Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-02-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-25-834/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-20
Bylos Nr.
II-25-834/2018
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00801-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Nukentėjusysis
V. M., M. M.
Pažeidėjas
A. G.
Advokatai
Pranas Makauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-25-834/2018Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00801-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 19.20.;21.10.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 20 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei, Ugnei Rėkutei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. G., jo atstovui advokatui Pranui Makauskui,

nukentėjusiesiems V. M., M. M.

institucijos atstovui Aušvydui Abariūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2017-12-07 nutarimo Nr. 57ANN-133699663-17 administracinio nusižengimo byloje, panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2017 m. spalio 17 d. V. M. pareiškimu prašė pradėti administracinio nusižengimo teiseną, patraukti nuo kelio, jos nuomone, savavališkai įrengtą tvorą bei vartelius. Pareiškėjos V. M. nuomone, administracinį nusižengimą - savivaldžiavimą jau yra konstatavusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kartu su pareiškimu buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-08-04 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), servituto kampų koordinačių schema, nuotraukos.

2017 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas V. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad 2017-08-04 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)ir nustatė, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai Ž. ir A. G., savavališkai, vykdydami savo turimą teisę, ginčijamą kaimynų V. ir M. M., nepadarydami esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, įrengė metalinę tvorą ant servitutinio kelio, tuo pažeisdami V. ir M. M. teisę į tinkamą ir netrukdomą naudojimąsi servitutu, todėl padarė nusižengimą.

2017 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. U. priėmė nutarimą Nr. 57ANH-133699663-17 ir už nusižengimo, numatytų ANK 518 str. padarymą A. G. paskyrė 16 Eur baudą.

Šalies argumentai

A. G. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su 2017 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. U. nutarimu Nr. 57ANH-133699663-17. Skunde nurodė, kad policijos pareigūnai, turėdami pareigą visapusiškai įvertinti pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, ištirti, ar yra administracinio nusižengimo sudėtis, iš esmės, neatliko jokio papildomo tyrimo veiksmų. Teigė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas vieninteliu ir pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu inkriminuotą pareiškėjui administracinį nusižengimą. Paaiškino, kad skundžiamo procesinio sprendimo turinys leidžia teigti, kad administracinio nusižengimo byloje nėra nustatytas konkretus pažeidimo laikas. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-08-04 atlikto žemės sklypo naudojimosi patikrinimo akte nėra konstatuota, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atliko veiksmus, kurie kvalifikuotini kaip pažeidimo, numatyto LR ANK 518 str., sudėtis, taip pat nurodė, kad nėra konstatuotos aplinkybės, kaip ir kokiu būdu yra pažeidžiamos Vitalijos ir M. M. teisės ir teisėti interesai, nes patikrinimo buvo atliekami tik žemės sklypo ribų matavimai, nebuvo sprendžiamas V., M. M. pažeidžiamų teisių klausimas. Teigė, kad skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokiais konkrečiai būdais Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė inkriminuojamą pažeidimą, nenurodyta, kokios konkrečios teisės normos buvo pažeistos, nepateikta įrodymų, kad inkriminuojamą pažeidimą padarė būtent Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Aplinkybė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliau jo dalis priklauso Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, negali vienareikšmiai patvirtinti, kad šis asmuo tyčia padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 518 str.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į A. G. skundą, kuriame nurodė, kad tyrimą atlikęs pareigūnas remdamasis pareiškėjos pateikta informacija ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2017-08-04 patikrinimo aktu, servituto kampų koordinačių schema, nuotraukomis, priėmė nutarimą pradėti administracinį tyrimą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 518 str. Paaiškino, kad tyrimo metu buvo remiamasi Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2017-08-04 patikrinimo aktu, kaip kompetentingos institucijos atlikti tokio pobūdžio matavimus. Atlikus matavimus buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kuriose buvo įžvelgtos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 518 str. požymiai. Konstatavo, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. U. administracinio nusižengimo medžiagoje, reg. Nr. ROIK17068348683, surinko pakankamai įrodymų patvirtinančių A. G. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, laikantis ANK 518 str. įtvirtintų nuostatų, todėl prašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus nutarimą, Nr. 57ANN-133699663-17, palikti nepakeistą ir skundą atmesti.

