Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovui J. P. , atsakovei E. P. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei E. P. dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą įrašo panaikinimo dėl sutuoktinės kaltės,

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovas J. P. prašė panaikinti Biržų Romos katalikų Šv.Jono krikštytojo bažnyčioje 2007-07-14 sudarytos santuokos, įtrauktos į apskaitą Biržų rajono savivaldybės administracijos CMS 2007-07-17, įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), tarp J. P. ir E. P. , pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Atsakovei prašė nepalikti santuokinės pavardės, atsakovės vardu iki santuokos įgytą automobilį Opel Omega, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) , pripažinti nedalintinu turtu ir po santuokos nutraukimo palikti atsakovei, sau išlaikymo iš atsakovės priteisti nereikalauja, prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė E. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas J. P. deklaruoja savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) (49 b.l.), o atsakovė – (duomenys neskelbtini) (37 b.l.). Ieškovo įsitikinimu, atsakovė, jiems pradėjus gyventi skyrium, išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl prašė civilinę bylą nagrinėti pagal jam žinomą paskutinę atsakovės gyvenamąją vietą (LR CPK 30 str. 1d.). Taikant LR CPK 30 str. 1d., 381 straipsnių normas dėl civilinės bylos teismingumo, atsakovės gyvenamoji vieta nustatytina pagal LR CK 2.16 ir 2.17 straipsniuose įtvirtintas taisykles. Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (LR CK 2.16 straipsnio 1 dalis), o aplinkybė, kurioje vietoje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena, nustatoma atsižvelgiant į LR CK 2.17 straipsnyje nurodytus kriterijus – asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, atsižvelgiant ir į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Liudytoja R. M. patvirtino, kad atsakovė kartu su motina gyveno (duomenys neskelbtini), lankė mokyklą, tačiau po to atsakovė gyveno Biržų rajone. Liudytoja taip patvirtino, kad atsakovė pageidauja civilinę bylą nagrinėti būtent pagal šią jos gyvenamąją vietą, o ne pagal jos deklaruotą gyvenamąją vietą Biržų rajone, kur ji gyveno pas savo močiutę. Šiuo metu šalims gyvenant užsienyje, byla nagrinėtina pagal paskutinę ieškovo nurodytą jam žinomą atsakovės gyvenamąją vietą Lietuvoje (LR CPK 30 str. 1d., 381 str., 784 str.).

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai.

Šioje byloje rašytiniais įrodymais laikytina nustatyta, kad šalių – J. P. ir E. P. – santuoka, sudaryta 2007-07-14 Biržų Romos katalikų Šv. Jono krikštytojo bažnyčioje (41 b.l.), ir ši bažnytinė santuoka įtraukta į apskaitą Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2007-07-17, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi preziumuotina, kad nuo tada tarp šalių susiklostė šeimos santykiai, šalys kaip sutuoktiniai įgijo LR CK III knygoje numatytas teises ir pareigas (LR CK 3.26 str. 1d.). Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26 – 3.30; 3.35 –3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. LR CK 3.27 str. 1d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Įstatyme (LR CK 3.60 straipsnis) įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas: sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją ar kitokios rūšies užsiėmimą, jo pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų, geros moralės principų ir imperatyvių teisės normų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, nevartoti prieš vienas kitą ir kitus šeimos narius fizinės prievartos, smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo ir kt. Moralinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek vienas kito materialiąja, tiek fizine, psichologine, dvasine būkle.

Teismas sprendimu negali įpareigoti, išskyrus materialiosios paramos pareigą, vieną sutuoktinį gerbti kitą sutuoktinį, būti lojaliu kitam, remti jį moraliai ir kt., nes toks sprendimas būtų neįvykdomas, todėl aptariamų pareigų nevykdymas, jų pažeidimas gali reikšti šeimos iširimą ir suteikti teisę reikalauti santuoką nutraukti.

Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei, o viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios LR CK 3.64 str. ir LR CPK 376 str. 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti.

Ieškovas mano, kad jų santuoka galutinai iširusi, jie gyvena skyrium, santuoką išsaugoti nebėra jokių galimybių, atsakovė betarpiškai teismui savo nuomonės nepareiškė, tačiau liudytoja R. M. , atsakovės teta, perdavė atsakovės nuomonę, kad susitaikymas neįmanomas.

LR CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita. LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Kaip jau minėta, sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje LR CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.), taigi pagal LR CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir, tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek jo nepareikšdamas, gali nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašyti santuoką nutraukti ne dėl jo kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

LR CK 3.60 straipsnio 3 dalis susiaurina kaltės ribas, preziumuodama, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina, yra neištikimas ir kt. LR CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, todėl šiais atvejais sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę ar ilgiau nei metus trukusį visišką nesirūpinimą šeima ir kt.). Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Ieškovas, teigdamas, kad dėl santuokos iširimo kalta tik atsakovė, nes ji melavo jam apie nėštumą, vartojo alkoholį, buvo neištikima, išėjo iš jų namų ir paliko jį, prašoma grįžti atsisakė, prašo bažnytinės santuokos apskaitymo CMS įrašą panaikinti dėl atsakovės kaltės.

Šalys neprašė taikyti LR CK 3.63 str. nuostatų dėl konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio (sutuoktinių) kaltę, nenurodymo sprendime.

