Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent:

Jis 2021 m. vasario 13 d., apie 20:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,42 promilės alkoholio) žodinio konflikto metu, bute (duomenys neskelbtini), panaudojo savo žmonos I. M. atžvilgiu fizinį smurtą: būdamas kambaryje dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė I. M. į veidą, suėmęs už kairės rankos žasto srityje, ją nutempė nuo lovos ant grindų, dėl ko ji visu kūnu atsitrenkė į grindis, I. M. nuėjus į virtuvę, V. M. koja vieną kartą spyrė jai į kairįjį šoną, o I. M. nuėjus į balkoną, V. M. suėmė I. M. už plaukų ir jos dešinę koją prirėmė prie staliuko, šiais savo veiksmais sukeldamas I. M. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis pakaušyje, krūtinėje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, kairiame dilbyje, dešinėje ir kairėje šlaunyje, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų neturi. Nesigydė psichiatrinėse ligoninėse, priklausomybės ligų centruose, psichikos sveikatos centruose. Galvos traumų neturėjo, epilepsija neserga, psichikos sveikatos sutrikimų neturi, yra įgalus. Nori parodyti, kad 2021 m. vasario 13 d. vakarojo su kaimynais jų bute, kuriame gyvena, (duomenys neskelbtini). Kaimynams išėjus, apie 20.30 val., tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai, šiuo metu pasakyti negali. Mano, kad dėl visko kaltas per didelis alkoholio kiekis, ir jis, ir žmona buvo neblaivūs. Jiems pradėjus ginčytis, konfliktuoti, žmona pradėjo artintis prie jo, rankomis mosikuoti, apibraižė jam veidą, kaklą. Jis, bandydamas gintis, dešine ranka ją nustūmė nuo savęs, tai nebuvo smūgis, tiesiog, kad ji nesiartintų ir jo nedraskytų nagais, ją nustūmė. Jis buvo pakėlęs dešinę koją ir stovėjo ant vienos kojos, kuomet žmona vis bandė link jo eiti ir jį rankomis pasiekti. Jis jai atkišęs savo koją, neleido to padaryti. Žmonai nespyrė, o norėjo, kad ji prie jo neprisiartintų, ji buvo konfliktiškai nusiteikusi. Išgirdusi jų konfliktą, prie jų atėjo dukra L., kuri buvo mamos pusėje ir bandė mamą užstoti, atsistojo tarp jų. Dukrai stovint tarp jų, žmona bandė vis tiek prie jo prieiti ir jį apdraskyti. Kad neužgautų dukters, jis dukrą paėmė už pečių ir patraukė į šoną. Prieš dukrą nesmurtavo. Po to, kuomet dukrą patraukė į šoną, jie su žmona dar kurį laiką barėsi, konfliktavo, po ko ji nuėjo į kitą kambarį, o jis pasakė kviesti policiją. Kas iškvietė policijos pareigūnus, jis nežino. Nori patikinti, kad prieš dukrą nesmurtavo, tik ją atitraukė nuo jų su žmona. Žmoną atsistūmė nuo savęs ir, pakėlęs koją, neprisileido prie savęs, specialiai nespyrė ir nesmūgiavo, ji galėjo patirti fizinį skausmą, kuomet jis ją ranka atitraukinėjo nuo savęs. Dėl spyrio koja gali pasakyti tik tiek, kad jis stovėjo pakėlęs koją, o ji pati galėjo atsitrenkti į jo koją konflikto įkarštyje, kuomet norėjo prie jo prieiti (b.l. 67).

Papildomos apklausos metu įtariamasis V. M. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Dėl ko 2021 m. vasario 13 d. tarp jo ir žmonos kilo konfliktas, pasakyti negali, kadangi tiksliai nepamena priežasties dėl išgerto alkoholio. Žino, kad jiems būnant kambaryje, jis pradėjo konfliktuoti su žmona, tarp jų kilo konfliktas, jis net pats nepajautė, kaip jai su ranka trenkė į veidą, paskui ją paėmęs už rankos, nutempė nuo lovos. Jų konfliktą išgirdo dukra, kuri irgi atėjo pas juos į kambarį, paskui konfliktas perėjo į virtuvę, kur jis žmonai koja trenkė į šoną, tikrai nemanė, kad pataikys jai, jai fizinio skausmo sukelti nenorėjo. Po kurio laiko jis su žmona ir dukra nuėjo į balkoną, kur jos iš jo atėmė telefoną. Dukrai išėjus iš balkono, jis žmonai paėmė už plaukų ir jos koją prirėmė prie staliuko, tikrai nemanė, kad žmonai šiais veiksmais sukels fizinį skausmą. Dėl savo veiksmų labai gailisi, tikrai nenorėjo žmonai sukelti fizinio skausmo ar sutrikdyti jos sveikatą, tiesiog tuo metu buvo per daug išgėręs, kad adekvačiai įvertintų situaciją (b.l. 77-78).

