- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-29
- Bylos Nr.
- 2S-473-492/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- B. R.
- Atsakovas
- UAB „Armileda“
- Trečiasis asmuo
- E. R.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Neringos Švedienės ir Algirdo Auruškevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-355-603/2008 pagal ieškovo B. R. IĮ ieškinį atsakovui UAB „Armileda“, tretysis asmuo E. R. darbų saugos projektinė konsultacinė įmonė, E. R., B. R. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų panaikinimo ir pagal atsakovo UAB „Armileda“ priešieškinį ieškovui B. R. IĮ, tretieji asmenys E. R. darbų saugos projektinė konsultacinė įmonė, E. R., B. R. dėl įpareigojimo vykdyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas B. R. individuali įmonė ieškiniu prašė pripažinti UAB „Armileda“ 2007-08-24 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus – pranešti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo juridinių asmenų skyriui apie bendrovės vadovo B. R. atleidimą iš pareigų; paskirti E. R. laikinu bendrovės vadovu, perduoti laikinam bendrovės vadovui bendrovės turtą, dokumentus bei antspaudą, pavesti laikinam bendrovės vadovui atstovauti teisme turto padalinimo klausimais; reorganizuoti bendrovę, tvarkyti atitinkamose institucijose mokesčių klausimus – neteisėtais ir juos panaikinti. Susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. 3 d. – ieškovui apie jį nebuvo pranešta. E. R. ir jos valdoma įmonė turi tik ½ dalį įmonės akcijų, todėl dėl susirinkimo sušaukimo, remiantis ABĮ 23 str. 5 d., ji turėjo kreiptis į įmonės administracijos vadovą, t.y. registre nurodytą asmenį – B. R.. Priimtas nutarimas reorganizuoti bendrovę prieštarauja ABĮ VIII skirsnio ir CK II knygos nuostatoms.
Atsakovas UAB „Armileda“ priešieškiniu prašė ieškinį atmesti ir įpareigoti B. R. individualios įmonės atstovą savininką B. R. pripažinti ir vykdyti UAB „Armileda“ 2007-08-24 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino, priteisė atsakovui UAB „Armileda“ iš ieškovo B. R. individualios įmonės 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Teismas nustatė, kad B. R. individuali įmonė turėjo 33 proc. paprastųjų vardinių UAB „Armileda“ akcijų, 33 proc. turėjo E. R. darbų saugos konsultacinė įmonė ir likusieji 33 proc. priklausė B. R. ir E. R. tėvo J. R. individualiai įmonei. Po jo mirties vaikai priėmė palikimą ir lygiomis dalimis – po 17 proc. paveldėjo UAB „Armileda“ paprastųjų vardinių akcijų. UAB „Armileda“ įstatų 8.14 p. numatyta, kad apie šaukiamą visuotinį susirinkimą bendrovės vadovas privalo informuoti kiekvieną akcininką raštu (registruotais laiškais arba pasirašytinai įteikiant į rankas) ne vėliau kaip 30 dienų iki susirinkimo dienos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovo UAB „Armileda“ kitas akcininkas E. R. darbų saugos projektinė konsultacinė įmonė 2007-07-09 registruotu laišku (t. 1, l. 113) informavo ieškovą apie vyksiantį 2007-08-09 visuotinį akcininkų susirinkimą, jo vietą ir darbotvarkę, nepavykus sušaukti susirinkimo, apie pakartotinį susirinkimą 2007-08-24 toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku. Tokio pačio turinio laiškas pagal B. R. pareikalavimą dėl dokumentų įteikimo buvo išsiųstas ir advokatui V. V. (t. 1, l 39, 114). Be to, 2007-07-10 pranešimas apie įvyksiančius susirinkimus buvo išsiųstas registruotu laišku ir Vilniaus m. 30 notarų biuro notarės R. S. (t. 1, l. 115). Teismas padarė išvadą, kad apie visuotinį akcininkų susirinkimą ieškovas buvo informuotas nepažeidžiant ABĮ 26 str. 3 d. reikalavimų, kurie numato, kad pranešimas turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame dienraštyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.
