaltinamasis sakė necenzūrinius žodžius. Kaltinamojo atžvilgiu jie jokio fizinio smurto nenaudojo, tik laikė dviratį už vairo, kad jis nenuvažiuotų, nes jau buvo iškviesta policija. Neprašė dviračio už šuns sužalojimą. Į policiją V. nenuvažiavo, nes nusivedė P. šunį pas save, o jie nuvažiavo komisariatą. Iki pirmo šunų susipjovimo įžeidimų nebuvo, kaltinamasis tiesiog važiavo su dviračiu. Kvietė policiją, nes užpuolė palaidas šuo. Pavojus grėsi nuo šuns ir tuomet, kai kaltinamasis išsitraukė ginklą. P. laikė dviratį, o jis stovėjau šalia, morališkai palaikydamas P. Įžeidimai pasipylė, kai šunys buvo išskirti, ir laikėm kaltinamąjį.
2011 07 21 rašytame protokole pareiškime G. P. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip ir teisiamojo posėdžio metu (1 t., 4 b.l.);
Įvykio vietos apžiūra, nustatyta įvykio vieta - Kaunas, Laisvės al. Ties 95-uoju namu (1 t., 5-7 b.l.);
Daiktų pateikimo protokolu D. D. pateikė revolverį ,,Smith &Wesson“ (1 t., 9 b.l.);
Specialisto išvada nustatyta, jog šis revolveris tvarkingas ir šaudymui tinkamas, jis yra C kategorijos šaunamasis ginklas (1 t., 13-14 b.l.).
Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3378 matyti, jog 2011 07 21 01 val. 43 min. G. L. nustatytas 3,26 promilių girtumas (1 t., 138 b.l.);
Specialisto išvadoje nurodyta, jog G. L. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus kairės šlaunies sritį ir galėjo būti padarytas savaitės bėgyje iki apžiūros (1 t., 147 b.l.)
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės bylos Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012).
Byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog tarp G. L. ir G. P. kilo konfliktas dėl to, jog G. L. palaidas ir be antsnukio vedamas šuo užpuolė nukentėjusiojo G. P. šunį, kuris buvo pririštas tačiau taip pat be antsnukio. G. L. ne iš karto ėmėsi priemonių išvengti konfliktui – neskyrė susipjovusių šunų, o G. P. draugams iškvietus policiją ir apie tai pasakius G. L., iš pradžių jis norėjo iš įvykio vietos nuvažiuoti, o kai G. P. neleido to padaryti laikydamas už dviračio, kaltinamasis išsitraukė ginklą ir jį nukreipė į G. P. ir jo draugų pusę bei paleido tuo metu už pavadėlio laikomą šunį. Ta aplinkybė, jog į nukentėjusįjį buvo nukreiptas ginklas, paleistas šuo, išsakyti necenzūriniai grasinamojo pobūdžio žodžiai, išgąsdino kartu su G. P. buvusias L. A. bei G. A., dėl ko G. A. papurškė dujų į kaltinamąjį ir į jo šunį. Iš šių nustatytų aplinkybių darytina kategoriška išvada, jog Kaune, Laisvės alėjoje, centrinėje miesto gatvėje t.y. viešoje vietoje, prieš G. P. ir kartu su juo buvusius asmenis G. L. panaudojo psichologinį smurtą, nukreipdamas į juos ginklą ir paleisdamas šunį. Tokie G. L. veiksmai vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų ir tokiais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Todėl G. L. veika atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai.
Taip pat G. L. buvo kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. tuo, kad 2011 07 23 apie 23 val. 30 min. būdamas namuose Kaune, A. M. g. 31-4, reikalaudamas parduoti butą, tyčia suduodamas ne mažiau kaip 7 smūgius, spardė kojomis ir daužė šuns grandine savo motinai O. P. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai kirstinę dešinės blauzdos žaizdą, odos nubrozdinimus dešiniajame kelyje, poodines kraujosruvas abiejose kojose, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
G. L. kaltės nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog viskas yra išgalvota. Motina serga tokia liga, kai žmogui vaidenasi, jog nori kažką bloga jam padaryti. Ji pamiršta. Buvo duotas siuntimas, kad uždaryti ją į ligoninę, kai buvo pablogėjimas, ji buvo išvežta į Dariaus ir Girėno gatvę, prileista vaistų. Absoliučiai jokių konfliktų nevyksta. Pats invalidas, buvo susižalojęs koją, ilgai gulėjo, po to vaikščiojo su dviem ramentais. Kai motiną išvežė į ligoninę, ją susirado jo buvusi žmona V. L., išsivežė į savo namus. G. L. mano, jog ji nori jo motinos O. P. buto, todėl jį kaltina nebūtais dalykais. Mamą prižiūri D. Z. ir A. M.. Pareiškimus mama pradėjo rašyti, kai patyrė galvos traumą 2010 metais. 2011 07 23 grįžęs iš kepyklėlės, rado mamą sėdinčią ant grindų. Prieš tai tvarkė anteną ir buvo palikęs skardinę įrankių dėžę, kurios labai aštrūs kraštai, todėl galvoja, kad į ją mama susižalojo, nes žaizda kojoje atitinka dėžės aukštį. O dieną prieš tai, jo motina buvo „Akropolyje“, kur nukrito ir buvo įvelta į sukamas duris. Pats nematė, kaip ją įsuko, tik matė, kai ji buvo ištraukta.