Nukentėjusioji I. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2021 m. vasario 13 d., apie 19.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos neblaivus vyras V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., netikėtai, be priežasties, būnant miegamajame, pradėjo prieš ją smurtauti, su dešinės rankos delnu trenkė jai į kairės pusės skruostą, ko pasekoje jai sužalojo veido sritį, t. y. patino kairės pusės skruostas, matosi mėlynė. Dėl smurtavimo prasidėjo konfliktas, vyras ją įžeidinėjo, pamena, kaip tik pasakė, kad ji yra „šliuka“. Paskui vyras nuėjo į virtuvę ir supykęs virtuvėje sudaužė puodelį, mesdamas jį į kriauklę. Į konfliktą įsiterpė dukra L. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Virtuvėje vyras su dešine koja spyrė I. M. į kairįjį šoną (šonkaulių sritį). Vėliau jie nuėjo į balkoną nusiraminti, pasikalbėti. Balkone vyras vėl pradėjo smurtauti, su rankomis tampė I. M. už plaukų, paskui užrakino ją balkone. Dėl tokių jos vyro veiksmų I. M. pajuto fizinį skausmą. Šiuo metu medikų pagalbos nereikia. Konfliktai su vyru kartojasi ne pirmą kartą, anksčiau taip pat buvo kviesta policija. Konfliktą matė, taip pat smurtą patyrė ir į policiją skambino dukra L. M., kuri buvo išsigandusi ir susijaudinusi (b.l. 5).

Papildomos apklausos metu I. M. nurodė, kad nori papildomai parodyti, kad su vyru V. M. kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus. Šiuo metu jie gyvena bendra nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 13 d., dienos metu, jie buvo namuose, buvo užvažiavusi pusseserė, kuri pasveikino ją su praėjusiu gimtadieniu, jie gėrė vyno. Vyras vakaro metu vis kartas nuo karto eidavo į rūsį, gal jis ten turėjo alkoholinių gėrimų, nes nuo vyno jis negalėjo būti toks girtas. Po kurio laiko, vakare apie 19.55 val., jiems būnant kambaryje, vyras iš niekur nieko jai trenkė dešinės rankos plaštaka į kairės pusės skruostą, skruostas paraudo nuo smūgio, bet kitą dieną mėlynės jau nebuvo, tačiau smūgių metu ji juto fizinį skausmą. Po smūgio vyras paėmė ją už kairės rankos žasto ir ją nutempė nuo lovos ant grindų, tarp jų prasidėjo konfliktas. Išgirdusi konfliktą į kambarį įbėgo dukra, kuri I. M. pasakė, kad ji eitų pas ją į kambarį, kad konfliktas neįsipliekstų stipresnis. Vyras pamatęs, kad dukra išeina, ėjo paskui ją, visaip apsivardžiuodamas. Dukrai užsirakinus kambaryje, vyras spardė kambario duris. Paskui konfliktuodami jie atsidūrė virtuvėje, kur vyras daužė indus į kriauklę, virtuvėje vyras taip pat jai spyrė dešine koja į kairį šoną, I. M. juto fizinį skausmą. Dukra išsigandusi tokio vyro elgesio, išėjo į laiptinę kviesti policijos, vyras išėjo į laiptinę kartu, atėmė iš jos telefoną ir tik po kurio laiko jos su dukra balkone atėmė iš vyro telefoną. Dukra išėjo iš balkono skambinti policijai, o ji su vyru liko balkone. Ji su vyru susistumdė, vyras griebė jai už plaukų ir prirėmė jos dešinę koją prie staliuko, esančio balkone, ant kojos buvo mėlynė, ji juto fizinį skausmą. Paskui vyras išėjo ir I. M. užrakino balkone, tačiau po kelių minučių pamatęs, kad ateina dukra, išleido ją iš balkono. Dukra pasakė, kad iškvietė policiją ir greitai atvyko policijos pareigūnai, kurie vyrą sulaikė. Konflikto metu dėl vyro agresyvių veiksmų I. M. patyrė fizinį skausmą. Dėl ko kilo konfliktas, tikrai nežino, nes vyras iš karto pradėjo smurtauti, nieko nepaaiškino. Po to, kai dukra iškvietė policijos pareigūnus, vyras dar vaikščiojo paskui ją ir konfliktavo, tačiau tiksliai nurodyti jo veiksmų negali. Daugiau nieko pasakyti negali (b.l. 12-13

Liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. vasario 13 d., apie 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo, kaip tėvai konfliktuoja miegamajame. Nubėgusi į miegamąjį ir pamačiusi konfliktą, ji įsikišo norėdama nutraukti konfliktą. Tada tėvas V. M. supyko ant jos, stipriai rankomis sugriebęs jai už pečių, išstūmė ją iš kambario, vadindamas ją nepagarbiais žodžiais: „šūdas“, žemindamas ją, kad ji yra „gavno“. L. M. nubėgo į savo kambarį. Į jos kambarį atėjo agresyviai nusiteikęs tėvas, kuris vėl su rankomis sugriebęs ją už pečių, keturis kartus stūmė. Ji labai išsigando ir išbėgo iš buto į laiptinę (prie pašto dėžučių) ir skambino pagalbos numeriu 112, kad iškviestų pagalbą, bet tėvas atėmė jos telefoną. Grįžusi į butą, nuėjo į tualeto patalpą, ten tėvas ją vėl su rankomis sugriebė už pečių ir penkis kartus stūmė. Dėl tokių tėvo veiksmų pajuto fizinį skausmą. Akivaizdžių smurto požymių ant jos nesimato. Šiuo metu medikų pagalbos nereikia. Konfliktai su tėvu kartojasi ne pirmą kartą, anksčiau taip pat buvo kviesta policija (b.l. 25).

Papildomos apklausos metu L. M. nurodė, kad ji gyvena kartu su savo tėvais I. M. ir V. M., adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ir jos brolis M. M., tačiau 2021 m. vasario 13 d., konflikto metu brolio namuose nebuvo. Tą dieną, vakare, jie namuose buvo trise. Apie 20 val. ji buvo savo kambaryje ir išgirdo, kad už sienos tėvai per garsiai kalba ir neramumai vyksta jų kambaryje, girdėjosi, kad tėvai bendrauja pakeltu tonu. Kadangi tai nebe pirmas kartas, ji nusprendė nueiti nuraminti tėvus. Jai atėjus, tėvas ją paėmęs rankomis už pečių, išstūmė iš kambario, stūmimo metu nepasakytų, kad juto fizinį skausmą, buvo nemalonu, gal tą akimirką ir suskaudo, bet jokių sužalojimų jai nepadaryta. Ji grįžo į savo kambarį, tėvas atėjo pas ją į kambarį, vėl ją paėmęs už pečių, keturis kartus stūmė. Paskui tėvas išėjo iš kambario, nuėjo į virtuvę, pradėjo ten daužyti puodelius, taip pat virtuvėje matė, kaip tėvas mamai dešine koja spyrė į kairį šoną, prie šonkaulių kažkur. L. M. išsigando tokio tėvo elgesio, išbėgo iš namų į laiptinę. Skambino pagalbos telefonu, kai jos mobilų telefoną laiptinėje atėmė tėvas ir nuėjo atgal į namus. Kadangi ji nežinojo, ar pavyko pakviesti policiją, ji nuėjusi į namus bandė iš tėvo atimti telefoną, jie susistumdė, tada tėvas įbėgo į balkoną, ji nuėjo iš paskos ir balkone jai pavyko iš tėvo atimti telefoną. Nubėgusi į savo kambarį, L. M. paskambino numeriu 112 ir iškvietė policiją. Tėvas tuo metu balkone užrakino mamą. Mama paskui sakė, kad tėvas balkone smurtavo prieš ją, trenkė jos galvą į stalą, tačiau ji to nematė. Tiksliai neatsimena, ar ji, ar tėvas išleido mamą iš balkono, tačiau po kurio laiko nuėjusi į tualetą tėvui pasakė, kad iškvietė policiją, jis vėl priėjo prie jos ir paėmęs už pečių, lyg stumdamas nuo savęs, ją stūmė apie penkis kartus, pastūmimo metu juto momentinį fizinį skausmą, jai buvo nemalonu. Jiems konfliktuojant atvyko policijos pareigūnai, kurie tėvą sulaikė, o jas su mama apklausė. Konflikto metu matė pas mamą ant kairiojo skruosto paraudimą, lyg pamėlę buvo, tačiau, kaip buvo padarytas sužalojimas, nematė. Iki konflikto pas mamą jokių sužalojimų ant veido nematė. Po konflikto į medicinos įstaigas ar į teismo ekspertizės tarnybą L. M. nesikreipė, kadangi jai jokių matomų fizinių sužalojimų nepadaryta. Dėl tėvo veiksmų jos atžvilgiu konflikto metu pretenzijų neturi ir nenori, kad jam kiltų baudžiamoji atsakomybė (b.l. 31-32).