ABĮ 23 str. 1 d. nustato, kad visuotinio akcininkų sušaukimo iniciatyvos teisę turi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 dalį visų balsų. Byloje pateikiamas išrašas iš B. R. socialinio draudimo pažymėjimo patvirtina, kad jis 2000-10-12 buvo atleistas UAB „Armileda“ direktoriaus pareigų, todėl E. R. darbų saugos projektinei konsultacinei įmonei nebuvo teisinio pagrindo kreiptis į jį dėl susirinkimo sušaukimo.
UAB „Armileda“ 2007-08-24 visuotinio akcininkų susirinkimo protokole (t. 1, l. 94-97) užfiksuota, kad buvo svarstoma tik apie įmonės reorganizacijos pradėjimą, reikalingų dokumentų paruošimą, bet nebuvo priimtas sprendimas dėl paties reorganizavimo, todėl ieškovo argumentai, kad buvo pažeisti ABĮ ir CK reikalavimai dėl įmonių reorganizavimo, yra nepagrįsti ir atmestini.
Šalies argumentai
B. R. individuali įmonė 2008-11-25 kreipėsi į teismą pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, jog į teismo posėdį 2008-11-05 neatvyko dėl ligos, susirgo 2008-10-31, 2008-11-04 pateikė prašymą teismui atidėti bylos nagrinėjimą, pateikė nedarbingumo ir neįgaliojo pažymėjimų kopijas. Teismas be pagrindo neatvykimo priežasčių nepripažino svarbiomis ir neatidėjo bylos nagrinėjimo. Be to, B. R. iki šiol yra laikytinas įmonės vadovu, tai patvirtina VĮ Registrų centro duomenys. 2000-10-12 pranešimas apie apdraustojo socialiniu draudimu B. R. atleidimą iš darbo yra suklastotas, eilutėje įmonės vadovas pasirašė ne B. R., bet kitas asmuo. Ši aplinkybę gali turėti esminę reikšmę sprendimo už akių teisėtumui, ją patvirtina rašysenos ekspertizės 2008-07-02 aktas Nr. 11-631(08), kurios išvados teisme į kitą civilinę bylą buvo gautos po šios bylos išnagrinėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovai UAB „Armileda“ ir E. R. darbų saugos projektinė konsultacinė įmonė prašė ieškovo pareiškimo netenkinti, mano, kad ieškovo įmonė galėjo pavesti atvykti kitam atstovui į teismo posėdį, o pateiktas rašysenos ekspertizės aktas nepaneigia teismo padarytų išvadų. B. R. atleidimą iš UAB „Armileda“ direktoriaus pareigų patvirtina aplinkybių visuma – įmonė nustojo mokėti socialinio draudimo įmokas, teikti duomenis apie jo įmokas VSDFV, padarytas įrašas pažymėjime apie atleidimą, patvirtintas įmonės spaudu, visas šias aplinkybes B. R. žinojo, niekada niekur nesikreipė dėl pamesto įmonės spaudo ar savo socialinio draudimo pažymėjimo. Jo teiginiai, kad devynis metus nežinojo apie atleidimą, yra nesąžiningi.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovo B. R. įmonės prašymo peržiūrėti teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimą už akių netenkino ir civilinės bylos nagrinėjimo neatnaujino. Nurodė, jos apie 2005-11-05 vyksiantį teismo posėdį ieškovas ir tretysis asmuo B. R. buvo informuoti dar 2008-07-02 (t. 2, l. 53), per šį laiką nėra pateikę jokių prašymų ar naujų įrodymų. Žinodamas savo sveikatos problemas dėl neįgalumo, B. R. galėjo iš anksto pasirūpinti tiek savo, tiek individualios įmonės atstovavimu teismo posėdyje. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas konstatavo, kad nurodytas ekspertizės aktas teisme buvo gautas dar 2008-07-08, todėl ieškovas galėjo jį pateikti iki teismo posėdžio. Be to, šis įrodymas neturi įtakos teismo padarytoms išvadoms, nes sprendime už akių buvo vertinama byloje surinktų duomenų, patvirtinančių B. R. atleidimo iš UAB „Armileda“ direktoriaus pareigų, visuma.