Liudytoja Z. K. nurodė, jog dirba GPS bendrosios praktikos slaugytoja. Nurodė, jog dažnai vyksta pagal iškvietimus, todėl nei adresų, nei žmonių neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus įvykį atsiminė geriau, todėl tuos parodymus tvirtina (1 t., 47 b.l.). Kai ji atvyko, bute buvo kažkoks asmuo, paskui atėjo daug žmonių. Žmonės sakė, kad nukentėjusiosios sūnus skriaudžia ją, galbūt pastūmė ją. Nukentėjusioji neįvertino savo sveikatos būklės, norėjo likti namuose, tačiau, kadangi žaizda buvo pakankamai didelė išvežė ją į ligoninę. Matė, kad kambaryje ties įėjimu, buvo įrankių dėžė, ji nebuvo kruvina. Ar galėjo susižaloti į šią dėžę – ji negali nuspręsti. Sūnus šaukė ant nukentėjusiosios, kad ji ėjo į jo kambarį, o nukentėjusioji atsakė, kad ėjo į balkoną. Z. K. nieko nesiaiškino tik sutvarstė žaizdą. Kortelėje apie tai, jog kažkas pastūmė, parašė todėl, kad taip kalbėjo buvę žmonės.
Liudytoja V. M. nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta iš matymo, kelis kartus matė, nes kaimynystėje yra jos kontora, kur ji dirba. Nei su kaltinamuoju, nei su jo motina nebendravo, girdėdavo, kad jie tarpusavyje konfliktuoja. Dėl sumušimo nieko nežino, nes tuo metu atostogavo, tik iš kaimynų sužinojo, kad kaltinamojo motina sužalota.
Liudytojas M. M. nurodė, jog su kaltinamuoju kaimynai, ten gyvena 26-27 metus, visą gyvenimą bendrauja. Su jo motina taip pat bendravo, kol buvo sveiko proto, o po to pradėjo kalbėti nesąmones, sakydama, jog patrankom šaudo, sninga vasaros metu. Ji apie sūnų nei gero, nei blogo nesako. Negirdėjęs šauksmų. Kai atvažiavo greitoji, jis padėjo sanitarams išnešti O. P.. Kas ją sužalojo, ji nesakė. O. P. psichinė sveikatos būsena pablogėjo senokai, galimai nuo 2010 metų. Jis GMP gydytojams nesakė, jog G. L. muša motiną.
Liudytojas V. U. nurodė, jog yra gydytojas, pas jį prisirašiusi O. P.. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 64 b.l.), jog buvo nuvykęs į Trakų gatvę, nors O. P. gyveno Mickevičiaus gatvėje. Rado kojoje pūliuojančią žaizdą, apžiūrėjo ją ir iškvietė chirurgą. Ta moteris, kuri ją prižiūrėjo ir slaugė sakė, kad lygtai ją sūnus sumušė, o ar pati O. P. ką nors pasakojo – neatsimena.
E. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog 2011 07 23 budėjimo metu KMUK buvo iškviestas dėl O. P.. Priėmimo skyriuje pacientė buvo sunkiai sukalbama, lygtai pavyko išsiaiškinti, kad buvo sumušta, kas sumušė, sakė, jog lygtai sūnus. Jai buvo konstatuota blauzdos žaizda bei galvos, krūtinės ir pilvo sumušimai. Paguldyta į plastinės chirurgijos kliniką pagal pagrindinę patologiją. Sužalojimas kojoje galėjo būti padarytas stipria jėga – seniems žmonėms toks sužalojimas dažniausiai būna užkliuvus ir nukritus ant laiptų – kirstinė žaizda, po to nubrozdinimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas paros bėgyje, nes operuoti jeigu praėjo daugiau laiko – netikslinga. Susižaloti į nuotraukoje esančią dėžę (3 t., 27 b.l.) buvo galimybė, jeigu ta dėžė buvo atidaryta. Toks sužalojimas galėjo būti padarytas kirviu, tačiau jis turėjo būti labai bukas, o pati į kirvį susižaloti galėtų, jeigu tas kirvis fiksuotas.
Liudytoja D. Z. nurodė, jog ji yra kaltinamojo vaiko motina. Kaltinamąjį pažįsta 11 metų, nuo tada bendrauja, nes iki to laiko, vaikui nesakė, kad L. jo tėvas ir su juo nebendravo. Dėl 2011-07-23 d. P. sužalojimų nurodė, jog „Akropolyje“ atsitiktinai susitiko L. su motina, pasikalbėjo ir nuėjom kas sau. Kai ėjo prie dviračių, pamatė, nugriuvusią moteriškę ir tada suprato, jog tai G. L. mama. Nuo praėjusių metų ir šiuo metu O. P. rūpinasi ji kartu su A. M.. V. L. nepažįsta, tik matė, kai buvo atėjusi aplankyti O. P., kai ji buvo pas Legaudienę namuose. Atėjus pirmą kartą, prie durų priėjo P. ir pasakė, kad ji viena namuose užrakinta, sakė, kad labai nori namo. Atėjus kitą dieną, L. neleido jos aplankyti. O. P. santykiai su Legaudu buvo normalūs, gal kartais užrėkdavo, bet smurto nebuvo, tikrai nematė. Kažką buvo girdėjusi, kad sūnus muša. Ir dabar O. P. pasakoja, kad puola ją, nori žudyti. Anksčiau jai P. nebuvo skundusis, kad sūnus ją muša. Dabar sako, kad ateina kažkoks vyras, ją muša.
Liudytoja A. M. nurodė, kad kaltinamasis – jos draugas. Santykiai jo ir motinos šilti, labai geri. Lankėsi pas juos dažnai, nes G. L. 4 metus gulėjo lovoje, nes buvo susižeidęs koją, mano, jog V. L. šmeižia, nes labai nori buto, savo yra užstačiusi, tai todėl siekia užvaldyti L. mamos.
Liudytoja V. L. nurodė, jog ji buvusi G. L. sutuoktinė, išsituokę seniai, nebendrauja su kaltinamuoju apie 15-20 metų. O. P. yra buvusi uošvienė, su kuria taip pat nebendravo. Apie O. P. sužalojimus sužinojo atsitiktinai, kai nukentėjusioji buvo ligoninėje. O. P. pasakojo, kad sūnus prieš ją smurtavo, kad laikė užrakintą ir badu marino. Ji buvo išsekusi, koja sužalota. Paskutinį kartą prieš ligoninę O. P. buvo mačiusi prieš 5-6 metus. Po operacijos pasakojo, kad ji buvo visa sudaužyta, daug mėlynių. Ji prašė, kad pasiimtų ją iš ligoninės, sakė, kad savo namuose yra mušama, ištisai nevalgiusi. Kadangi paprašė pagalbos, todėl jai padėjo. Apie O. P. psichinę būklę nieko nežino – ji puikiai kalbėjo. Kai gulėjo ligoninėje, personalas sakė, kad G. L. buvo vieną kartą atėjęs, po ko O. P. reikėjo duoti raminančių, nes ji pergyveno, drebėjo. Nelabai gilinosi, kaip O. P. koja buvo sužalota – ji sakė, kad aštriu daiktu, kirviu mosikavosi, kirvis yra namuose po pagalve. Sakė, kad L. atimdavo pensiją – nueidavo su ja į banką, pasakydavo, kad psichiškai nesveika, negali pasirašyti ir paimdavo. Sakė, kad L. daro spaudimą, kad užrašytų butą jam, o ji nenori, nes galvoja, jog iš karto bus išmesta į gatvę. G. L. sugyventinė buvo atėjusi aplankyti P., tačiau jos V. L. neįsileido. Teigia, jog O. P. yra senatvinis marazmas, bet ne tai, kad neatsimintų ir nepasakotų rišliai. G. L. nepranešė, jog jo motiną pasiėmė iš ligoninės dėl to, jog motina jo bijojo. Nuosavybės teise priklausančio būsto neturi, butas, į kurį parsigabeno O. P. – yra sūnaus. Po to, kai paėmė O. P. iš ligoninės, tyrėja buvo atvažiavusi į namus, ją apklausė, L. į apklausą nesikišo.