Teismo posėdyje A. G. palaikė savo skundą ir paaiškino, kad pati tvora nemaišo pravažiavimui ir nesukelia kliūčių nukentėjusiesiems pravažiuoti. Tvora yra ant servitutinio kelio ribos, segmentai negali įsikišti į svetimą žemę. Tyrėjas Ž. buvo iš anksto nusprendęs, kad jis yra kaltas, neatsižvelgė į jokius faktinius liudijimus, jo prašymus, pateiktus papildomus įrodymus. Priimant nutarimą jis dalyvavo, pateikė papildomus įrodymus, bet į juos nebuvo atsižvelgta. Jie su duomenimis susipažinti galėjo tik surašius nutarimą. Surašant protokolą jam nebuvo pasiūlyta parašyti paaiškinimą, jie tai padarė savo iniciatyva. Tvorą aptvėrė 2015 m. pabaigoje, spalio-lapkričio mėnesiais, tam buvo nusamdyta įmonė. Servitutiniu keliu pastoviai naudojasi tiek jo šeima, tiek M., tiek kiti kaimynai. Daugiau niekas, apart M., nesiskundė, kad negalima pravažiuoti tuo keliu. M. tuo keliu važinėja, kadangi jų sklypas už jų sklypo, jie kiekvieną dieną važinėja. Tvora yra įrengta abiejuose sklypuose, ji yra ant ribos sklypo su kaimyno sklypu. Ant įvažiavimo įrengti vartai, jie platesni nei nustatytas servitutas. Yra automatinis vartų pultelis, jį turi visi gyventojai, M. irgi turi.

Institucijos atstovas Aušvydas Abariūnas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nutarimas pagrįstas žemėtvarkos tarnybos specialistų išvada, servituto koordinačių sistema, nuotraukomis ir V. M. ir M. M. paaiškinimais. Nutarimas buvo priimtas ir protokolas surašytas vadovaujantis nukentėjusiosios pareiškimu ir žemėtvarkos aktu. Veiksmai buvo atlikti 2017-08-04, tuomet kada konstatuotas faktas Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos. Pažeidimo padarymo aplinkybės paaiškėjo 2017-08-04, iš NŽT pateikto akto išvados. NŽT išvadoje buvo nurodyta, kas ir kada įrengė vartus. Jie vadovavosi NŽT teikiamomis išvadomis. Nurodė, kad skundas nėra pagrįstas, todėl prašė nutarimą palikti galioti.

Nukentėjusioji V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. sugalvojo apsitverti savo žemę ir visiškai neatsiklausė kitų sklypo šeimininkų, negavę jų leidimo. Servitutą pakreipė 10 cm. į šoną, posūkio kampą pakreipė. Jų servitutas stovi kreivai, kadangi ten, kur turi būti jų teisė važiuoti - stovi varteliai, stulpai, ir per visą ilgį tvora. Pagal NŽT negali būti ant servituto jokių statinių, todėl G. savivaldžiauja neturėdami NŽT sprendimo. 2006 m. vasario mėnesį nustatytas servitutas, sklypai buvo išdalinti, todėl jie turi turėti įvažiavimą ir jis turi būti laisvas. Jiems nustatytas 3 m. plotas, bet kelias susiaurintas, servitutai visur yra laisvi, o jiems tas servitutas užtvertas. Yra tvora, kuri 10 cm. atitraukta, varteliai ir du metaliniai stulpeliai ir dal dalis tvoros. Varteliai nuo gatvės pusės ant valstybės žemės, neturint leidimo, nelegaliai pastatyti. Vyksta ginčas teisme dėl vartų pašalinimo ir dėl kliūčių pašalinimo nuo kelio. Servitutas yra nustatytas. Kai buvo formuojamas sklypas, tada nustatytas servitutas. G. įrengė vartus ir atnešė raktus. Jie gali atsidaryti vartus tik išėję į gatvę ir priėję prie vartų, pultelis veikia tik geromis oro sąlygomis.

