- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-916-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08002-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pirm.)
- Trečiasis asmuo
- SEB bankas, AB
- Suinteresuotas asmuo
- Viešoji įstaiga LASS RESPUBLIKINIS CENTRAS, VSDFV Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal A. B. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio I. G. veiksmų - dėl netinkamo nustatymo parduoto turto masto, parduodant turto daugiau nei reikia, hipotekinio kreditoriaus teisių pažeidimo ir galiojant teismo draudimams neteisėtų varžytinių įvykdymo. Skundu pareiškėjas prašo pripažintini negaliojančiomis 2020 m. vasario 10 d. antstolio I. G. vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) vykdytas A. B. priklausančio nekilnojamojo turto - buto, unikalus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, esančio (duomenys neskelbtini) varžytynes, varžytinių Nr. 184532 ir panaikinti visus varžytinių rezultatus; panaikinti antstolio I. G. vykdomojoje byloje Nr.0008/17/00587 priimtą 2020 m. vasario 12 d. patvarkymą Nr. S-20-8-5829, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo A. skundas dėl antstolio veiksmų; įpareigoti antstolį I. G. priimti patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00587 dėl pareiškėjui A. B. priklausančio turto, - buto, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) areštuoto turto mąsto sumažinimo/naujo turto arešto akto sudarymo; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus iš esmės išnagrinėtas šis skundas dėl antstolio I. G. veiksmų ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas byloje uždrausti antstoliui I. G. pasirašyti 2020 m. vasario 10 d. įvykusiose varžytinėse, varžytinių Nr. 184532 parduodamo turto – buto, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-12291-534/2020 pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos nutartį nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 6 d. civilinėje byloje Nr.e2YT-13099-937/2020, kurioje sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų kreipėsi į teismą su kitu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui I. G. pasirašyti parduoto nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00587.
4. Prašyme nurodo, kad pateiktu 2020 m. kovo 9 d. skundu dėl antstolio I. G. veiksmų yra skundžiami šio antstolio veiksmai, kuriuos galima suskirstyti į sąlyginius tris atskirus reikalavimus: skundžiami antstolio I. G. veiksmai surašant pareiškėjui priklausančio buto arešto aktą, kuriame nei jo surašymo momentu, nei vėliau, vykdant varžytynes, nebuvo nustatytas areštuotino turto mastas ir dėl to buvo pažeisti imperatyvūs CPK 675 str. 2 d. nustatyti reikalavimai antstoliui, draudžiantys areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip pat yra skundžiami antstolio veiksmai, kuriais jis, pažeisdamas imperatyvius CPK 747 str. reikalavimus, nesikreipdamas raštu dėl leidimo parduoti hipotekinį turtą į sutartine hipoteka ir turto įkeitimu įkeisto turto turėtoją (šiuo atveju – SEB bankas, AB) ir negavęs pastarojo leidimo, o tokiu atveju išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima (CPK 747 str. 3 d.), iš antrųjų varžytynių vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00587, galiojant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-11-26 nutartimi c. b. Nr. e2-29139-848/2019 (dabartinis bylos Nr. e2-491-848/2020) taikytoms laikinosios apsaugos priemonėms, - išieškojimo vykdymo procese sustabdymui (CPK 145 str. 1 d. 10 p.), kuria buvo sustabdyti vykdymo veiksmai antstolio I. G. vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00587, iki bus iš esmės išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-29239-484/2019 ir bus priimtas joje galutinis sprendimas, pardavė pareiškėjui priklausantį visą butą. Teigia, kad butą įsigijusiam I. J. CPK 716 str. 2 d. nustatytais terminais, o antstoliui CPK 724 str. nustatytais terminais per 3 darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo surašius turto pardavimo iš varžytynių aktą, nuo šio akto pasirašymo momento bus laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereis nuosavybės teisės į iš varžytynių parduotą A. B. butą (CPK 715 str.), nors varžytynių atlikimo procedūra ir yra pareiškėjo ginčijama skundu dėl antstolio veiksmų. Naujasis buto įgijėjas taptų sąžiningu įgijėju ir ginčo buto išreikalavimas natūra iš sąžiningo įgijėjo labai pasunkėtų arba taptų net neįmanomas. Nagrinėjamu atveju tai, kad jau yra įvykusios varžytynes ir pareiškėjui priklausantis butas parduotas, egzistuoja reali grėsmė, kad nuosavybės teisė bet kuriuo momentu, antstoliui I. G. pačiam panaikinus ginčijamas patvarkymo dalis, bus perleista varžytynes laimėjusiam asmeniui. Išnagrinėjus A. B. skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikinus antstolio ginčijamus patvarkymus, neabejotinai pasunkėtų tokio procesinio sprendimo įvykdymas, nes naujasis turto įgijėjas taptu sąžiningu įgijėju ir ginčo turto išreikalavimas natūra iš sąžiningo įgijėjo labai pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Todėl siekiant užtikrinti, kad pareiškėjui nebūtų ir toliau daroma nepagrįstai didelė žala, tikslinga būtų teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti konkretaus vykdymo veiksmo atlikimą – uždrausti antstoliui I. G. pasirašyti iš varžytynių parduoto buto aktą, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Priešingu atveju, jei būtų nustatyta, kad antstolio priimti ginčijami patvarkymai vykdomojoje byloje yra neteisėti, pareiškėjas patirtų nepagrįstų nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 10 d nutartimi nusprendė pareiškėjo A. B. pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
6. Nustatė, kad pakartotinai prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, A. B. nurodo, kad yra reali grėsmė, kad nuosavybės teisė bet kuriuo momentu bus perleista varžytynes laimėjusiam asmeniui, kad ginčo turto išreikalavimas natūra iš sąžiningo įgijėjo labai pasunkėtų arba taptų neįmanomas, tad laikinąsias apsaugos priemones siekiama taikyti, kad pareiškėjui nebūtų daroma žala, nuostoliai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abu pareiškėjo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenustatė naujų ar/ir kitokių pasikeitusių aplinkybių, galinčių lemti būtinumą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi klausimas buvo išnagrinėtas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi, prašymą atmetant, teismas nekartojo tų pačių argumentų, nurodytų 2020 m. kovo 12 d. nutartyje.
