- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-10
- Bylos Nr.
- N1-99-574/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-02850-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė (pirm.), Stasys Lemežis, Jolanta Čepukėnienė
- Kaltinamasis
- E. J., Ž. Š., E. Č., T. A.
- Nukentėjusysis
- N. B.
- Kategorijos
- 1.1.4.4.3Organizatorius (BK 24 str. 4 d.)
- 1.2.3.2.8Nužudymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
- 1.1.8.13Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jurgitos Mačionytės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Stasio Lemežio
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 str. 2 d. 8 p., padarymu;
Ž. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 str. 2 d. 8 p., padarymu;
E. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 str. 2 d. 8 p., padarymu;
T. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas.
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 str. 2 d. 8 p., padarymu;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji E. J., Ž. Š., E. Č. ir T. A. 2011 m. rugsėjo 11 d. laikotarpyje nuo 19 val. iki 20.30 val., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, rodydami nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydami elementarių elgesio ir moralės normų, dėl mažareikšmės dingsties, po apsižodžiavimo su nukentėjusiuoju M. B., E. J. tyčia sudavus rankos kumščiu M. B. vieną smūgį į veidą, o pastarajam parkritus ant žemės, spyrė kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, šokinėjo ant nukentėjusiojo krūtinės ląstos, po ko Ž. Š. sudavus nukentėjusiajam M. B. kojomis į įvairias kūno vietas, T. A. spyrus kojomis nukentėjusiajam į galvą ir įvairias kūno vietas, E. Č. spyrus koja M. B. į veidą bei į šonus ir tokiu būdu, mušdami nukentėjusįjį rankomis ir kojomis, tyčia sudavė ne mažiau 18 smūgių M. B. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam M. galvos sumušimą pasireiškusį pogleivio kraujosruva dešinėje viršutineje lūpoje, pereinančią i dešinį žandą, minkštųjų audinių kraujosruvą kairiame žande, linijinę muštinę žaizdą veide su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, linijiniu odos nubrozdinimu kaktoje su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, kraujosruvomis abiejų ausų kaušeliuose, plačia minkštųjų audinių kraujosruva kairiojo užausio srityje, sprando dešinės pusės raumens prisitvirtinimo prie pakauškaulio vietoje, galvos smegenų kraujagysles jungiančios kietojo galvos smegenų dangalo sinusus su galvos smegenų paviršiumi nutraukimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio (200 g), kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, taškinėmis kraujosruvomis didžiojoje galvos smegenų jungtyje, blyškiojoje pertvaroje, liemens sumušimą, pasireiškusį plačia minkštųjų audinių kraujosruva nugaros dešinėje pusėje, pereinančia į juosmenį, dešinį sėdmenį, nusitęsiančia iki dešinės šlaunies išorinio paviršiaus viršutiniojo trečdalio, poodinėmis kraujosruvomis nugaros kairėje pusėje, juosmens kairėje pusėje, odos nubrozdinimais juosmens dešinėje pusėje, dešiniojo šlaunikaulio išorinio paviršiaus ir sėdmens riboje, šonkaulių: dešiniųjų - I, V, VIII, IX, X , XI viengubais, bei kairiųjų III, V-IX viengubais, IV - dvigubu lūžiu su dešiniojo plaučio sužalojimu ir poodine emfizema, apėmusia krūtinės, pilvo, žasto, gaktos ir kapšelio sritis, bei kepenų sužalojimu, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, dėl ko M. B. nuo daugybinių galvos ir liemens sužalojimų- kraujosruvų galvos minkštuose audiniuose, žaizdų ir odos nubrozdinimų galvoje, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimo, daugybinių kraujosruvų liemenyje, abipusių šonkaulių lūžių, plaučių ir kepenų sužalojimų, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu (kraujo išsiliejusio po kietuoju galvos smegenų dangalu - 200 g), galvos smegenų pabrinkimu, oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kraujavimo į pilvo ertmę sukeltu pilvaplėvės uždegimu, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu, 2011 m. rugsėjo 12 d. 9 val. 15 min. Trakų ligoninėje mirė, t.y. iš chuliganiškų paskatų, M. B. nužudė.
Kaltinamasis E. J. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies - prisipažino, kad sudavinėjo smūgius nukentėjusiajam, tačiau neprisipažino, kad apšlapino nukentėjusįjį bei šokinėjo nukentėjusiajam ant krūtinės. Parodė, jog įvykio dieną su Ž. Š. gėrė alų. Išgėrė po buteliuką alaus, po to nuėjo pas draugus, ten išgėrinėjo, po to nuėjo pas T. A.. Kartu su T. A. grįžo prie šešiaaukščio namo, kur išgėrė apie pusę litro alaus. Po kurio laiko priėjo E. Č. su A., jie atsinešė alaus. Vakarėjant atėjo M. B.. Jis buvo išgėręs ir labai irzlus. Jis nukentėjusiajam liepė eiti namo, tačiau pastarasis pradėjo keiktis, stumdytis, sakyti „ko čia aiškini“. Jis nesuprato, pradėjo be leidimo gerti jų alų. Jis M. B. antrą kartą pasakė, kad jis eitų namo. M. B. pradėjo mosikuoti rankomis, gąsdinti, kad išveš jį į mišką. Jis vėl jam pasakė, kad jis eitų namo. M. B. ir toliau pradėjo šokinėti, pradėjo rėkti, kad čia ne jo žemė, kad jis ne pas jį atėjo. Jis iš to streso, gindamasis, iš rankos sudavė M. B. į veido sritį. Po to smūgio pribėgo E. Č., spyrė parkritusiam nukentėjusiajam. Jis (E. J.) sudavė nukentėjusiajam kelis kartus į nugarą, į šoną ir koją. Po to pribėgo T. A.. Kiek jis matė, tai pastarasis sudavė vieną smūgį. Ž. Š. priėjo, su koja pajudimo nukentėjusįjį. Nukentėjusysis atsikėlė ir atsirėmė į sieną. Jis padavė jam alaus, cigaretę ir nežino kas jam toliau atsitiko, kas jį spardė. Ž. nuėjo nusišlapinti, atėjo jo mama, jie pasikalbėjo, po to Ž. jis nebematė. Tą vakarą po jų smūgių nukentėjusysis dar buvo gyvas. Viso jis nukentėjusiajam sudavė tris smūgius kojomis – vieną į galvą, vieną į nugarą bei vieną kažkur į šoną. Kiek sudavė E., tikslai nežino, neskaičiavo, mano, kad tris-keturis, o ranka į veidą – vieną smūgį. Spardė gulintį. Jis matė, kad T. spyrė tik vieną kartą į pilvą. Lyg pasirodė, kad spyrė antrą kartą, bet buvo tamsu ir nesimatė. Įvykio vietoje nebuvo jokio apšvietimo. Ikiteisminio tyrimo metu, kai įvyko apklausa, jiems buvo daromas psichologinis spaudimas, buvo stresas. Šiuo metu geriau prisimena įvykį ir sako taip kaip buvo. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jam darė spaudimą, gąsdino. Buvo stresas ir baimė, todėl ir pasakė, kad daugiausiai smūgių sudavė Tomas. Jie negalėjo suduoti 18 smūgių. Po jų dar kažkas galėjo nukentėjusįjį mušti. Po jų smūgių nukentėjusysis dar buvo gyvas. Konfliktas su nukentėjusiuoju kilo visai dėl kitų dalykų, nei užrašė tyrėja. Jis pasakė nukentėjusiajam tris kartus eiti namo. Dėl to, kad pro langą šlapinosi jo brolis J., jis užsiminė tada, kai nukentėjusysis pradėjo kalbėti, kad jo šeima jam trukdo gyventi, nors jis gyvena trečiame aukšte, į ketvirtą niekas nelipa. Nukentėjusysis po to pokalbio labai supyko, pradėjo mosikuoti rankomis. Po jo smūgio nukentėjusysis nenukrito. Jis nukrito, kai pribėgo E. Č.. E. Č. ir A. V. buvo nepilnamečiai, prašydavo, kad nupirktų alaus, jie jiems nepirkdavo, gal jie turėjo pyktį ir apšmeižė Ž. Su A. V. santykiai nėra priešiški.
Ikiteisminio tyrimo metu E. J., kurio parodymai buvo pagarsinti LR BPK 276 str. nustatyta tvarka, parodė, kad neatsimena ar visi keturi, t.y. jis, Ž., T. ir R., ar tik jis su Ž. atėjo prie šešiaaukščio (duomenys neskelbtini) namo. Atėjus prie (duomenys neskelbtini) namo, rado E. ir A. Gal už penkiolikos minučių atėjo T. su savo broliu R. Kiek buvo valandų nežino, laikrodžio neturėjo, buvo vakaras nuo „Aibės“ parduotuvės pusės prie jų atėjo M., tas kurį kitą dieną rado sumuštą ir kuris vėliau mirė. Po to jis pradėjo šnekėti su M., kad jo brolis J. per langą šlapinasi ir jiems ant langų teka ir vieną kartą trenkė nukentėjusiajam per veidą rankos kumščiu į veido dešinę pusę. Nuo jo smūgio jis nukrito ant žemės. Tada dar kartą spyrė į šoną. Tada po jo suduoto smūgio, pradėjo spardyti kojomis T., M., Ž., E. Spardė į visur į šonus, į nugarą. Kiek sudavė smūgių, nežino. Spardė tik kojomis. Kai spardė T. kojomis M., jis buvo priėjęs ir M. įspyrė dešine koja gal 3 ar keturis kartus į nugarą, į kurią pusę nežino, neatsimena kaip jis gulėjo kokioje pozoje. Dar vieną kartą spyrė koja į pakaušį. Daugiau jis nemušė. Jis nematė ar mušė Ž. M., bet buvo prie M., E. buvo prie M. taip pat, kai Tomas jį spardė, bet jis smūgių nematė. Po to kai baigė visi spardyti, M. dar atsisėdo prie jų. Po to atėjo Ž. mama ir pakvietė Ž. namo, kiek buvo valandų, nežino, bet dar 21 valandos nebuvo, nes kai Ž. išėjo už 5-10 min., jis nuėjo namo ir žiūrėjo krepšinį. Liko toje vietoje M., T., ar liko E. ar buvo išėjęs jau, nepamena. Jis M. dar paliko gyvą ir sėdintį ant bordiūro. Kitą dieną, ryte iš mamos sužinojo, kad M. nuo (duomenys neskelbtini) namo išvežė į ligoninę (t. 4, b.l. 10, 16-23).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. Č. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad sudavė nukentėjusiajam pora smūgių, nuo kurių nukentėjusysis negalėjo mirti. 2011 m. rugsėjo 11 d. jis susitiko su A. V.. Nusipirko alaus, išgėrė du butelius. Atėjo prie šešiaaukščio namo. Ten jau buvo Ž. Š., E. J. ir T. A.. Jie irgi turėjo alaus. Po to atėjo M. B.. E. J. su juo kažką šnekėjo, po to sudavė jam vieną smūgį. Jis sėdėjo toliau, gėrė alų, tiksliai nematė kas ten buvo kai atsisuko, pamatė, kad M. B. guli ant žemės. Jis priėjo prie nukentėjusiojo ir spyrė jam į šoną, po to nuėjo ir vėl atsisėdo, išgėrė alaus. Vėliau M. B. atsistojo, priėjo, paprašė cigaretės. Jis davė nukentėjusiajam cigaretę, jis užsirūkė, įpylė nukentėjusiajam alaus ir toliau gėrė alų. Matė kaip nukentėjusiajam vieną smūgį sudavė Ž. Š. kažkur į šoną. Matė kaip nukentėjusysis vėl gulėjo, bet neatsimena, nes buvo girtas. Tada jis priėjo prie nukentėjusiojo ir vėl sudavė porą smūgių į šoną. Po to atėjo Ž. Š. mama ir jį išsivedė. Mama Ž. išsivedė apie 20.30 val. kadangi krepšinis turėjo prasidėti 21.00 val. Jie su A. taip pat išėjo. Viso jis nukentėjusiajam sudavė 4-5 smūgius kažkur į šoną, į koją, į sėdmenis, turbūt į ranką pataikė, tikslai neatsimena. Spyrė koja gulinčiam nukentėjusiajam. Tiksliai nepamena kas ten vyko, kadangi buvo labai girtas, taip pat buvo tamsu, tikslai negali apsakyti kiek kas smūgių sudavė. 2011 m. rugsėjo 28 d. užrašyti jo parodymai, iš jo žodžių, tačiau jis tada buvo daug visko sugalvojęs, jie neteisingi, nenorėjo atsidurti įkalinimo įstaigoje. Sugalvojo, kad Ž. su E. šlapinosi ant nukentėjusiojo. Ar nuo kalno nutempė, tiksliai dabar pasakyti negali. Tiesa, kad jis trenkė 4-5 smūgius į nugarą, į sėdmenis, tiksliai negali pasakyti. Matė, kad Ž. Š. sudavė gal vieną smūgį, kaip E. trenkė į galvą ir T. A. spyrė kažkur į šoną. Ikiteisminio tyrimo metu kitus kaltinamuosius apkalbėjo. Santykiai su kitais kaltinamaisiais prieš įvykį ir po įvykio paprasti, nebuvo priešiški. Matė tik vieną T. A. smūgį, jis buvo gal į šoną ar sėdmenis. A. V. jo klasiokas, santykiai draugiški, nesusipykę.
