- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-24
- Bylos Nr.
- II-6-351/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Pažeidėjas
- V. B.
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2011-11-15 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2011-11-15 nutarimu V. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, paskiriant 120 Lt baudą už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 9 d., 19 val. 15 min., kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, 169,55 km, Šilutės r. sav., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko tokio važiavimo greičio, atsiradus kliūčiai, nesustabdė vairuojamo automobilio dėl ko atsitrenkė į kelio apsaugos atitvarą ir jį apgadino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. skundu prašo Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, nurodydamas, kad jis nėra kaltas dėl eismo įvykio. Jam važiuojant Pagėgių kryptimi, prasilenkęs su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu, pastebėjo keliu ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininką kurį norėjo aplenkti, tačiau dviratininkas staiga pasuko į kairę, todėl jis bandydamas išvengti susidūrimo su dviratininku, pasuko vairą į kairę ir atsitrenkė į kelio atitvarą. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad dviratį vairavęs asmuo yra neblaivus.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti, kadangi nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Institucijai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau jos atstovas į posėdį neatvyko. Gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (ATPK 300 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
KET 133 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję bei administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d. skyrę policijos pareigūnai padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė šio KET 133 p. reikalavimus. Sutikti su tokia išvada negalima, kadangi, nei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, nei nagrinėjant pareiškėjo skundą teisme, nebuvo surinktas pakankamas pagrindas neginčijamų įrodymų, patvirtinančių šią Institucijos pareigūnų išvadą dėl pagrindinės techniniu požiūriu autoįvykio kilimo priežasties. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas reiškia, kad Institucija, nagrinėdama bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus - išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir t.t.
Iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad, priimdamas sprendimą skirti nuobaudą pareiškėjui, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas kaip tiesioginiu įrodymu pagrinde rėmėsi policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, dviratį vairavusio A. Ž. paaiškinimu. Iš teismui pateiktų dokumentų visumos neaišku, kokiu pagrindu ir dėl kokios priežasties atmetami pareiškėjo paaiškinimų duomenys. Svarstant klausimą, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusioms pasekmėmis, kaip jau buvo paminėta, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo paaiškinimų duomenis. Pareiškėjas eismo įvykio dieną rašytame savo paaiškinime nurodė, jog jis pastebėjo kelkraščiu važiuojantį dviratininką, bandant jį apvažiuoti, dviratininkas staiga suvingiavo į karę, todėl jis norėdamas išvengti susidūrimo buvo priverstas pasukti į kairę, dėl ko atsitrenkė į kelio atitvarus. Analogiškai įvykio aplinkybes jis išdėstė ir skunde bei teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas automobilio keleivis R. K. taip pat patvirtino pareiškėjo nurodytą eismo įvykio kilimo mechanizmą. Nors liudytojas A. Ž. nurodė, kad jis vairuodamas dviratį nesvirduliavo, tačiau teismas abejoja jo parodymų tikslumu, nes iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad įvykio dieną A. Ž. buvo neblaivus, jam nustatytas vidutinis 1,86 prom. girtumo laipsnis (b.l.18). A. Ž. nubaustas administracine nuobauda už tai, kad neblaivus vairuodamas dviratį susvirduliavo į kairę dėl ko privertė automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį (b.l.16). Visi kiti įrodymai (nutarimas, pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai) įrodo tik eismo įvykio buvimo faktą.
Taigi, bylos duomenys nepaneigia pareiškėjo parodymų, kad dviratininkui staiga pasukus į kairę, jis neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilio ir išvengti atsiradusių pasekmių. Teismas pabrėžia, kad įrodinėjimo teorijos principiniai nuostatai reikalauja, kad teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė (tuo pačiu ir pažeidimo sudėtis) būtų įrodyta neginčijamais įrodymais, kurie neduotų pagrindo atsirasti nei menkiausiai abejonei, nes neįrodytas kaltumas yra prilyginamas įrodytam nekaltumui. Šiuo atveju kyla pagrįsta abejonė dėl surinktų įrodymų patikimumo bei pakankamumo ir dėl to administracinė byla pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina, kaip nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. B. skundą patenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2011 m. lapkričio 15 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. B. atžvilgiu pagal ATPK 127 str. 2 d., nutraukti.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.