- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-10
- Bylos Nr.
- eI2-6620-386/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00359-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
2024 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. (R. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ravainė dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. A. (R. A.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 24S20559 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikinta nacionalinė viza.
Pareiškėjas taip pat pareiškė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo Sprendimo vykdymą iki ginčas bus išspręstas teisme.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog ketindamas dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Ravainė“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą), atvyko į šalį pagal nacionalinę vizą D (galiojanti nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 29 d.).
Nurodo, jog pareiškėjas kreipdamasis dėl nacionalinės vizos išdavimo turėjo 2022 m. gegužės 24 d. sudarytą darbo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas, mokamas vieną kartą per mėnesį, ir komandiruotpinigiai. Taigi pareiškėjas turėjo pagrindą kreiptis dėl vizos ir atvykti į šalį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 17 straipsnio nuostatų pagrindu.
Pažymi, jog pareiškėjas negalėjo pradėti dirbti už atlygį Lietuvos Respublikoje, neturėdamas vairuotojo liudijimo, išduoto krovinių vežimo keliais pagal bendrijos licenciją. Šis liudijimas, išduotas pareiškėjui, galioja nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. Tai, kad pareiškėjas negalės dirbti Europos Sąjungoje neturėdamas šio liudijimo, jis nežinojo. Taip pat jis negalėjo dirbti be tachografo kortelės, kuri išduodama pagal Tachografo kortelių išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. gruodžio 30 d. gruodžio įsakymu Nr. 2BE-363. Taigi, dėl nesuderintų teisės aktų nuostatų, užsienietis nors ir gavęs vizą ir turėdamas darbo sutartį, negalėjo pradėti dirbti dėl nustatytų kitų reikalavimų, o Migracijos departamentas konstatuoja, kad jis neturi lėšų pragyvenimui. Šiuo atveju darbdavys negalėjo mokėti atlyginimo, taip pat mokėti mokesčių, nes darbuotojas negalėjo pradėti dirbti. Nurodo, kad pareiškėjas turi lėšų savo asmeninėje banko sąskaitoje, tačiau jų nedeklaravo.
Teigia, kad pareiškėjas turėjo darbo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Ravainė” (toliau – ir Bendrovė), kuri įsigaliojo nuo nacionalinės vizos gavimo, todėl pareiškėjas turi teisę į atlyginimą, nustatytą darbo sutartyje.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d., tačiau nei vieną mėnesį jam nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 1 386 Eur, tik 2023 m. lapkričio mėnesį jam buvo išmokėta 277,2 Eur darbo užmokestis. Šios aplinkybės nustatytos remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Sodra) informacinės sistemos duomenimis.
Išduodant nacionalinę vizą pagal darbo sutartį, pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis 1 386 Eur per mėnesį. Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu atsakovė nustatė, kad užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų bei nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
Nurodo, kad tai, jog Sodros informacinės sistemos duomenys yra tinkami įrodymai tokio pobūdžio bylose, yra patvirtinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje remtasi Sodros informacinės sistemos duomenimis.
Akcentuoja, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas nuo to momento kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ravainė“ nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka administracinės bylos proceso šalys informuotos teisės aktų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 24S20559 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nacionalinė viza 2023 m. birželio 15 d. išduota kaip atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti UAB „Ravainė“ tolimųjų reisų vairuotoju. Ši viza galioja nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 29 d.
Migracijos departamentas, patikrinęs Sodros duomenis, nustatė, kad pareiškėjo darbo užmokestis Bendrovėje neatitinka 2022 m. gegužės 24 d. darbo sutartyje (toliau – ir Darbo sutartis) Bendrovės nustatyto darbo užmokesčio (Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas, padaugintas iš 1,65 Eur, Darbo sutarties 1.3. p.,), t. y. pareiškėjui nuo darbo pradžios nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas Darbo sutartyje nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis. Taigi, tuo pagrindu Migracijos departamentas 2024 m. sausio 18 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino nacionalinę vizą Nr. 004530455, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį bei nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
Pagal Įstatymo 19 straipsnį, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 punktas); nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį (13 punktas).
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas). Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepagrindžia numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams (t. y. asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai) nustatomos tokios atvykimo į Šengeno valstybių zoną sąlygos: 1) jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą; 2) jie turi pagrįsti numatomo buvimo sąlygas; 3) jie turi pagrįsti, kad turi pakankamai pragyvenimų lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
LVAT praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą (panaikinti išduotą vizą) priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog yra gavęs vizą ir yra sudaręs darbo sutartį, tačiau negali pradėti dirbti dėl nustatytų kitų reikalavimų (negali dirbti be tachografo kortelės), o Migracijos departamentas nepagrįstai konstatuoja, kad jis neturi lėšų pragyvenimui. Šiuo atveju, darbdavys negali mokėti atlyginimo, taip pat mokėti mokesčių, nes darbuotojas negali pradėti dirbti.
Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjui pagal 2022 m. gegužės 24 d. darbo sutartį nustatytas darbo užmokestis sudaro 1 386 Eur. Pareiškėjui nacionalinė viza išduota 2023 m. birželio 15 d. kaip atvykstančiam dirbti į Lietuvos Respubliką, t. y. dirbti UAB „Ravainė“ tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau pagal Sodros duomenis, pareiškėjui nuo jo įdarbinimo momento (pareiškėjas Bendrovėje dirba nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d.) nei vieną darbo mėnesį sulygtas darbo užmokestis mokėtas nebuvo, tik 2023 m. lapkričio mėn. jam buvo išmokėta 277,2 Eur.
Pažymėtina, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“). Taigi, atsižvelgus į VSDFV informacinės sistemos duomenis, t. y., kad pareiškėjui nėra mokamas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių užtenka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna, atsakovas pagrįstai sprendė, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų. Atitinkamai teismas vertina, jog atsakovas pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą, kadangi turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negavo reguliarių pajamų, pakankamų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kurias nurodė ketinąs gauti, kreipdamasis dėl nacionalinės vizos išdavimo.
Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog yra gavęs vizą ir yra sudaręs darbo sutartį su Bendrove, o negali pradėti dirbti tik dėl nustatytų kitų reikalavimų (neturi tachografo kortelės), tačiau šie argumentai nepaneigia to, jog pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų (nepateikia įrodymų), tam, kad jų užtektų gyvenant Lietuvos Respublikoje. Kita vertus, pareiškėjui nacionalinė viza buvo išduota dar 2023 m. birželio 15 d., todėl pareiškėjas dar iki jam įsidarbinant Bendrovėje privalėjo gauti skaitmeninę tachografo kortelę, kurią jis privalo naudoti dirbdamas. Pareiškėjas, neturėdamas minėto dokumento, negali pradėti dirbti tolimųjų reisų vairuotoju Bendrovėje, dėl ko tuo pačiu ir nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų.
Be to, teismas pažymi, jog nors pareiškėjas skunde nurodo, jog turi lėšų savo asmeninėje banko sąskaitoje, bet jų nedeklaravo, tačiau nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos jo teiginius.
Esant nurodytoms aplinkybėms, Migracijos departamentas 2024 m. sausio 18 d. pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino nacionalinę vizą Nr. 004530455, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį bei nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų Sprendimo panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog skundžiamas Migracijos departamento 2024 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. 24S20559 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. vasario 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nustatęs, kad pareiškėjas jam kilsiančią žalą grindžia bendrais pagrindais, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
2024 m. vasario 20 d. teisme vėl gautas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pareiškėjas nurodė, kad vykdant ginčijamą Sprendimą pareiškėjas turėtų palikti šalį, todėl patirtų didelę žalą – prarastų darbą, nors dėl galimybės atvykti į šalį, dokumentų, reikalingų pradėti dirbti vairuotoju Europos Sąjungoje, gavimui išleido daug asmeninių lėšų, taip pat negalėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei toliau dalyvauti teisminiame procese ir ginti savo teises. Pareiškėjas teigė, jog pagal jo pateiktą banko sąskaitos išrašą matyti, kad jis šiuo metu turi pakankamai piniginių lėšų pragyventi šalyje. Prie pareiškėjo 2024 m. vasario 20 d. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pridėtas pareiškėjo banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad UAB „Ravainė“ 2024 m. vasario 18 d. pareiškėjui išmokėjo 2 000 Eur.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. vasario 20 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – sustabdė skundžiamo Sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta ši byla.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eAS-221-525/2024) tenkino Migracijos departamento atskirąjį skundą ir pakeitė Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartį - panaikino šios nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.
Taigi, skundžiamo Sprendimo vykdymas nėra sustabdytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl netenkinamas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo R. A. (R. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.