Nukentėjusysis M. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl minėtos tvoros turėjo pareguliuoti įvažiavimą ir išvažiavimą. Kai pirko sklypą tvoros nebuvo. Tvora buvo įrengta galbūt 2015 m. lapkritį. Kas važiuoja su didesnių gabaritų transporto priemone, prašo pareguliuoti vartus, kad neužkliudytų tvoros, nes siauras įvažiavimas. Kai pradėjo gyventi savo name ir kiekvieną dieną važinėti, tai visi buvo vejami lauk, šeimininkų buvo teigiama, kad ten jų žemė, jei buvo vejami nuo servituto. Jų teisės pažeidžiamos nuo tos dienos, kai įrengė tvorą. Važiuojamosios dalies kelio plotas 2,90 m.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo protokolas administracinio nusižengimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. ANK 609 straipsnyje yra išdėstyti reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo turiniui, numato, jog administracinio nusižengimo protokole, be kitų rekvizitų, turi būti nurodoma duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos pareiga yra tinkamai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, kaip to reikalauja LR ANK 609 straipsnio nuostatos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017-11-16 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei jo pagrindu 2017-12-07 priimtas nutarimas, kuriuose nurodyta, jog 2017-08-04 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai Ž. ir A. G., savavališkai, vykdydami savo tariamą teisę, ginčijamą kaimynų V. ir M. M., nepadarydami esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, įrengė metalinę tvorą ant servitutinio kelio, tuo pažeisdami V. ir M. M. teisę į tinkamą ir netrukdomą naudojimąsi servitutu, todėl padarė nusižengimą, numatytą LR ANK 518 str.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, laiko, kad institucija tirdama administracinio nusižengimo bylą, surašydama protokolą ir priimdama nutarimą tinkamai netyrė bylos aplinkybių bei administracinio nusižengimo protokolą surašė netinkamai.

Visų pirma, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime yra nurodyta, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn yra A. G., tačiau skiltyse „Pažeidimo esmė“ jau nurodoma, kad <...> žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai Ž. ir A. G., savavališkai, vykdydami savo turimą teisę, ginčijamą kaimynų V. ir M. M., nepadarydami esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, įrengė metalinę tvorą ant servitutinio kelio, tuo pažeisdami V. ir M. M. teisę į tinkamą ir netrukdomą naudojimąsi servitutu, todėl padarė nusižengimą. Taigi nėra aišku, kodėl administracinėn atsakomybėn patrauktas tik A. G., jeigu vėliau nurodoma, kad sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra Ž. ir A. G..

Matyti, kad A. G. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. LR ANK 518 straipsnyje numatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Ši teisės norma blanketinė, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte, todėl šiuo atveju institucija turėjo nustatyti, kokie gi konkretūs kitų teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti. Teismui pateiktame administracinio nusižengimo protokole tiesiog abstrakčiai nurodyta, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai Ž. ir A. G., savavališkai, vykdydami savo tariamą teisę, ginčijamą kaimynų V. ir M. M., nepadarydami esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, įrengė metalinę tvorą ant servitutinio kelio, tuo pažeisdami V. ir M. M. teisę į tinkamą ir netrukdomą naudojimąsi servitutu, todėl padarė nusižengimą, numatytą LR ANK 518 str. Tai yra iš administracinio nusižengimo protokolo nėra galimybės nustatyti, kokie būtent kitų teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti

Tiek 2017-11-16 surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek jo pagrindu 2017-12-07 priimant nutarimą, buvo remtasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus surašytu žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris surašytas 2017-08-04. Tačiau pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas A. G. surašytas tik 2017-11-16. Iš bylos medžiagos nėra aišku ar surašant administracinio nusižengimo protokolą, po to jo pagrindu priimant nutarimą, egzistavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus surašytame žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės. LR ANK 567 straipsnio 1 dalyje be kito ko nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad minėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje yra vienintelis įrodymas, kuriuo remiantis A. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atkreiptinas dėmesys, kad institucija tirdama ir nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą privalo objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti administracinėn atsakomybėn tik kaltus asmenis, taigi administracinio nusižengimo padarymo įrodymo pareiga tenka institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusiai nutarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad institucija patraukdama administracinėn atsakomybėn A. G. rėmėsi tik 2017 m. spalio 17 d. V. M. kartu su pareiškimu pateiktu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-08-04 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), servituto kampų koordinačių schema, nuotraukomis, tačiau nesiėmė jokių priemonių šiems duomenims patikrinti, papildomai informacijai surinkti.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tyrimas atliktas neišsamiai, pats teismas negali pašalinti trūkumų, nes turi būti atlikti papildomi veiksmai, todėl nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo tirti institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą ir skundžiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2017-12-07 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir perduoti bylą iš naujo tirti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė