Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovo atstovui V. I., atsakovui M. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui M. Ž. dėl nuostolių regreso tvarka atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2007-10-25 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas automobilis MB Vito, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sužaloti du žmonės. Remiantis eismo įvykio deklaracija avarijos kaltininkas buvo automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas – atsakovas (t.1., b.l. 37). Vokietijos nacionalinis draudikų biuras sureguliavo eismo įvykio metu nukentėjusiųjų patirtą žalą, išmokėjo jiems eismo įvykio metu patirtą žalą bei nustatęs, jog atsakovo vairuota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Prancūzijos – nacionaliniam draudikų biurui 11383,82 EUR reikalavimą. Paaiškėjus, jog transporto priemonė Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2007-10-25 eismo įvykio buvo perduota Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančiam asmeniui – atsakovui ir buvo gabenama į Lietuvos Respubliką, Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras pateikė reikalavimą dėl 11383,82 EUR ieškovui. Vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas ieškovas apmokėjo Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro pateiktą reikalavimą dėl 11383,82 EUR žalos atlyginimo (t.1., b.l. 40) ir įgijo regreso teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo

Byloje nėra ginčo, kad 2007-10-25 eismo įvykio metu atsakovo vairuota ir eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė pačiam atsakovui, nepaisant to, kad automobilis buvo registruotas Prancūzijoje M. A. vardu (t.1., b.l. 119), įvertinant tai, jog nuosavybės teisė yra įgyjama CK 4.67 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, o jos įregistravimas viešame registre atlieka ne nuosavybės teises sukuriančią, o jas išviešinančią funkciją. Byloje taip pat nėra ginčo, jog 2007-10-25 eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės (t.1., b.l. 52). Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas 2007-10-25 eismo įvykio metu buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojo civilinę atsakomybę.

Europos Sąjungoje įtvirtintas siekis, kad kiekviena Sąjungoje esanti motorinė transporto priemonė būtų apdrausta jos valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Motorinių transporto priemonių draudimo sritis Europos Sąjungoje reglamentuojama direktyvomis (žr., pvz., 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 72/166/EEB, 84/5/EEB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB, susijusias su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB, kt.), o tai reiškia, jog valstybėms narėms yra nustatomos gairės, siekiai, o kiekviena valstybė narė individualiai imasi priemonių ir nustato savo vidaus teisinį reglamentavimą tiems siekiams pasiekti.

Lietuvos Respublikoje galiojančiame Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas automobilio savininkas.

Iš atsakovo pateikto atsiliepimo į ieškinį ir teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų matyti, jog atsakovas, Prancūzijoje nusipirkęs automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš automobilio pardavėjos M. A. be kitų dokumentų gavo ir jos vardu sudarytą transporto priemonės draudimo polisą. Tai, kad atsakovas gavo šį polisą ir kad 2007-10-25 Vokietijoje sukelto eismo įvykio metu polise nurodytas jo galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs, patvirtina eismo įvykio deklaracija, kurioje Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusia draudimo įmone nurodoma draudimo kompanija „Groupama Rhone-Alpes Auvergne“ bei nurodytas draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1., b.l. 37). Taip pat tai, jog atsakovas eismo įvykio metu turėjo draudimo polisą ir jame nurodytas jo galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs patvirtina ir tai, kad Prancūzijos draudikų biuras, išmokėjęs išmoką Vokietijos draudikų biurui, atgręžtinį reikalavimą nukreipė į draudimo polisą išdavusią draudimo kompaniją „Groupama Rhone-Alpes Auvergne“, o dėl jos „nereagavimo“ – į ieškovą (t.1., b.l. 31).

LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja situaciją, kuomet naujajam transporto priemonės savininkui buvęs jos savininkas kartu su kitais dokumentais perduoda ir draudimo liudijimą. Vadovaujantis minėto straipsnio 1 dalimi, jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Jei naujasis transporto priemonės savininkas per nurodytą terminą nepranešė draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančiu teisės aktu, naujajam transporto savininkui perduotas draudimo polisas galioja 15 dienų nuo transporto priemonės pirkimo paradavimo sutarties sudarymo, nepaisant draudimo liudijime nurodytos jo galiojimo datos, išskyrus, jei naujasis savininkas per 15 dienų praneša draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą bei savo duomenis.