7. Pažymėjo, kad iš Liteko duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-572-661/2020 12 punkte yra nurodęs, kad „ne vienas antstolis I. G. vykdo išieškojimą iš A. B. turto. Prie išieškojimo yra prisijungę antstoliai V. M., R. K., D. P., R. V., A. N. ir B. P.. Antstolis I. G. kitose bylose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, kad prie išieškojimo šioje byloje yra prijungta 16 vykdomųjų bylų elektronine forma per antstolių informacinę sistemą ir vienas prisijungimas gautas popierine forma. Pažymėtina, kad kiti išieškojimai yra vykdomi dėl išlaikymo vaikams priteisimo bei išieškotojo VMI naudai“, o nutarties 14 punkte - „CPK nenumato, kad sustabdžius išieškojimą vieno kreditoriaus (šiuo atveju hipotekos kreditoriaus) naudai, turi būti stabdomas išieškojimas kitų kreditorių naudai. Taigi, kiti antstoliai turi teisę toliau vykdyti išieškojimą kitų kreditorių naudai“.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas siekia uždrausti antstoliui pasirašyti buto pardavimo iš varžytynių aktą, kai patenkinus tokį prašymą, kiti išieškotojai netektų galimybės operatyviai patenkinti savo reikalavimus iš šio pareiškėjo turto, kai pirkėjas, kaip patvirtina bylos duomenys, už turtą turėjo sumokėti dar iki 2020 m. kovo 11 d.
9. Nors pareiškėjas teikiamu prašymu siekia išvengti žalos ir nuostolių, tačiau teismas, preliminariai įvertinęs skundo argumentus, neturėjo pagrindo spręsti dėl būtinumo taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Tuo labiau, kad tai pažeistų proporcingumo tarp išieškotojo ir skolininko teisių ir jų teisėtų interesų apsaugai vykdymo procese skirtų teisių reguliavimo priemonių taikymo principus, nepagrįstai užvilkintų vykdymo procesą bei neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Apeliantas A. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjo A. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio I. G. veiksmų ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas byloje uždrausti antstoliui pasirašyti 2020 m. vasario 10 d. įvykusiose varžytininėse, varžytinių Nr.184532 parduoto turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo iš varžytinių aktą.
11. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
11.1. Ginčijamos teismo nutarties turinys leidžia pagrįstai teigti, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiant skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, kuriuo ginčijamos varžytinės įvykdytos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi sustabdytoje antstolio I. G. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr.008/17/00587, jį išnagrinėjo ne tik formaliai, bet ir akivaizdžiai subjektyviai. Be to, neįgyvendindamas savo kaip teisingumą vykdančios institucijos priedermės, pirmos instancijos teismas, pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, ne tik toliau antstoliui I. G. leido sąmoningai pažeidinėti vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, bet ir pažeidė vienos iš vykdymo proceso šalies – šiuo atveju – skolininko teises ir teisėtus interesus, proporcingumo tarp išieškotojo (šiuo atveju – hipotekinio kreditoriaus SEB bankas, AB) ir skolininko teisių ir teisėtų interesų apsaugai vykdymo procese skirtų teisinių reguliavimo priemonių būtino taikymo principą.
11.2. Apeliantas pajutęs virusui būdingus simptomus, karščiuodamas ir dėl to jausdamas nerimą dėl galimo susirgimo ir dėl to negalėdamas produktyviai dirbti, tačiau siekdamas nepraleisti CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytų procesinių terminų, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo pateikė be motyvų, t. y. neatitinkantį CPK 306 straipsnio reikalavimų, jame nenurodydamas, kokie faktiniai duomenys patvirtina teismo priimto procesinio sprendimo netesėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniai argumentais grindžiamos šios aplinkybės (t. y. nenurodydamas atskirojo skundo, kurio padavimui ir nagrinėjimui taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis), pagrindo. Tai buvo daroma tik siekiant nepraleisti procesinių skundo apskundimo terminų, todėl CPK 316 straipsnio nustatyta tvarka gavus pirmos instancijos teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo, jie būtų pašalinti.