Ikiteisminio tyrimo metu E. Č., kurio parodymai pagarsinti LR BPK 276 str. 4 nustatyta tvarka, parodė, kad įvykio dieną jam paskambino Andrius, gal tai buvo po 15-16 val., neatsimena, ir pakvietė ateiti į (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino, už 6 aukštų daugiabučio. Jis nuėjo, ir rado A. V., Ž. Š., E., pavardės nežino, jis gyvena tame pačiame name, kuriame gyvena ir Ž. Š., dar buvo T. Jis atsisėdo su A. ant betoninio stulpo, o T. ir E., atrodo, stovėjo. Jis prie jų prisijungė gerti alų. Iš už kampo pamatė ateinantį M., pavardės nežino, iš matymo pažinojo. M., tai tas kuris mirė. Buvo apie 19 val. dar nebuvo sutemę, bet jau temo. Jis atsisėdo ant betoninio stulpo prie T., jam įpylė išgerti. Ž. ir E. kažką pradėjo kalbėti su M., ar normaliu tonu, ar rėkdami, neatsimena. Jis ne viską nuosekliai matė, bet pamatė, kad M. ir E. su Ž. stovi prie namo sienos ir M. pradėjo mušti. Kaip jie atsidūrė, kaip priėjo prie sienos, jis nematė. Mušė M. ir E. ir Ž. Į kokias kūno vietas ir kiek smūgių kiekvienas iš jų sudavė negali pasakyti, bet daug, ne mažiau nei dešimt smūgių, nes nežiūrėjo kaip muša, gėrė alų. Prie sienos kai mušė, neatsimena ar stovintį, ar gulintį. Po to jis pamatė, kad M. stovi keturiomis ant žemės ir tuo metu T. įsibėgėjo ir smogė iš kojos į galvą M., konkrečiai kur nematė, nes buvo jau tamsu. Po šito smūgio M. nugriuvo ant žemės ir gulėjo. Jis paklausė už ką jį muša. Kokiu momentu tai paklausė, neatsimena. E. atsakė, kad už tai, jog jis šlapinasi ar iš lango buto, ar ant žolytės ir, kad E. M. norėjo išmesti iš balkono. Kada jis jį norėjo išmesti, neaiškino. Jis du kartus buvo priėjęs prie M. gulinčio prie sienos ant žemės ir su koja beveik iš visų jėgų trenkė M. į nugarą ar tai į sėdmenis, tiksliai į kokią vietą, nepamena. M. sudavė apie penkis smūgius iš viso su koja. Po jo smūgių Ž. su E. pakėlė nuo žemės M. ir Ž. su kumščiu trenkė M. į veidą. Negali pasakyti kaip jie jį pakėlė, kaip laikė, bet matė, kad trenkė. Jis pats buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Vėliau atsimena, kad Ž. suėmė už marškinių apykaklės ir nutempė M. nuo kalniuko esančio šalia, į apačią. Tada pamatė, kad E. įsibėgėjo į M. ir koja trenkė į galvą gulinčiam M. kalniuko apačioje. E. su Ž. pradėjo juoktis ir šlapintis ant M. Matė, kad T. sudavė vieną smūgį į veidą ir dar kelis smūgius gal tris, gal keturis į pilvą ar į nugarą, bet neatsimena kokiu momentu jis sudavė šiuos smūgius (t. 3, b.l. 88, 89).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. Š. dėl pareikšto jam kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. rugsėjo 11 d. grįžo namo iš gimtadienio šventimo. Grįžtant namo, jį pakvietė E. J., paklausė ar turi išgerti. Jis atsakė, kad turi gal litrą alaus. Jie nuėjo iki šešiaaukščio, išgėrė alų. Tuomet su E. nuėjo pas T. A. į kiemą. Ten buvo T. A., jo brolis V. V. išėjo namo, o jis, E., T. ir R. nuėjo iki šešiaaukščio. Tada atėjo E. su A. V., turėjo alaus. Po to atėjo M. B., paklausė ar turi kas parūkyti. Č. jam davė parūkyti. E. nukentėjusiojo paklausė „ar prisimeni, kaip tu mane mažą norėjai išmesti iš penkto aukšto. Kodėl šlapiniesi ant mano palangės?“ Ir tada E. J. sudavė nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis nukrito, tada spyrė jam koja, atrodo į šoną. Tuomet atsikėlė E. Č., trenkė nukentėjusiajam koja į jo koją ir vėl atsisėdo. Tuomet E. atsikėlė, T. A. jam įpylė alaus ir E. pasakė, kad jis eis namo, o T. jam pasakė niekur neiti, nes dar policijai praneš. E. vėl atsisėdo, T. jam įpylė alaus. T. E. paklausė kodėl jis sudavė nukentėjusiajam, o jis atsakė, kad „todėl, kad jis šlapinasi pro langą ant jo lango“. T. atsakė, kad jis jam už tokį dalyką dar blogiau padarytų. Tada E. atsistojo, spyrė nukentėjusiajam iš kojos į šoną, tuomet pribėgo T. ir sudavė keletą smūgių, neatsimena į kurią kūno vietą, bet sudavė tikrai. Tada jis nuėjo nusišlapinti už namo ir išgirdo kaip jį kviečia mama. 20.05 val. buvo namuose ir žiūrėjo krepšinį. Smūgių nukentėjusiajam jis nesudavinėjo, tik pajudino koja, kad keltųsi. E. į veidą nukentėjusiajam trenkė stovinčiam. Kada jis suklupo, dar trenkė porą kartų koja į šoną ar į koją. Ant nukentėjusiojo niekas nesišlapino. Nuo kalniuko jo niekas netempė. Iki įvykio visus kaltinamuosius pažinojo, po įvykio santykiai nepablogėjo. A. V. pažinojo iš matymo, santykiai nebuvo priešiški. E. prieš tai pasakė, kad reikia su nukentėjusiuoju pažaisti rungtynes be taisyklių ir spyrė koja į šoną. Kai nukentėjusysis nugriuvo T. jį pakėlė. Jis (Š.) nukentėjusiajam nespyrė, tik su koja pajudino. A. V. meluoja. Kokius parodymus davė 2011 m. rugsėjo 27 d. ir 2011 m. spalio 27 d. kažkiek atsimena, surašyti iš jo žodžių.