Ieškovo nurodyti liudytojai – A. P. , ieškovo motina, ir V. P. , ieškovo sesuo, paaiškino, kad tikrai atsakovė pamelavo, kad yra nėščia, prieš tai draugavo su kitu vaikinu, buvo nepasiruošusi gyventi šeimoje, ieškovui pasakė, kad jo nemyli, kad nuo 2007 m. spalio ieškovas paliko atsakovę dėl jos netinkamo elgesio (laiką leido su draugėmis, negamino valgio) ir daugiau su ja nebendrauja, liudytojoms nėra žinoma, kad ieškovas vartotų narkotikus, kad būtų buvęs baustas ar teistas, jis, jų nuomone, tik emociškai blogai jautėsi dėl pašlijusių santykių su atsakove. Šalys šiuo metu gyvena užsienyje.

Ieškovo nurodyta liudytoja – R. M. , atsakovės teta, parodė, kad teismo posėdžio išvakarėse susisiekė su šiuo metu užsienyje esančia atsakove ir kalbėjo, ji perdavė, kad sutinka santuoką nutraukti, prašo jai palikti ikisantuokinę pavardę, kad ji taip pat pageidavo, kad byla būtų nagrinėjama Utenos rajono apylinkės teisme, kad santuokoje gimusių vaikų neturi, turto neįgijo, kad nelaiko savęs kalta dėl santuokos iširimo. Liudytoja taip pat paaiškino jai žinomas aplinkybes, kad dar šalių vestuvių dieną betarpiškai jai ieškovo pusės giminaitis kalbėjo apie tai, kad ieškovas turi problemų dėl kvaišalų vartojimo, o pati atsakovė jai sakė, kad ji tą, gyvendama kartu, pastebėjo pati, nes po vestuvių ieškovas itin pasikeitė, pavojingai vairuodavo automobilį, patyrė avariją, reikalaudavo gaminti valgį taip, kaip gamina jo motina, todėl ji dėl tokio ieškovo elgesio paliko jį. Šalys šiuo metu gyvena užsienyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Pripažintina, kad ieškovo pateikti įrodymai – liudytojų A. P. , V. P. ir R. M. , betarpiškai stebėjusių šalių elgesį bei žinančių šalių bendro gyvenimo aplinkybes iš jų pačių pasakojimų, parodymai – neginčijamai nepatvirtina jo nurodytų faktų, su kuriais ieškovas siejo atsakovės kaltę, šie įrodymai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka yra iširusi, tačiau neleidžia padaryti pagrįstą išvadą ir nustatyti, kad tik viena atsakovė dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir kad dėl tokio jos elgesio bendras šalių gyvenimas tapo negalimas, todėl pagal bylos aplinkybes nustatytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jiems abiems pažeidus LR CK 3.27 str. 1d. numatytas sutuoktinių pareigas, todėl, ieškinį tenkinant iš dalies (50 proc.), dalyje dėl ieškovo reikalavimo panaikinti įrašą tik dėl atsakovės kaltės atmetant kaip neįrodytą (LR CPK 178 str.), įrašas dėl bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos šalių santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.60 str. 2d.). Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimo klausimą gali spręsti tik bažnyčios institucijos, nes bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka teismo sprendimu nenutraukiama (Konstitucijos 6 straipsnis, 38 straipsnio 4 dalis, 43 straipsnio 4 dalis).

Bendrosios kompetencijos teisme yra nagrinėjami klausimai dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje: turto padalijimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitų reikalavimų.

Šalims, jų pageidavimu, paliktinos pavardės – P. , L. (LR CK 3.69 str.1d.).

Šalys nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus nėra įregistravę (7 b.l.), atsakovė asmeninės nuosavybės teise valdo iki santuokos sudarymo įgytą 1988 m. gamybos automobilį, OPEL, OMEGA, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (9 b.l.). Šalys vaikų neturi, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jokio turto neįgijo, ieškovas nurodė, kad išlaikymą priteisti iš atsakovės neprašo, nes yra darbingas, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Pagal LR CK 3.89 str. 1d. 1p. nuostatas, asmeninė sutuoktinių nuosavybė yra turtas, jų įgytas iki santuokos sudarymo, todėl teismo sprendimu, kaip prašo ieškovas, atsakovės asmeninės nuosavybės teise valdomą automobilį pripažinti nedalintinu turtu ir palikti jai asmeninės nuosavybės teise, nereikia, šį faktą patvirtina rašytinis įrodymas, o šis ieškinio reikalavimas yra perteklinis, žyminiu mokesčiu apmokėtas nebuvo.

Ieškinį tenkinant iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str.).

Ieškovas turėjo 500,00 Lt išlaidų už ieškinio surašymą (11 b.l.), šių išlaidų dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio,, 8.2 p. numatytu maksimaliu dydžiu, pripažintina, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.

Ieškinio reikalavimą patenkinus iš dalies (50 proc.), vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str., ieškovui iš atsakovės priteistina 250,00 Lt išlaidų už ieškinio surašymą.

Ieškovas ieškinį apmokėjo 118,00 žyminiu mokesčiu, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 59,00 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str.).

Iš atsakovės priteistina į valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1d. 3p., 93 str., 96 str.) 31,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui perduotinas šalių santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) originalas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 -270, 307 str., 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos metrikų knygoje įrašytą 2007-07-17 įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įtraukta į apskaitą 2007-07-14 Biržų Romos Katalikų bažnyčioje sudaryta santuoka tarp J. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir E. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

E. P. palikti pavardę – L., o J. P. palikti pavardę – P. .

Priteisti iš atsakovės E. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 59,00 Lt žyminio mokesčio ir 250,00 Lt išlaidų už ieškinio surašymą.

Priteisti iš atsakovės E. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 31,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui perduoti santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) originalą.

Sprendimas per 40 dienų nuo sprendimo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.