Atsiliepimas
12. A. I. G. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
12.1. Teismo motyvai dėl A. B. prašymo netenkinimo yra išsamūs ir jokio pagrindo su jais nesutikti nėra. Pareiškėjas nepagrindė prašomų taikyti papildomų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo, jų pagrįstumo, todėl teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje taikyti papildomų laikinųjų apsaugos priemonių nėra jokio pagrindo.
12.2. Teismai detaliai yra pasisakę dėl skolininko A. B. prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi c. b. Nr. e2YT-8241-1080/2020, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi c. b. Nr. e2S-572-661/2020, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi c. b. e2YT-12291-534/2020, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi c. b. Nr. e2S-572-661/2020).
12.3. Nekilnojamojo turto pardavimas iš varžytinių yra kraštutinė priemonė išieškotojų interesams tenkinti. Antstolio patvarkymu sustabdytas išieškojimas dalyje dėl turto pardavimo iš varžytynių (Nr. 184532) akto surašymo ir stabdytas termino įmokėti likusią pinigų sumą už perkamą turtą įmokėjimo skaičiavimas. Skolininkui vykdymo procese sudarytos visos sąlygos ekonomiškai, koncentruotai bei operatyviai padengti savo įsiskolinimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas A. B. byloje dėl antstolio veiksmų pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudimo antstoliui I. G. pasirašyti parduoto nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00587. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi nusprendė pareiškėjo A. B. pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Apeliantas A. B. nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio I. G. veiksmų ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas byloje uždrausti antstoliui pasirašyti 2020 m. vasario 10 d. įvykusiose varžytininėse, varžytinių Nr.184532 parduoto turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo iš varžytinių aktą.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017). Šiuo atveju pareiškimas dėl antstolio veiksmų yra priimtas, todėl laikytina, kad jis formaliai atitinka ieškiniui keliamus reikalavimus ir yra preliminariai pagrįstas.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui
18. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti šias priemones tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi ištirti bei įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių taikymo būtinumą, ir nuspręsti, ar prašyme nurodytų aplinkybių pakanka šių priemonių taikymui.
19. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas nagrinėjamoje byloje dėl antstolio veiksmų pateikia ne pirmą kartą, todėl analogiškas pareiškėjo prašymas jau buvo išnagrinėtas ir atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-12291-534/2020. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl sudaro precedentą nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, apeliantui nepateikus jokių papildomų aplinkybių, kurios iš esmės skirtusi nuo jau nagrinėtų civilinėje byloje Nr. e2YT-12291-534/2020, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje taikymo.
20. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios insanijos teismo nutartis yra neteisėta ir priimta pažeidžiant apelianto teises, tačiau nepateikė jokių aplinkybių ar įrodymų pagrindžiančių tokius savo argumentus. Apeliantas tokio savo elgesio priežastimi įvardijo LR Vyriausybės paskelbtą karantiną ir prastą sveikatą (karščiavimas ir kt.), tačiau neprašė pratęsti termino atsiliepimui pateikti, todėl darytina išvada, kad apeliantas sąmoningai pateikė atskirąjį skundą, nenurodydamas faktinių aplinkybių, tam, kad teismas nustatytų terminą trūkumams pašalinti, tačiau pirmosios instancijos teismas priėmė atskirąjį skundą ir nustatė terminą atsiliepimams pateikti. Kita vertus, nors apeliantas nurodo, kad jo skundas be motyvų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti, nes atskirajame skunde nurodoma, kad ginčijamos teismo nutarties turinys leidžia pagrįstai teigti, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiant skundą dėl anstolio veiksmų, jį išnagrinėjo ne tik formaliai, bet ir akivaizdžiai subjektyviai, neįgyvendindamas savo kaip teisingumą vykdančios institucijos priedermės, pirmos instancijos teismas, pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, ir leisdamas toliau antstoliui sąmoningai pažeidinėti vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, skolininko teises ir teisėtus interesus, proporcingumo tarp išieškotojo ir skolininko teisių, bei teisėtų interesų apsaugai vykdymo procese skirtų teisinių reguliavimo priemonių būtino taikymo principą. Taigi, atskirajame skunde nurodomas ir skundo reikalavimas ir dalykas, tačiau įvertinus tai, jog skundas nėra pagrįstas, nėra pagrindo jį tenkinti.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti. Tuo tarpu, apeliantui nepateikus jokių jo atskirojo skundo argumentus pagrindžiančių įrodytų, jo atskirasis skundas laikytinas nepagrįstu, todėl yra atmestinas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.