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Ž. Š., kurio parodymai buvo pagarsinti LR BPK 276 str. nustatyta tvarka, parodė, kad 2011 m. rugsėjo 11 d., T. ir R. A. bei jis ir E. nuėjo prie (duomenys neskelbtini), kur baigė gerti alų ir jis su T. A. nuėjo dar nupirkti alaus į „Aibės“ parduotuvę. Atsinešė dar 2 butelius 2 l. „Tauro“ alaus. Išgėrė gal po 1 stiklinę alaus ir Tomas pasakė, kad pasibaigė cigaretės. T. paprašė nueiti nupirkti cigarečių su E. J.. Eidami į parduotuvę sutiko E., pavardės jo nežino ir tiksliai koks vardas nežino ir A., kurio pavardės nežino. A. paklausė kur jie eina. Jis pasakė, kad cigarečių, kad už šešiaaukščio geria. Tai E. parodė, kad turi alaus, pasakė, kad prisijungs. Nuėjo abu su E. J. į „Aibės“ parduotuvę, nupirko „Partner“ cigarečių pakelį. Nuėjo už šešiaaukščio, ten E. su A. buvo atėję. Apie 17 val. jei neklysta, į laikrodį nežiūrėjo, pamatė nuo „Aibės“ parduotuvės pusės ateinantį M. B., jis gyveno (duomenys neskelbtini) name, 4 aukšte, (duomenys neskelbtini) bute. Priėjo prie jų, su visais pasisveikino ir paklausė rusiškai „pacanai, gal turite cigaretę?“. Tomas jam davė cigaretę, pridegė jam. M. B. nebuvo visiškai girtas, bet buvo neblaivus, nes matėsi pagal veido išraišką, pagal kalbą. Tuomet kai tik pridegė cigaretę, E. J. rėkdamas pradėjo klausti pas M. B., ar jis atsimena kaip jį mažą M. B. norėjo išmesti iš penkto aukšto, per langą. M. B. pasakė, kad tikrai neprisimena, kad taip būtų. Jis (Ž. Š.) pradėjo raminti E., kad jis baigtų šią kalbą. Jie kalbėjosi abu stovėdami. Tuo metu E. pastūmė M. B. į jį, jis atsitraukė į šoną ir M. B. nukrito ant žemės. Kai jis nukrito, E. J. koja spyrė vieną kartą M. B. į krūtinę. Nuo šio smūgio M. B. nukrito ant žemės prie namo sienos ant plytelių ir E. pradėjo jį spardyti kojomis į šonus, į nugarą, visur spardė į visą kūną, spyrė apie 5 kartus. M., kai jį spardė E., gulėjo veidu į žemę, į plyteles. Baigęs spardyti E. užšoko abiem kojom ant pakaušio ir taip du kartus. E. pasakė už tokius dalykus reikia su juo pažaisti „Raf“. „Raf“ reiškia imtynes be taisyklių. E. nuėjo iki namo kampo, įsibėgėjo į M. B. ir trenkė iš kojos į veidą. B. sėdėjo tuo metu ant bordiūro šalia jo. M. B. nukrito, krisdamas atsitrenkė į jį ir jis nukrito kartu. Atsikeldamas pamatė, kad E. vėl pradėjo spardyti M. B.. Vėl į visą kūną į galvą, į šonus, kur papuolė. Sudavė gal 4-5 kartus. Tada atsistojo T., E. atsitraukė. M. B. gulėjo ant kairio šono. Ir tada T. spardė į nugarą apie tris kartus ir dar iš kairės kojos su bato padu trenkė į šonkaulius iš viršaus. Tada T. atsitraukė ir paklausė ar gana ar dar? M. vos prakalbėdamas pasakė gana. Tada M. atsikėlė, atsisėdo ant žemės, pradėjo atsiprašinėti E., kad gal girtas taip ir padarydavo, apšlapindavo langus, bet neatsimena ir prašė daugiau nemušti. M. vėl jo paklausė sakydamas Ž., tu supratingas, už ką jie mane muša? Jis atsakė, kad nežino. Tada M. pasakė, kad eina namo, o T. atsistojo, paėmė už kairio peties ir pasakė niekur tu neik, dar mentams pasakysi, geriau išgerk, įpylė jam alaus į vienkartinę stiklinę, jis išgėrė ir tada M. pasakė, viskas pacanai, einu namo. T. tuomet suėmė M. B. už pažastų ir metė nuo kalniuko, jis nuriedėjo apie 10 m nuo mūsų ir iš karto pribėgo E. prie M. B. ir T. nusileido nuo kalniuko. T. pradėjo kilnoti M. B. ir mėtyti ant žemės, sakydamas kelkis, ko čia apsimetinėji. Taip jis jį numetė apie 5-6 kartus, jeigu ne daugiau. Paskutinį kartą kaip T. numetė M. B. ant nugaros, tai E. įsibėgėjo apie 5-10 metrų ir abiem kojom užšoko ant krūtinės. Ir po šio smūgio pamačiau B. iš burnos ir putas ir kraujus. Jis pradėjo kosėti. T. atsitraukė (t.2, b.l. 116, 117).