Kaltinimas G. L. dėl O. P. sužalojimo buvo grindžiamas 2011 07 24 R. G. tarnybiniu pranešimu apie tai, jog 2011 07 23 21 val. 30 min. gautas pranešimas, kad GMP į LSMUL VšĮ Kauno klinikas iš namų pristatyta O. P., kuri pasisakė, kad namuose buvo sužalota sūnaus (1 t., 124 b.l.);
2011 07 24 O. P. apklausa, kur nurodyta, kad 2011 07 23 ji iškvietė GMP, kad suteiktų med. pagalbą, kadangi ji eidama griuvo ir labai susižalojo dešinę koją ir negalėjo paeiti. Teigia, jog pretenzijų niekam neturi ir prašo jokių ikiteisminių tyrimų niekam nepradėti (1 t., 125-126 b.l.).
2011 07 25 nutarimu dėl šio įvykio atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., 127 b.l.).
2011 07 28 Kauno m. apylinkės prokuratūroje gautas O. P. pasirašytas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kur prašoma pradėti G. L. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal 138 str. 2 d. 3 p. (bejėgiškos būklės artimojo giminaičio nesunkus sveikatos sutrikdymas – dėl sužalojimo kirviu); BK 138 str. 2 d. 3 ir 6 p. (artimojo giminaičio nesunkus sveikatos sutrikdymas kankinant – dėl marinimo badu), BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas – dėl sistemingo mušimo), BK 145 str. 1 d. (asmens terorizavimas – dėl sistemingo bauginimo, grasinimo nužudyti, sumušti), 146 str. 1 d. (neteisėtas laisvės atėmimas – dėl sistemingo laisvės atėmimo (1 t., 26 b.l.);
2011 10 19 Kauno m. apylinkės prokuratūroje gautas O. P. prašymas, kuriame ji nurodo, jog iš ligoninės ją apgaulės būdu paėmė V. L. (buvusi jos sūnaus žmona) ir atsivežė į savo butą, laikė užrakintą. Teigia, jog vėl buvo nugriuvusi ir susižalojusi, nors sūnus yra suimtas. Prašo jį paleisti iš suėmimo, nes kitų asmenų, galinčių ja pasirūpinti, neturi (1 t., 30 b.l.);
Apžiūros protokole užfiksuota, jog 2011 11 10 apžiūrėjus O. P. asmens sveikatos istoriją matyti, jog O. P. į Kauno Centro polikliniką kreipėsi 2011 08 16 diagnozė ,,Z98.8“ (patikslinta pooperacinė būklė) (1 t., 34-35 b.l.).
Greitosios med. pagalbos kvietimo kortelės nuoraše nurodyta, jog 2011 07 23 GMP iškvietė sūnus, ligonė skundžiasi kairės kojos skausmu. Trauma buityje, eidama užkliuvo už įrankių dėžės. Aplinkiniai teigia, kad kažkas galėjo pastumti (1 t., 47 b.l.);
2011 08 12 specialisto išvadoje Nr. G 2197/11 (02) nurodyta, jog tiriamoji paaiškino, kad 2011 07 23 sumušė sūnus G. L., kuris kojomis spardė į nugarą, pataikė per rankas ir kojas. Rankomis mušė į galvą. Po smūgių buvo nukritusi ant žemės, po to kažkokiu daiktu sudavė į dešinę koją. Pateikta išvada, jog O. P. padaryta kirstinė dešinės blauzdos žaizda padaryta kertančiu, briauną turinčiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Odos nubrozdinimai dešiniajame kelyje, poodinės kraujosruvos abiejose kojose padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, nemažiau šešių trauminių poveikio pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2011 07 23. Kirstinė blauzdos žaizda vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes O. P. sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 parų (1 t., 53 b.l.);
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu specialistas D. T. patvirtino savo išvadą, kurioje nurodyta, jog O. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų, prasigydė ligoninėje 6 dienas, o siūlus numatyta išimti 14 parą po operacijos. Šis sužalojimas padarytas dėl žaizdos, o visi kiti sužalojimai nežymūs. Ar galėjo O. P. susižaloti į dėžę, esančią nuotraukoje ( 3 t., 27 b.l.), negali pasakyti, pats žaizdos nematė, o klinikose rašo, kad kirstinė, plėštinė žaizda. Mažai tikėtina, kad į tokią įrankių dėžę pati O. P. galėjo tokią stiprią žaizdą pasidaryti. Tokia žaizda galėjo gautis nuo kieto, buko daikto. Pati vienu metu negalėjo pasidaryti 6 sužalojimų. Negali atmesti galimybės, jog mėlynė susidarė įstrigus kojai tarp sukamų durų.