Šalies argumentai
Ieškovas B. R. individuali įmonė ir tretysis asmuo B. R. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-01-09 nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš emės. Nesutiko su teismo išvada, kad jo neatvykimo priežastys dėl ligos pripažintos nesvarbiomis. Jis susirgo posėdžio išvakarėse – 2008-10-31, liga truko 13 dienų, per tokį trumpą laiką jis objektyviai negalėjo rasti tinkamo atstovo į bylą. Be to, ankstesniuose posėdžiuose jis pats sėkmingai atstovavo ieškovą, susitarimas su advokatu advokato susijęs su papildomomis išlaidomis. Nurodė, jog teismas nepagrįstai teigia, kad rašysenos ekspertizės išvados buvo gautos 2008-07-08, pateikė teismo ekspertizės centro lydraštį su teismo spaudu, patvirtinančiu, kad 2008-07-02 ekspertizės aktas gautas 2008-11-20. Šis rašytinis įrodymas turi esminę reikšmę priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes patvirtina, kad B. R. iki šiol laikytinas atsakovo įmonės vadovu. Teismui buvo žinomi tiek VĮ Registrų centro duomenys, tiek informacija apie ieškovo iniciatyva kitoje byloje atliekamą ekspertizę. Teismas atliko tik formalų įrodymų vertinimą. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, ieškovas turėtų galimybę pasisakyti dėl visų įrodymų byloje, taip pat ir rašysenos ekspertizės, užduoti klausimus. Sprendimo už akių priėmimas nepagrįstai apribojo apeliantų procesines teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai UAB „Armileda“ ir E. R. darbų saugos projektinė konsultacinė įmonė prašė pirmosios instancijos teismo 2009-01-09 nutartį palikti nepakeistą, atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad atidėti teismo posėdį dėl ieškovo atstovo ligos nebuvo jokio pagrindo, nes pasiruošimas bylos nagrinėjimui truko apie keturis mėnesius, jokių naujų įrodymų, procesinių dokumentų ieškovas nebuvo pateikęs. Jo nurodytas liudytojas taip pat galėjo būti apklaustas ieškovui nedalyvaujant, 2008-07-02 atliktos ekspertizės aktas taip pat galėjo būti išreikalautas iš anksto. B. R. teiginiai, kad jis iki šiol laikytinas UAB „Armileda“ direktoriumi, prieštarauja faktinėms aplinkybėms byloje, nes devynerius metus nebuvo mokamos socialinio draudimo įmokos, teikiamos ataskaitos, socialinio draudimo pažymėjimas su įrašu apie atleidimą buvo saugomas pas jį patį.
Ieškovo B. R. individualios įmonės ir trečiojo asmens B. R. atskirąjį skundą atsisakytina tenkinti.
Civilinio proceso kodekso 285 str. numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Į teismo posėdį 2008-11-05 neatvyko ieškovo atstovas ir tretysis asmuo, pareiškimas nagrinėti civilinę bylą jiems nedalyvaujant nebuvo pateiktas, atsakovo atstovė ir tretysis asmuo E. R. prašė sprendimą priimti už akių. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priimti teismo sprendimą už akių. Apelianto B. R. argumentas, kad jo ligą teismas turėjo pripažinti svarbia priežastimi ir tenkinti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą yra nepagrįstas ir atmestinas. CPK 246 str. 1 d. numato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius neatvykimą į teismo posėdį, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis; neatvykimas dėl ligos paprastai nėra laikomas svarbia priežastimi. Pirmosios instancijos teismas ieškovo atstovo B. R. ligos neturėjo pagrindo pripažinti svarbia neatvykimo priežastimi ir dėl to netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Taip pat vertintinos aplinkybės ir dėl trečiojo asmens B. R. nedalyvavimo teismo posėdyje (CPK 247 str. 2 d.). E. R. atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodė, kad bylos nagrinėjimas galėtų būti atidedamas CPK 156 str. numatytais pagrindais – tačiau iki teismo posėdžio pradžios ieškovas nepateikė jokių naujų įrodymų, procesinių dokumentų, nereiškė prašymų dėl įrodymų – kad ir rašysenos ekspertizės akto, apie kurį jam buvo žinoma, išreikalavimo, tokiu atveju ieškovo liga nebuvo procesine kliūtimi nagrinėti bylą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pabrėžė, kad vien procesinio pasyvumo (neatvykimas į teismo posėdį, procesinio dokumento nepateikimas) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 str. 3 d. 3 ir 4 p. pareiškime turi būti nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, jas patvirtinantys ir pagrindžiantys sprendimo už akių neteisėtumą.