Kaip minėta, motorinių transporto priemonių draudimo sritis Europos Sąjungoje reglamentuota direktyvomis, kurios nėra tiesioginio taikymo aktai, ir kiekviena valstybė narė individuliai pasiekia juose iškeltus tikslus. Prancūzijos draudimo kompanija „Groupama Rhone-Alpes Auvergne“, išdavusi automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės draudimo polisą, vadovaudamasi Prancūzijoje galiojančiais teisės aktais, esant situacijai, kuomet senasis transporto priemonės savininkas M. A. naujajam, t.y. atsakovui perduoda automobilio draudimo liudijimą, paskaičiavo laiko tarpą nuo automobilio pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, kuriam praėjus transporto priemonės draudimo apsauga automatiškai nebetaikoma ir tai buvo 2007-10-23. Taigi, nors atsakovo turėtame automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo polise nurodytas jo galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs, tačiau faktiškai atsakovas draudiminės apsaugos nebeturėjo jau nuo 2007-10-23. Atsakovas, būdamas verslininkas ir versdamasis automobilių, pirktų Prancūzijoje, prekyba (t.1., b.l. 52) elgėsi neapdairiai ir neprotingai, neišsiaiškino, kiek laiko buvusio automobilio savininko jam perduotas draudimo polisas po sudarytos automobilio pirkimo pardavimo sutarties faktiškai galioja, nepaisant jame nurodytos jo galiojimo datos. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina jog ieškovas įrodė, kad 2007-10-25 atsakovo sukelto eismo įvykio metu atsakovas nebuvo apsidraudęs transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės. Ieškovas, pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. ir 5 d. nuostatas išmokėjęs 11383,82 EUR išmoką Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui (t.1., b.l. 40), (pažymėtina, kad nurodyta išmokėta suma pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais), vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d., turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Biuras, pareiškęs reikalavimą kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, kuris padarė žalos, valdydamas neapdraustą transporto priemonę, ir negavęs visos išmokėtos išmokos grąžinimo, turi teisę pareikšti reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodytam teisniam reglamentavimui, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 39306,05 Lt nuostolių atlyginimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-08-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie 1179,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą (t.1., b.l. 6), 160,00 Lt vertimo išlaidas (t.2., b.l. 16) bei 419,49 Lt kelionės išlaidų (t.2., b.l. 2-8, 22-28). Byloje kartu su ieškiniu taip pat pateikti įrodymai apie patirtas 191,20 Lt vertimo išlaidas (t.1., b.l. 45). Nors iš pridėto atliktų darbų akto matyti, kad šios išlaidos susijusios su vertimu iš anglų ir lenkų kalbų į lietuvių kalba (t.1., b.l. 43), kai tuo tarpu su ieškiniu pateikti dokumentai versti iš prancūzų ir vokiečių kalbų į lietuvių kalbą, tačiau minėtame atliktų darbų akte nurodytas bylos numeris ir ieškovo atsakovui siųstos pretenzijos numeris sutampa (t.1., b.l. 41), todėl neteisingas kalbų nurodymas laikytinas technine klaida, ir ši dalis bylinėjimosi išlaidų taip pat priteistina ieškovui iš atsakovo. Be to, į bylą pateiktas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas dėl 659,20 Lt vertimo išlaidų (t.1., b.l. 153), tačiau byloje nėra duomenų, kad tokios išlaidos faktiškai buvo patirtos, t.y. ieškovas nepateikė mokėjimo pavedimo, įrodančio, kad sąskaita yra apmokėta, todėl jos nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos iš viso 1949,69 Lt (1179,00 Lt + 160,00 Lt + 419,49 Lt + 191,20 Lt) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 1, 9 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į.k. 125709291, iš atsakovo M. Ž., a.k., (duomenys neskelbtini) 39306,05 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 39306,05 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-08-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1949,69 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.