Byloje yra 2011 08 04 rašytas V. L. prašymas, kuriame ji prašo skirti apsaugą, nes į jos namus vaikščioja buvęs vyras G. L. ir grasina. Ji bijo, nes šiuo metu yra žiauriai sužalota jo motina O. P., dėl ko parašytas pareiškimas į prokuratūrą (1 t., 130 b.l.);
2011 08 17 atliktos kratos G. L. bute metu rasta ir paimta kirvis, balto metalo grandinė, trys raktai su pakabuku (1 t., 160 b.l.), kurie apžiūrėti daiktų apžiūros metu (1 t., 162 -164 b.l.).
Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte nurodyta, jog O. P. nustatytas psichikos sutrikimas – nepatikslinta demencija. Ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, negali teisingai suvokti, įsiminti ir atkurti įvykius bei duoti apie tai teisingus parodymus. O. P. konstatuotas psichikos sutrikimas. Sergant šiuo sutrikimu, asmenys gali pasiduoti kitų asmenų nurodymams, galima juos įtakoti, jiems gali atsirasti suvokimo sutrikimai (haliucinacijos), mąstymo sutrikimai (kliedesiai). Ji pagal savo psichikos sveikatos būklę negali liudyti baudžiamojoje byloje ir apginti savo kaip nukentėjusiosios interesus bei realizuoti asmens teises (1 t. 114-116 b.l.).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas S. S. nurodė, jog turi duomenis, kad nuo 2011 m. gegužės mėnesio fiksuojama, kad O. P. negali dalyvauti teismo posėdžiuose. Iš ligos aprašymo matyti, kad yra sunkus orientacijos sutrikimas, sąmonės sutrikimai, mąstymo, suvokimo sutrikimai ir negalima vadovautis jos paaiškinimais. Esant šiam susirgimui gali būti prašviesėjimai, žmogus tam tikrą laikotarpį gali būti adekvatus – nuo kelių valandų iki dienų, tačiau tai tik teorinė galimybė. Čia lėtinis procesas, nuo kada tai vyksta – pasakyti negali.
Išanalizavus teismui pateiktus įrodymus matyti, jog kaltinimas rėmėsi išskirtinai tik O. P. pareiškimais apie prieš ją padarytą nusikalstamą veiką ir specialisto išvada. Taip pat V. L. parodymais, iš kurių matyti, kad įvykio aplinkybių ji pati nežino, o ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodo tik tai, ką sužinojo iš O. P.. O. P. pareiškimai yra prieštaringi – viename pareiškime ji teigia, jog sūnus prieš ją smurtauja, o kitame – nurodo, jog apgaule iš ligoninės ją išvežė V. L. ir laiko savo namuose. Taip pat, specialisto išvadoje nurodyta, jog O. P. atliekant apžiūrą nurodė, jog ją sumušė sūnus, tačiau pirminiame dokumente apie O. P. sužalojimą, t.y. greitosios med. pagalbos iškvietimo kortelėje, nurodyta, jog O. P. teigė, jog susižalojo į įrankių dėžę. Tai, jog tuo metu, kai buvo sužalota O. P. tokia įrankių dėžė namuose tikrai buvo patvirtino Z. K. – GPS bendrosios praktikos slaugytoja, kuri nurodė, jog metalinę įrankių dėžę tikrai matė ties įėjimu. Tai, jog negalima visiškai atmesti galimybės, jog sužalojimas padaryta į įrankių dėžę nurodė ir specialistas D. T., tačiau jis taip pat teigė, jog apie tai sprendžia tik iš žaizdos aprašymo, nes pats jos nematė. Žaizdą pirmas matęs ir O. P. koją operavęs chirurgas E. Z. nurodė, jog tokio pobūdžio sužalojimas seniems žmonėms būna nukritus nuo laiptų ir teigė, jog į nuotraukoje jam parodytą įrankių dėžę, ji susižaloti galėjo, nes sužalojimas padarytas į kampą. O. P. kūne konstatuoti ir kiti sužalojimai, tačiau apie jų atsiradimo aplinkybes nurodė D. Z. ir kaltinamasis G. L.. Nors šie jų parodymai nepatvirtinti jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais, tačiau ir netikėti tokiu aiškinimu teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra ir jokių objektyvių duomenų, kad sužalojimus O. P. tyčiniais veiksmais padarė G. L..