2021 m. vasario 13 d. protokolu-pareiškimu nukentėjusioji I. M. pareiškė, kad 2021 m. vasario 13 d., apie 19.55 val., jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos vyras V. M. prieš ją naudojo fizinį smurtą (b.l. 5).

2021 m. vasario 16 d. gautas L. M. pranešimas, kuriame nurodoma, kad dėl incidento, vykusio 2021-02-13 vakarą, fizinio sužalojimo nebuvo, sutrikdymo sveikatai nėra, skausmų taip pat (b.l. 43).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2021 m. vasario 3 d., 20.01 val., registruotas pranešimas, ROIK Nr. 0121000097347, kad (duomenys neskelbtini), reikalingi pareigūnai dėl smurto šeimoje. Kas tiksliai vyksta, nenurodė, galimai atimtas telefonas. Fone girdėjosi konfliktas su vyru (b.l. 3).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G397/2021(01) nurodoma, kad I. M. nustatytos poodinės kraujosruvos pakaušyje, krūtinėje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, kairiame dilbyje, dešinėje ir kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant kietu buku daiktu ( daiktais) ar paviršiumi (paviršiais). Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatytų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 22-23).

Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0129 (pagal patikros sertifikatą Nr. 1360415 metrologinė patikra galioja iki 2021 m. kovo 30 d.) 2021 m. vasario 13 d. 21.03 val. V. M. nustatytas 2,42 promilių girtumas (b.l. 54-55).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. M. žodinio konflikto su savo sutuoktine I. M. metu, kambaryje dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė I. M. į veidą, suėmęs už kairės rankos žasto srityje, ją nutempė nuo lovos ant grindų, dėl ko ji visu kūnu atsitrenkė į grindis, po to virtuvėje koja vieną kartą spyrė jai į kairįjį šoną, po to balkone suėmė I. M. už plaukų ir jos dešinę koją prirėmė prie staliuko, šiais savo veiksmais sukėlė šeimos nariui - sutuoktinei fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis pakaušyje, krūtinėje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, kairiame dilbyje, dešinėje ir kairėje šlaunyje. Jo kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu, kurie visiškai sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Dalį kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų matė ir apie tai parodė jų duktė L. M., kuri paaiškino, kad matė, kaip tėvas virtuvėje dešine koja spyrė į kairį šoną. I. M. teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų lokalizacija - poodinės kraujosruvos pakaušyje, krūtinėje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, kairiame dilbyje, dešinėje ir kairėje šlaunyje atitinka nukentėjusiosios nurodytus kaltinamojo padarytus trauminius poveikius jos kūnui ir galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu laiku.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo V. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes atlikdamas smurtinius veiksmus I. M. atžvilgiu jis sukėlė skausmą ir nežymiai sužalojo šeimos narį – sutuoktinę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. V. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme (b. l. 55-56).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į V. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį, buvo atlikti keli smurtinio pobūdžio veiksmai, kuriais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sunkių pasekmių nesukėlė), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis praeityje neteistas, bet 2015 m. balandžio 15 d. prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos nusikalstamos veikos buvo nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju BK 38 straipsnio pagrindu (b.l. 57), per pastaruosius 1 metus nebaustas administracine tvarka (b. l. 87), dirba (b. l. 86), duomenų, kad būtų gydytas ar konsultuotas psichiatrinėse gydymo įstaigose, byloje nėra, Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą beveik švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, kadangi nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, tikslinga kaltinamajam bausmės vykdymo metu nustatyti BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą vartoti alkoholį, taip pat įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str. 4 d. 4 p.). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. vasario 13 d. 20.30 val. iki 2021 m. vasario 15 d. 11.15 val. (2 dienas) (b. l. 61,62, 81), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamą veiką tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su policijos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašais (prisegtą prie galinio bylos viršelio) , palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. M. skirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, V. M. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. vasario 13 d. 20.30 val. iki 2021 m. vasario 15 d. 11.15 val. (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamą veiką tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su policijos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašais (prisegtą prie galinio bylos viršelio) , palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.