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo 2011 m. rugsėjo 27 d. duotus parodymus (t. 2, b.l. 103-104), Ž. Š. nurodė, kad jie yra teisingi. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. spalio 27 d. duotus parodymus (t. 2, b.l. 116-117), kaltinamasis nurodė, kad parodymus patvirtina, tačiau jis tik su koja pajudino, nesudavinėjo smūgio. Pajudino su koja, kadangi nukentėjusysis gulėjo ant žemės. A. V. su E. Č. susitarę, jį apkalbėjo. Matė, kad T. A. sudavė 4-5 smūgius koja nukentėjusiajam, kai pastarasis sėdėjo prie namo sienos. Kur pataikė, nematė.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. rugsėjo 11 d. buvo savo kieme. Apie 18 val. atėjo žmonių grupė, jie buvo kažkiek pažįstami. Jiems pasiūlius, jis su broliu, E. J. ir Ž. Š. nuėjo pas juos į kiemą. Jie nuėjo prie namo (duomenys neskelbtini) g., kur yra futbolo aikštelė. Po kurio laiko prie jų priėjo Č., jį pažinojo iš matymo. Po kurio laiko brolis išėjo namo, o jis liko. 20 val., sėdėdamas ant bordiūro, pamatė, kad iš garažų pusės ėjo M. B.. Priėjęs prie jų, jis užkalbino. Jo nuomone, nukentėjusysis buvo gerokai išgėręs. Tarp nukentėjusiojo ir E. J. įvyko žodinis konfliktas. E. pasakė, kad M. gąsdino jį išmesti iš penkto aukšto. E. sudavė smūgį M. į veidą ir 2-3 smūgius į kojas. Tuomet jis priėjo prie nukentėjusiojo ir spyrė koja, neatitraukdamas nuo žemė, liepė nukentėjusiajam eiti namo. Po kurio laiko matė kaip nukentėjusysis nuriedėjo nuo kalno, ar nuo smūgio, nežino. E. atsidūrė prie nukentėjusiojo. Jis pribėgo prie E. ir pasakė, kad gana jau aiškintis santykius. E. paklausė ir grįžo prie namo. Po poros minučių jis susiruošė susitikti su mergina, visi kiti liko, bet iš jų kalbų suprato, kad irgi ruošėsi eiti. Viskas prasidėjo nuo, to, kad nukentėjusysis buvo išgėręs ir pradėjo agresyviai elgtis su E. J.. Jis stumtelėjo nukentėjusiajam į petį, smūgių nesudavinėjo. Ž. Š. jį apkalba. Matė kaip E. J. spyrė porą kartų. E. Č. taip pat jį apkalba.
Ikiteisminio tyrimo metu T. A., kurio parodymai pagarsinti LR BPK 276 str. nustatyta tvarka, parodė, kad M. pradėjo mušti E. Jis trenkė kumščiu nukentėjusiajam į veidą. M. nukrito. Tada E. pradėjo spardyti kojomis, kiek smūgių sudavė nežino ir konkrečiai kur nežino. Gal 4-5 kartus. Jis nukentėjusiajam įspyrė vieną kartą į kairį petį. Po to vėl E. pradėjo mušti M. Ar rankomis ar kojomis ir kiek smūgių bei į kokias kūno vietas, nematė. Po to pamatė, kad M. ritasi nuo kalniuko. Netoli E. stovėjo ir Ž., ar jis mušė M., nematė.
Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 144, 145, t. 4, b.l. 114, 134), kaltinamasis parodė, kad jis pasakė, kad stūmė, tačiau buvo užrašyta, kad spyrė.
Kaltinamieji E. J. ir E. Č. kaltę pripažino iš dalies, Ž. Š. bei T. A. neigė įvykdę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, prieštaringai aiškino įvykio aplinkybes, tačiau jų kaltė įrodyta iš dalies jų pačių parodymais (ta apimtimi, kiek juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai), tiek liudytojų parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. B. parodė, jog nužudytasis M. B. – jos sutuoktinis. Įvykio dieną ji išėjo į darbą 05.30 val. Dirba UAB „Norfos“ mažmena nuo 06 val. iki 18 val. tą dieną namo grįžo 19 val. Vyras buvo namuose, tačiau kol ji pagamino maistą, jis kažkur išėjo nieko nepaskęs, buvo išgėręs. Kai išėjo į balkoną parūkyti, matė, kad vyras kalbėjo su J., apie ką, negirdėjo, kadangi atstumas buvo apie 100 m., kiek buvo valandų, neatsimena. J. pakėlė ranką ir jai pasirodė, kad jis jos vyrui nori suduoti. Ar jie pykosi negali pasakyti. Kas sužalojo sutuoktinį, nematė. Rugsėjo 12 d. jai į darbą paskambino vyro pusbrolis ir pranešė apie jo mirtį. Jai padaryta turtinė žala sudaro 2200 Lt, t.y. suma, atėmus 1040 Lt gautą laidojimo pašalpą. Turtinę žalą sudaro ieškinyje nurodytos laidotuvių išlaidos. Taip pat jai padaryta 150 000 Lt neturtinė žala. Jai vienai bus sunku išlaikyti vaikus, vaikai tėvą mylėjo, ji prarado vyrą, iki šiol yra prislėgta vyro mirties, negali atsigauti, jie kartu pragyveno 17 metų, užaugino tris vaikus. Vaikai patyrė stresą, šoką. Prieš įvykį vyras buvo susimušęs galvą virš akies, buvo gilus sumušimas, bet susiūta nebuvo, jautėsi gerai. Pora dienų prieš įvykį jis atsitrenkė į lovą. Prieš pusantrų metų vyrui buvo sulaužyta koja ir jis buvo operuotas. Koja buvo sugijusi. Kojoje buvo įstatyti varžtai, tačiau jis nesiskundė, vaikščiodamas truputį šlubavo. Kai vyrui buvo sužalota koja, jis oficialiai nedirbo, dirbdavo atsitiktinius darbus. Ką uždirbdavo, viską atiduodavo šeimai.