Be to, G. L. kaltinamas, jog sužalojimus savo motinai O. P. padarė 2011 07 23 d. apie 23 val. 30 min., tačiau greitosios med. pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, jog pranešimas apie sužalojimą GMP priimtas 20 val. 44 min, o GMP atvyko 20 val. 52 min. Taip pat kaltinime nurodyta, jog sužalojimas padarytas šuns grandine, tačiau ištyrus įrodymus nustatyta, jog sužalojimas padarytas į kokį nors kampą.
Esant šioms aplinkybėms, ir nesant galimybės remtis O. P. parodymais, kadangi jai konstatuotas psichikos sutrikimas, o parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, kitų objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog O. P. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas tyčiniais veiksmais – teismui nepateikta, todėl G. L. išteisintinas jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. 3 p.
G. L. buvo kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., t.y. tuo, jog 2010 10 30 apie 16 val. 30 min., būdamas namuose Kaune, A. M. g. 31-4 sudavė O. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
G. L. kaltės nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dėl kaltinimų O. P. atžvilgiu viskas išgalvota. Niekada nebuvo tokio dalyko ir nieko panašaus. Nuo tada, kai jo mama užkliuvus už kilimo krito, jai pradėjo vaidentis. Sakydavo, kad filmuoja, nori nunuodyti, kad ateina dvi moterys, kurios nori duoti ampules, kad jai neduoda valgyti, kad nori atimti butą. Pareiškimus ji pradėjo rašyti, kai patyrė galvos traumą 2010 metais.
Šis kaltinimas grindžiamas 2010 10 30 O. P. kreipimusi į Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK, kur ji nurodė, kad 2010 10 30 būnant namuose (duomenys neskelbtini) jos sūnus G. L. išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, kelis smūgius sudavė į galvą, sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., 121 b.l.); tarnybiniu G. M. pranešimu, kuriame nurodyta, jog iš Kauno m. VPK į Centro PK pristatė O. P. ir G. L. (1 t., 121 b.l.) .
2010 10 30 G. L. rašytas paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog kartu su motina gyvena (duomenys nekslebtini), 2010 m. balandžio mėn. ji užkliuvo už suvynioto kilimo ir trenkėsi galva į radiatorių bei prasiskėlė kaktą, dėl ko buvo nuvežta į ligoninę, o po to pradėjo nusikalbėti, nevaldyti rankos. Teigia, jog jos nemušęs, nežino, kodėl ji taip kalba (1 t., 124 b.l.); Patikslinime nurodė tokias pačias aplinkybes (1 t., 125 b.l.). 2010 11 16 Centro PK Centro PN tyrėjo nutarimu dėl 2010 10 30 įvykio atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant duomenų, kad O. P. atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika (1 t., 124 b.l.).
Liudytoja D. Z. dėl 2010 10 30 sužalojimo nurodė, jog 2010-10-30 D. Z. atvažiavo su savo vaiku pavalgyti į hamburgerinę, bestovint eilėje, išeidinėjo P., su ja pasisveikino ir ji pasakė, kad jos, t.y. D. Z. vyresnysis sūnus nori apvogti O. P. butą. Tada D. Z. teigia supratusi, kad P. kažkas negerai. Ar po šio pokalbio ji kreipėsi į policiją – nežino.
Liudytoja A. M. nurodė, jog 2010 m., kai atseit G. L. sumušė savo mamą, ji buvo pas juos namuose. O. P. išėjo į parduotuvę, o grįžusi pasakė, kad buvo policijoje ir pasiskundė dėl Ginto, nes jis aną dieną jos neišleido kažkur eiti.
LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, kuomet baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Šio straipsnio 1 d. 6 p. nurodyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą.
Be to, dėl šios veikos yra priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., 124 b.l.), nurodant O. P. galimybę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tačiau O. P. į teismą nesikreipė, jokių naujų duomenų apie 2010 10 30 galimą nusikalstam veiką ikiteisminio tyrimo metu negauta, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepanaikintas.
Procesas dėl veikų, numatytų LR BK 140 str. 1 d. vyksta privataus kaltinimo tvarka, išskyrus procesą dėl veikų turinčių visuomeninę reikšmę ar prieš asmenis, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Tokiais atvejais prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą (LR BPK 409 str. 1 d.). Kadangi šioje byloje nėra nei nukentėjusiojo, nei nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimo (nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepanaikintas), nei prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 6 p. baudžiamasis procesas pagal LR BK 140 str. 1 d. nutrauktinas.
