Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. J. 2018 m. kovo 22 d. apie 16.20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto su sugyventine L. P., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, metu, tyčia rankomis ją parstūmė ant lovos, užsėdęs ant jos, reikalaudamas duoti pinigų alkoholiui užlaužė dešinę ranką, tokiais savo veiksmais smurtaudamas L. P. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo R. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 50-51), matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad 2018 m. kovo 22 d. po pietų, tikslaus laiko nežino, namo apsvaigusi nuo alkoholio grįžo sugyventinė L. P.. Jis taip pat buvo išgėręs degtinės. Namuose abu dar išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės. Tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas dėl alkoholio, nes jam jo trūko. Konflikto metu jis užsėdo ant lovos gulėjusios L. P., norėjo pasimylėti, bet ši nesutiko. Jis supyko ir pradėjo reikalauti duoti jam degtinės, užlaužė jai dešinę ranką, kurią, suėmęs savo ranka ir užsukęs, prispaudė prie lovos. L. P. sakė, kad neturi alkoholio. Neprisimena ką dar sakė L. P., bet iš jos išraiškos suprato, kad jai skaudėjo dešinę ranką, kurią buvo užlaužęs. Neprisimena, kad ją rankomis būtų stūmęs, jam atrodo, kad ji jau gulėjo. L. P. ant jo šaukė, todėl paleido jos ranką ir išėjo iš kambario.

Nukentėjusioji L. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė (b. l. 20-21), kad 2018 m. kovo 22 d. apie 15 val. sugrįžo į namus. Buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Namuose buvo R. J.. Jis taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Abu kartu namuose gėrė butelį degtinės. Išgėrus butelį R. J. buvo mažai, todėl jis pradėjo reikalauti duoti pinigų alkoholiui. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis šaukė ant jos reikalaudamas pinigų, tada rankomis parstūmė ant lovos. Jai gulint ant nugaros, užsėdo ant jos ir, rankomis užlaužęs dešinę ranką, šaukė reikalaudamas pinigų. Dėl rankos užlaužimo pradėjo skaudėti, todėl pradėjo verkti. Tada sugyventinis ją paleido, o ji išsikvietė policiją. Iki šiol skauda ranką, negali jos laisvai judinti, bet pas gydytojus nesikreipė, mano, kad praeis savaime, ant rankos sužalojimų neliko. R. J. jos atžvilgiu smurtauja nebe pirmą kartą, konfliktai kyla kai sugyventinis būna neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. J. prisipažinimo, nukentėjusiosios L. P. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2018 m. kovo 22 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 6-9), kuriame nurodyta, jog pranešėja L. P. 2018 m. kovo 22 d. 16.20 val. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas su sugyventiniu, kuris reikalauja, kad moteris jam duotų išgerti. Prieš 20 min. buvo užlaužęs rankas. Vaikų nėra, greitosios medicinos pagalbos atsisakė. L. P. paaiškino, kad smurtas pasireiškė užgriuvimu ant jos lovoje ir jos prispaudimu bei dešinės rankos užsukimu ir laužimu, dėl ko ji jautė skausmą dešinėje rankoje ties žastikauliu ir dešinio peties sąnariu;

2018 m. kovo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 10-11, 12-14) kuriuose užfiksuota įvykio vieta, esanti gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini);

2018 m. kovo 22 d. asmens blaivumo testas (b. l. 25), kuriame užfiksuota, kad 2018 m. kovo 22 d. 16.38 val. L. P. nustatytas 2,41 promilės girtumas.

2018 m. kovo 22 d. asmens blaivumo testas (b. l. 26), kuriame užfiksuota, kad 2018 m. kovo 22 d. 16.46 val. R. J. nustatytas 2,09 promilės girtumas.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2018 m. kovo 22 d. apie 16.20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto su sugyventine L. P., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, metu, tyčia rankomis ją parstūmė ant lovos ir užsėdęs ant jos reikalaudamas duoti pinigų alkoholiui užlaužė dešinę ranką. Tokiais veiksmais smurtaudamas L. P. sukėlė fizinį skausmą. Tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nors nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ne tik nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bet ir paties kaltinamojo visiškas kaltės pripažinimas.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už R. J. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis R. J. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 55-57, 59). Nukentėjusioji su sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (b. l. 61).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sugyventinę L. P.. Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo R. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba (b. l. 32), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 33), praeityje neteistas (b. l. 42), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 34-37), jis Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 31). Dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios parodymais stiprių liekamųjų reiškinių nėra, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, žala nepadaryta, tačiau ,nukentėjusiosios teigimu, rankos skausmą ji jaučia iki šiol. Civilinio ieškinio nukentėjusioji kaltinamajam nereiškia, sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, R. J. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo manymu, darytų R. J. teigiamą įtaką (BK 48 straipsnis).

Prokurorė prašė kaltinamajam skirti BK 72¹ straipsnyje numatytą įpareigojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 67 straipsnyje reglamentuota, jog baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68-72³ straipsniuose, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju, teismo manymu, kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmės rūšį, pagrindo taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, normas nėra, tačiau, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgsenai, jam skirtini papildomi įpareigojimai.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis R. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. kovo 22 d. 16.40 val. iki 2018 m. kovo 23 d. 10.25 val. (b. l. 44-45, 46), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam R. J., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. P. (b. l. 53-54).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šį įpareigojimą tęsti visą bausmės atlikimo laikotarpį, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šį įpareigojimą tęsti visą bausmės atlikimo laikotarpį, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 22 d. 16.40 val. iki 2018 m. kovo 23 d. 10.25 val., t. y. 1 parą ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. P., R. J. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam R. J. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam R. J. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti R. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.