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. G. parodė, kad ji dirba Greitosios medicinos pagalbos stotyje, medicinos felčere. Įvykis buvo paryčiui, datos neprisimena, į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Rado sumuštą vyriškį be sąmonės, sunkioje būklėje, buvo visas kruvinas. Gulėjo, atrodo ant pilvo, tiksliai neatsimena. Kraujas buvo sudžiūvęs. Buvo sumušta galva, krūtinė, jis gulėjo pusiau nuogas, sušalęs. Kai atvažiavo greitoji, jis dar buvo gyvas, tačiau vėliau mirė. Jis gulėjo už namų, nelabai matomoje vietoje, jei būtų rastas anksčiau, būtų išgyvenęs.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Č. J. parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėn. ji dirbo kiemsarge. Atėjo šluoti aplinkos ir pamatė, kad kažkas guli. Nusprendė pažiūrėti kas guli ir pamatė, kad tai jos kaimynas M. Jis dar buvo gyvas, ėjo seilės, bet jis nieko nekalbėjo. Ž. Š. mama D. buvo balkone ir ji jos paprašė iškviesti greitąją pagalbą. M. B. rado apie 07 val. ryto, gal anksčiau. Jis gulėjo prie kalniuko, ji jį pajudino, tačiau jis nereagavo. Jis gulėjo ant šono, uždėjo jam marškinius, nes atrodė, kad jis tarsi buvo trauktas. Jis buvo visas mėlynas ir kraujuotas. Iš lūpų ir burnos bėgo kraujas. Prieš tai sekmadienį ji buvo M. B. sutikusi, tada ji neatkreipė dėmesio, kad jis būtų sumuštas, o pirmadienį ji jį rado gulintį prie namo. Virš kairės ar dešinės akies buvo randas. Jis gulėjo ant kairės pusės šono, buvo visas purvinas.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. parodė, kad E. J. ir Ž. Š. pažįsta iš matymo, Č. yra jo klasiokas, anksčiau iki įvykio santykiai su E. Č. buvo geri. T. A. nepažįsta. 2011 m. rugsėjo 11 d. jis susitiko su E. Č. apie 18-18.30 val. pažaisti krepšinį prie (duomenys neskelbtini) namo. Už namo galo pamatė stovintį E. J., Ž. Š. ir T. A., kurie juos pakvietė išgerti alaus. Jie gėrė „Tornado“ alų 5%. Po kurio laiko apie 20 val. atėjo M. B.. Nežino ar pastarasis buvo išgėręs, atrodė normaliai, pasisveikino, viskas buvo gerai. E. J. pradėjo kalbėti, kad M. B. jį mažą norėjo išmesti pro balkoną ir po kurio laiko prasidėjo muštynės. E. J. ir Ž. Š. pradėjo mušti M. B.. Mušė jį rankomis, po to spardė kojomis. T. A. irgi keletą kartų spyrė M. B.. E. Č. buvo spyręs į galvą tris kartus. Ž. su E. jį pakėlė ir pasodino prie stulpo, davė jam atsigerti alaus. M. B. jau norėjo eiti namo, bet Ž. ir E. jį pasivijo ir vėl pradėjo mušti. Kai jis gulėjo ant žemės, jis (A. V.) priėjo pažiūrėti ar jis kvėpuoja ir po to vėl atsisėdo prie stulpo. Jis visą laiką susirašinėjo telefonu. Po to vėl prasidėjo muštynės. Apie pusę devynių atėjo Ž. Š. mama ir jį išsivedė namo, po kurio laiko ir jis su E. Č. išėjo, pasiliko E. J. ir T. A.. E. Č. buvo išgėręs, jis taip pat buvo išgėręs. Pirmas nukentėjusiajam ranka trenkė E., į kurią vietą, neprisimena. Po to Ž. pradėjo mušti ir spardyti nuo galvos iki kojų. Spardė Ž., T. ir E. T. spyrė tris kartus į šoną. E. spyrė M. B. į galvą, dėl ko jis atsitrenkė į sieną. M. B. prašė jo nemušti. E. Č. pasiūlė pažaisti „Raf“ amerikietiškas muštynes, t.y. kova be taisyklių. Tuomet Edgaras įsibėgėjęs apie tris metrus, koja spyrė M. B. į galvą. M. B. gulėjo, jie atsisėdo gerti alų. Kai nukentėjusysis kėlėsi eiti namo, pribėgo Ž. ir E. E. norėjo įsibėgėjęs trenkti į galvą, tačiau nepataikė. Po to jį vėl spardė. Jis (V.) prašė, kad jie nukentėjusiojo nemuštų, tačiau jie neklausė. Matė kaip E. šokinėjo ant M. B., tačiau tiksliai nematė ar abiem kojomis. Jie pradėjo skirstytis apie 20.45 val. E. ir Ž. ant nukentėjusiojo šlapinosi, jis tai matė iš tolo, po to jo jau nebemušė. Ž. ir kitur buvo nuėjęs šlapintis. Kai atėjo Ž. mama, Ž. buvo šalia jų, o ne už namo. Nukentėjusįjį mušė apie puse valandos. Visko jis nematė, kadangi susirašinėjo telefonu. T. A. pora smūgių sudavė į šoną kojomis. M. B. tuo metu gulėjo ant pilvo. E. Č. spyrė koja į veidą prie sienos sėdinčiam nukentėjusiajam. Jis taip pat spyrė gal tris kartus į šonus. Ž. su kumščiu smogė į galvą, dešine ar tai kaire koja – į šonus. Matė kaip mušė su dešine ranka.