Be to, nesant galimybės remtis O. P. parodymais, daugiau jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, jog prieš O. P. buvo pavartotas smurtas byloje nėra.
Taip pat. G. L. buvo kaltinamas pagal LR BK 145 str. 2 d., t.y. tuo, kad dvejų metų laikotarpiu iki 2011 07 23, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvendamas motinos O. P. bute, esančiame Kaune, A. M. g. 31-4, reikalaudamas parduoti butą, naudojo psichinę prievartą ir sistemingai baugino nukentėjusiąją O. P. grasindamas panaudoti prieš ją fizinį smurtą, atiduoti ją į psichiatrinę ligoninė, atimdamas buto raktus ir palikdamas ją ištisomis valandomis vieną bei neduodamas valgyti, vieną kartą taikydamas nenustatytu ginklu į nukentėjusiąją neva norėdamas į ją šauti, bet iš tikrųjų iššaudamas į langą.
G. L. kaltės dėl šios veikos nepripažino, nurodė, jog dėl kaltinimų O. P. atžvilgiu viskas išgalvota. Nuo tada, kai mama patyrė galvos traumą, t.y. 2010 metais, jai pradėjo vaidentis – sakydavo, kad filmuoja, nori nunuodyti, kad ateina dvi moterys, kurios nori duoti ampules, kad jai neduoda valgyti, kad nori atimti butą. Tai pasakodavo ne tik jam, bet ir daug kam. Motinos dėl buto pardavimo neterorizavo, buto nenorėjo parduoti, nes pats neturėtų kur gyventi, be to jis yra vienintelis paveldėtojas. Teigia, jog niekada nešovė nei į langą, nei į staktą, tik 2011 metų birželio mėnesį įsigijo dujinį pistoletą.
O. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja nurodė, jog sūnus ją mušdavo į įvairias kūno vietas be jokios priežasties, 2011 07 23 buvo išvežta į klinikas dėl stipraus sumušimo. Taip pat jis nuolat užrakindavo ją bute, palikdavo vieną ištisomis valandomis, neduodavo pavalgyti. Vieną kartą būdamas kambaryje jis iššovė iš turimo ginklo ir kulka praskrido pro O. P. ir pataikė į langą. Vieną kartą po pagalve rado padėtus du kirvius todėl labai išsigando, jog sūnus gali ją užmušti. 2011 07 23 apie 23 val. 30 min. pradėjo eilinį kartą reikalavo, jog parduotų butą, po to pradėjo mušti, spardyti kojomis, daužyti per rankas šuns grandine (1 t., 28-29 b.l.);
Liudytoja V. L., buvusi G. L. sutuoktinė, nurodė, jog O. P. jai pasakojo, kad sūnus prieš ją smurtavo, laikė užrakintą ir marino badu. Ji buvo išsekusi, koja sužalota. Paskutinį kartą prieš ligoninę O. P. buvo mačiusi prieš 5-6 metus. Po operacijos pasakojo, kad ji buvo visa sudaužyta, daug mėlynių. Ji prašė, kad pasiimtų ją iš ligoninės, sakė, kad savo namuose yra mušama, ištisai nevalgiusi. Kadangi paprašė pagalbos, todėl jai padėjo. Apie O. P. psichinę būklę nieko nežino – ji puikiai kalbėjo. Sakė, kad G. L. atimdavo pensiją – nueidavo su ja į banką, pasakydavo, kad psichiškai nesveika, negali pasirašyti ir paimdavo. Taip pat sakė, kad jis darė spaudimą, reikalaudamas, kad užrašytų butą jam.
Liudytoja V. M. nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta iš matymo, kelis kartus matė, nes kaimynystėje yra jos kontora, kur ji dirba. Nei su kaltinamuoju, nei su jo motina nebendravo, girdėdavo, kad jie tarpusavyje konfliktuoja, kaimynas keiksnodavo, šaukdavo necenzūriniais žodžiais, grasindamas užmušti, mama šaukdavo gelbėkit. Girdėjo, jog kaimynai kviesdavo policiją. Teigė, jog tais kartais, kai girdėdavo mamą rėkiant būdavo policija, todėl tai fiksuota. Su kaimynais per daug nebendrauja. Šauksmą gelbėkit girdėjo 2011 m., o 2010 m. – dar ten nedirbo. Teigia, jog galėjo būti ir taip, jog kaltinamasis koliojo šunį, ji šito negalėjo matyti, pasakoją tai, ką girdėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos specialisto išvados dėl visų O. P. sužalojimo atvejų, kuomet ji buvo kreipusis į medikus, t.y. 2010 06 11, 2010 05 21 ir 2010 03 01. Visose specialistų išvadose nurodyta, jog sužalojimai galėjo būti padaryti jos nurodytomis aplinkybėmis(1 t., 84 b.l.; 1 t., 86 b.l.; 1 t., 88-89 b.l.).