Šalies argumentai
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad jis nuo 2000-10-12 buvo atleistas iš UAB „Armileda“ direktoriaus pareigų, ne VĮ Registrų centro duomenyse (t. 2, l. 32) jis buvo nurodomas direktoriumi, o pateiktas rašysenos ekspertizės 2008-07-02 aktas Nr. 11-631(08) patvirtina, kad 2000-10-12 pranešimas apie apdraustojo socialiniu draudimu B. R. atleidimą iš darbo yra suklastotas, eilutėje įmonės vadovas pasirašė ne B. R., bet kitas asmuo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, konstatavo, kad ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendimo už akių teisėtumui. Teisėjų kolegija sutinka su padaryta išvada, nes ji paremta visų civilinėje byloje surinktų duomenų analize – įrašas apie B. R. atleidimą iš UAB „Armileda“ direktoriaus pareigų yra padarytas jo socialinio draudimo pažymėjime ir patvirtintas įmonės antspaudu; tiek asmeninis dokumentas, tiek įmonės antspaudas buvo jo žinioje, apie daiktų pametimą, dingimą niekada B. R. per devynerius metus pranešęs ar kreipęsis; per visą šį laiką nebuvo teikiami VSDFV duomenys apie apdraustąjį asmenį, mokamos už jį įmokos; byloje nėra duomenų apie darbo užmokesčio mokėjimą. Visos šios aplinkybės nuo 2000-10-12 buvo žinomos ieškovui, B. R. atleidimą iš direktoriaus pareigų įrodo ne asmens parašas pranešime VSDFV apie apdraustojo atleidimą iš darbo, bet visuma kitų aukščiau paminėtų įrodytų faktinių aplinkybių. Apeliantas negali remtis įrašu viešajame registre, kai tie duomenys yra susiję su juo asmeniškai ir paneigti byloje nustatytais faktais.
Apeliantas teigia, kad sprendimo priėmimas už akių, kai atliekamas formalus bylos aplinkybių vertinimas (CPK 285 str. 2 d.), apribojo jo procesines teises, jis negalėjo teikti paaiškinimų žodžiu, užduoti klausimų ir kt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui truko apie keturis mėnesius, per šį laiką ieškovas iki teismo posėdžio, kuriame buvo numatytas bylos nagrinėjimas iš esmės, galėjo pateikti visus įrodymus, išdėstyti procesiniuose dokumentuose ir atskleisti kitai šaliai bei teismui visus savo argumentus ir motyvus; beje, galėjo reikšti procesinius prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, tame tarpe ir dėl nurodyto rašysenos ekspertizės akto, apie kurios atlikimą jam buvo gerai žinoma. Pasirengimo bylos nagrinėjimui laikas ir yra skiriamas tam, kad dalyvaujantys byloje asmenys pateiktų visus duomenis, kuriais remiasi procese. CPK 42 str. 5 d. nustato, kad šalys joms priklausančiomis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Kadangi apeliantui buvo sudarytos visos galimybės pasirengimo bylai procese pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis, sprendimo priėmimas už akių įstatymo nustatytomis sąlygomis, kai buvo atliekamas formalus įrodymų vertinimas, ir nebuvo žodinio bylos nagrinėjimo, nepažeidė ieškovo teisių ir neturėjo įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.