Ikiteisminio tyrimo metu A. V. kurio parodymai buvo pagarsinti BPK 276 str. nustatyta tvarka, parodė, kad girdėjo, kad E. J. M. B. sakė, kažką apie tai jog jį M. B. mažą norėjo pro balkoną išmesti, daugiau ką sakė negirdėjo ir po to išgirdau, kad vyksta muštynės. Jis tuo metu sėdėjo ant prie namo esančio stulpo ir atsisukęs į kairę nuo savęs, link daugiabučių namų pusės pamatė, kad E. J. ir Ž. muša M. B.. Prie jų buvo ir T., kuris įspirdavo M. B.. Jis tai įspirdavo M. B., tai atsisėsdavo atgal prie jų, tai vėl nueidavo įspirdavo M. B.. Jis taip kokius tris kartus įspyrė, kur konkrečiai negali pasakyti. Prie jų dar buvo priėjęs ir E. ir kelis kartus įspyrė, į veidą vieną kartą ir per šonus kažkur, kur tiksliai pasakyti negaliu. Jis pamatė, kad M. B. guli ant žemės, o E. ir Ž. spardė kojomis M. B.. Spardė visur nuo juosmens į viršų t.y. į šonus, į krūtinę, į galvą. Jie sudavė daug smūgių, negali pasakyti skaičiaus, negali įvardinti jokio skaičiaus, bet smūgiai buvo stiprūs. Tada T. atsisėdo atgal ant stulpo, o E. ir Ž. dar paspardė truputį į įvairias kūno vietas, kur negali pasakyti konkrečiai spardė M. B., į visą kūną, kiek kartų spyrė skaičiaus įvardinti negali. Po to Ž. su E. pakėlė M. B., pasodino ant to paties stulpo, ant kurio sėdėjo jie ir mes ir davė jam alaus gerti ir M. B. išgėręs alaus atsistojo ir norėjo eiti, truputį paėjo maždaug iki namo kampo ir iš už nugaros pasivijo M. B., E. J. su Ž. vėl jį su kojom spardė pargriovę ant žemės truputį, kiek kartų negali pasakyti, nedaug. Baigę spardyti, gulėti M. B. paliko gulėti, priėjo prie jų ir gėrė. Kai jie priėjo gerti alaus, jis buvo priėjęs prie M. B. pažiūrėti ar jis kvėpuoja. Jis koja pajudino jo klubą, jis pajudėjo ir girdėjo, kad giliai atsiduso, suprato, kad gyvas. Daugiau prie jo nėjo. Tuomet M. B. bandė keltis, Ž. su E. prie jo priėjo, Ž. stvėrė M. B. už rankos, apsuko veidu į jų pusę, o E. įsibėgėjęs bandė spirti M. B., į kokią vietą, negali pasakyti, bet nepataikė. Tuomet Ž. ranka trenkė į veidą, bet negali pasakyti kumščiu, delnu, ar kaip kitaip trenkė M. B. ir jis nuo šito smūgio nukrito ant žemės ir nuriedėjo nuo kalniuko. Tada prie jo nuėjo E. su Ž. ir dar T. nuėjo. Ž. su E. spardė vėl nukentėjusįjį trumpai į įvairias kūno vietas, konkrečiai kur ir kiek smūgių pasakyti negali. Ar trenkė apačioje T., nematė. Po to jis matė, kad M. B. šokinėja ant krūtinės, šokinėjo E., nes išgirdo Ž. balsą, kuris sakė „nulipk“. Tada jis nulipo. Tada juokdamiesi E. ir Ž. apšlapino M. B. ir paliko gulėti, patys atėjo prie jų. Po to kai spardę nukentėjusįjį, E. J. ir Ž. Š. bei T., kurio pavardę prisiminė – A., pasodino ant gulinčio ant žemės stulpo M. B. ir kai po to išgėrę alaus ir M. B. pradėjus eiti namo, jį vėl užsipuolė mušti E. su Ž., E. įsibėgėjo apie 3 m atstumo būdamas nuo M. B. ir gulinčiam M. B. spyrė koja į galvą, daugiau čia ant kalniuko jo nemušė E., bent jau jis daugiau nematė, kad E. muštų ant kalniuko M. B.. Po to, kai M. B. nuo Ž. smūgio nusirideno nuo kalniuko, matė kaip E. įsibėgėdamas nuo kalniuko apie 3 metrus, spyrė M. B. į dešinį šoną, tiksliai į kokią vietą negali pasakyti, neįsidėmėjo. Daugiau nematė, kad E. Č. muštų M. B..
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. R. parodė, kad Ž. Š. yra jos sūnus. 2011 m. rugsėjo 11 d. 19.30 val. ji vedžiojo šuniuką, prie parduotuvės sutiko M. B.. Jo kakta buvo sumušta šone, dešinėje pusėje. Ji paklausė kas atsitiko jis jai atsakė rusiškai „banditskaja pulia“ ir paprašė 5 Lt cigaretėms. Grįžusi namo, ji pamatė prie namo stovinčią J. su dukra ir paklausė ar nematė Ž., ji atsakė, kad jie už elektros tinklų namo. Eidama kur buvo vaikinai, ji pamatė, kad E. kažką spardo. Kai atėjo prie namo, sėdėjo V. su telefonu, J. pilstė alų, buvo E., prie sienos sėdėjo nepažįstamas vaikinas ir T. Vaikinas sėdėjo nuleidęs galvą, negali pasakyti ar tai buvo M. B.. Ten taip pat buvo E. Č., E. J. stovėjo ant kalniuko su buteliu alaus, o prie sienos sėdėjo T. ir dar vienas vaikinas. Prie J. stovėjo E. K.. Jie jai paaiškino, kad Ž. su jais nėra, kadangi jis išėjo. Ji pradėjo šaukti Ž. ir jis atsiliepė. Jie nuėjo namo. M. B. ji ten nematė. Kitą rytą ji pro balkoną pamatė, kad atbėga Č. J., kuri paprašė iškviesti greitąją pagalbą, kadangi ten gulėjo kaimynas iš ketvirto aukšto. Ji iškvietė greitąją ir policiją, apsirengė ir nusileido laiptais, lipdama sutiko M. brolį J. Ji pasakė jam, kad ten guli jo brolis, bet jis nekreipė dėmesio. M. B. gulėjo ant kairio šono, ji pakvietė jį vardu, jis lyg ir sureagavo, bet nieko neatsakė. Greitoji važiavo apie valandą laiko.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad apie nužudymą nieko nežino, buvo apklaustas 2011 m. rugsėjo 26 d., tyrėjai jam darė spaudimą, fiziniu būdu darė poveikį, iš kriminalinės policijos mušė 3-4 vyrai. Prieš apklausą pasakė ką sakyti tyrėjui. Nesuvokė ką sakė. Spalio mėnesį dar kartą buvo apklaustas, jam taip sakyti liepė kriminalistai. Įvykio vietoje nebuvo. Tą dieną dienos metu gal ir buvo susitikęs su kaltinamaisiais, bet vėliau buvo namuose. Su pusbroliu nekalbėjo, dienos metu susitiko, bet po įvykio nekalbėjo. Jam buvo daromas poveikis, nežino kodėl taip pasakė, kad Ž. Š. ten buvo, jis visus apkalbėjo, viską išgalvojo, V. T. apkalbėjo, viską pats išsigalvojo. Vėliau pakeitė parodymus ir davė tikrus parodymus.