Įvertinus tai, jog teismas neturi galimybės remtis nukentėjusiosios O. P. parodymais dėl jai diagnozuoto psichikos sutrikimo, V. L. parodymai yra išvestiniai iš O. P. parodymų, o kokių nors objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, jog G. L. naudojo prieš savo motiną grasinimus, pavojingus gyvybei sveikatai ar turtui, ar sistemingai atvirai ar kaip nors kitaip grasino jai smurtu, pavojingu sveikatai ar turtui ar sistemingai baugino, siekdamas sukelti stresą – teismui nepateikta. Taip pat teismui nepateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, jog G. L. būtų kėlęs O. P. nuolatinę įtampą, nerimą ir baimę ir tokius veiksmus būtų atlikęs veikdamas tiesiogine tyčia.
Įvertinus tai, jog teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 2 d., požymių, G. L. išteisintinas jam nepadarius šios veikos.
Bausmė ir jos skyrimo motyvai.
G. L. ankstesni teistumai išnykę ir jis laikomas neteistu, kaltę iš esmės pripažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo sveikatos ir psichinę būklę – 50 procentų darbingumą ir psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant alkoholį (2 t., 89 b.l., 40 b.l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas jau yra pakankama bausmė kaltinamajam, todėl G. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį, kurio prašė atlyginti 2584,46 Lt žalą dėl O. P. gydymo. Šią sumą prašė priteisti iš G. L., jeigu jis bus pripažintas kaltu dėl O. P. sveikatos sutrikdymo.
Kadangi G. L. pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. išteisintas, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos, Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 5 d. 2 p.).
Kratos metu paimti daiktai: kirvis, grandinė ir raktas, kurie pateikti teismui kaip daiktiniai įrodymai – nelaikytini daiktiniais įrodymais ir grąžintini nuteistajam G. L..
Vokiečių pramoninės gamybos 9 mm kalibro penkiašūvis dujinis-garsinis revolveris ,,Smith V. C. Special“ Nr. R220739179, 2 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo dujiniai (PV) šoviniai pripažintini nusikaltimo priemonėmis, konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Ginklų fondui (LR BPK 94 str., LR BK 72 str. 2 d.).
G. L. buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo O. P. bei namų areštas, nurodant gyventi ir neišvykti iš buto, esančio Kaune, Savanorių pr. 409-4. Šios kardomosios priemonės buvo paskirtos siekiant užtikrinti, jog kaltinamasis atvyktų į teismo posėdžius ir nebendrautų su nukentėjusiąja O. P.. Įvertinus tai, jog O. P. mirė (3 t., 103 b.l.), G. L. yra vienintelis jos sūnus ir turto paveldėtojas, todėl užrausti lankytis bute, esančiame A. M. g. 31-4 – nėra jokio įstatyminio pagrindo, o G. L. bausmės įvykdymą gali užtikrinti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos. Esant šioms aplinkybėms, kardomosios priemonės – namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – naikintinos, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyv. vietos – Kaunas, A. M. g. 31-4.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. L. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams ir 19 (devyniolikai) dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2011 08 17 iki 2012 03 07 ir laikyti, jog G. L. bausmę atliko.
Pagal 138 str. 2 d. 3 p., pagal LR BK 145 str. 2 d. G. L. išteisinti jam nepadarius šios nusikalstamos veikos (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Procesą pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl O. P. sukelto fizinio skausmo G. L. atžvilgiu nutraukti (LR BPK 3 str. 1 d. 6 p.).
Kardomąsias priemones namų areštą ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo O. P. panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo momento. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti G. L. kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurią nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinis ieškinys dėl 2584,46 Lt žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą (LR PBK 115 str. 3 d. 2 p.).
Daiktinius įrodymus: Vokiečių pramoninės gamybos 9 mm kalibro penkiašūvį dujinį-garsinį revolverį ,,Smith V. C. Special“ Nr. R220739179 ir 2 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo dujinius (PV) šovinius konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Ginklų fondui.
Kirvį, grandinę ir raktą – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuteistajam G. L..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.