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. N. parodė, kad ji dirba Trakų PK tyrėja. Nužudymo tyrimo grupėje dirbo operatyviniai darbuotojai, buvo sudaryta tyrimo grupė, tyrėjai buvo iš VPK smurtinių nusikaltimų skyriaus, jie nustatė liudytoją, iš kurios parodymų paaiškėjo asmuo E. K.. Liudytoja parodė, kad tą vakarą įvykio vietoje galimai buvo E. K.. Po to buvo apklaustas E. K., jam paskirtas advokatas. Jam buvo pareikštas įtarimas, jis pripažino įvykdęs nusikaltimą, nurodė kitus asmenis. Ji užrašė tai, ką jis sakė. Nekilo jokių abejonių, jis elgėsi natūraliai, pasakojo be jokių užrašų, apie jokį poveikį jis nesakė. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad jis sakė netiesą. Taip pat ir kiti įtariamieji parodė, kad E. K. įvykio vietoje nebuvo. Operatyviniai darbuotojai išsiaiškino, kad tame name gyvena E. K. pusbrolis ir jis iš pusbrolio žodžių galėjo sužinoti, pusbrolis buvo apklaustas, girdėjo, kad įvykio metu kažkas lauke vyksta.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Č. parodė, kad 2011 m. dirbo VPK smurtinių nusikaltimų skyriuje. Jis buvo įtrauktas į tyrimo dėl Trakuose įvykdyto nusikaltimo tyrimo grupę. Pradėjo dirbti, apžiūrėjo įvykio vietą, pakalbėjo su vietos gyventojais. Surado vieną liudytoją, kuri atpažino pagal nuotrauką du asmenis ir po poros dienų E. K. buvo sulaikytas. Vėliau jis pakeitė parodymus. Jis jiems nurodė 7-8 asmenis, kurie dalyvavo nusikaltime, pavardes. Pradžioje jie sulaikė du asmenis, o kitą dieną dar keletą. Po to išsiaiškino, kad toje vietovėje, kur buvo rastas nužudytasis, gyvena E. K. pusbrolis, iš kur E. K. sužinojo apie įvykį, nežino. Jo manymu, apie įvykį E. K. papasakojo jo pusbrolis.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. N. parodė, kad jis dirbo VPK smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju. E. K. buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime. Tiriant bylą dėl nužudymo, buvo nustatyta liudytoja, kuri atpažino E. K.. Jis buvo sulaikytas. Liudytoją apklausinėjo tyrėja. Prieš tai jis visus įvardino Trakų PK, ką konkrečiai sakė, neatsimena. Po to paaiškėjo, kad jis aplinkybes, kurias pasakojo, sužinojo lygtai iš pusbrolio, kuris ten gyveno ir langai išėjo į ta pusę, kur rastas lavonas. Neprisimena ar po sulaikymo jis pasakė, kad sužinojo iš pusbrolio. Fizinio smurto prieš E. K. niekas nevartojo.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoja J. V. parodė, kad įvykio dieną maždaug 21-22 val. ji su sugyventiniu išėjo parūkyti į balkoną, pamatė keturis vyrus, nukentėjusiajam buvo trenkta per veidą. Tie vaikinai jai liepė nesikišti ir uždaryti balkoną. Kitą dieną jos sugyventinis ėjo į darbą 7 val. ir matė gulintį ant žemės vyriškį. Iš pardavėjų parduotuvėje sužinojo, kad nužudė M. Ji buvo iškviesta pas tyrėją Trakuose. Joks atpažinimas nevyko, jokios nuotraukos jai nebuvo pateiktos. Jos gimtadienis yra rugsėjo 13 d., tuo metu galėjo švęsti, tą vakarą, kai ją surado, ji buvo neblaivi, atsimena, kad pasirašinėjo protokole. Ji atpažino S., įvykio metu gatvė buvo neapšviesta, ji galėjo apsirikti. Gimtadienį šventė keturias dienas. Tai buvo ketvirta šventimo diena. Nematė kas konkrečiai kam davė per veidą. Vienas išėjo iš laiptinės, kiti trys stovėjo lauke. Per veidą ir per šoną buvo trenkta, tačiau ji nežino kas ten per žmonės buvo. Ji neatpažino, kad ten buvo mušamas M.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. D. parodė, kad įvykio dieną ji sutiko Ž. su mama, kurie vaikščiojo su šuniu. Juos sutiko prie parduotuvės „Aibė“ 20 val., buvo gal sekmadienis. 19 val. 50 min. sutiko, kalbėjosi apie 15-20 min. Jie ėjo ne iš tos pusės, kur vyko įvykis. Smulkmenų neatsimena, kadangi įvykis vyko prieš pusantrų metų. M. mirė pirmadienį, o Ž. ir jo mamą ji buvo sutikusi sekmadienį. Ž. buvo blaivus. Ji skambino į policiją, tačiau apie šias aplinkybes liudyti jos neiškvietė.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kiemas, (duomenys neskelbtini). Prie namo rytinės sienos yra įrengta krepšinio žaidimo aikštelė. Prie rytinės sienos aikštelės yra išklota betoninėmis plytomis. Nuo sienos šiaurinio kampo 345 cm atstumu yra raudonos spalvos skysčio dėmės ant šaligatvio bortelio krašto (pažymėta Nr.1). Taip pat nuo tos pačios sienos kampo iki objekto Nr.1, ant plytelių ir bortelio krašto yra raudonos spalvos skysčio dėmės (pažymėta Nr.2). Nuo šiaurinės sienos kampo 352 cm ir nuo sienos į rytinę pusę 205 cm guli 2 baltos spalvos sagutės su siūlo likučiais (objektas pažymėtas Nr.5) Iš objekto Nr.1 yra paimtos žolės nuokirpos su raudonos spalvos skysčiu. Iš objekto Nr.2 nuo betoninių plytelių paimta nuoplova. (1 t., b. l. 5 – 13)
Lavono apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra lavonas, kuris guli intensyviosios terapijos skyriuje, VšĮ Trakų ligoninėje. Lavonas guli ant nugaros. Ant lavono galvos, virš kairiojo antakio yra kirstinė žaizda. Ant galvos ties ausimis yra kraujosruvos. (1 t. b. l. 22, 23)
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. B. mirtis įvyko nuo daugybinių galvos ir liemens sužalojimų: kraujosruvų galvos minkštuose audiniuose, žaizdų ir odos nubrozdinimų galvoje, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimo, daugybinių kraujosruvų liemenyje, abipusių šonkaulių lūžių, plaučių ir kepenų sužalojimų. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu (krauju išsiliejusio po kietuoju galvos smegenų dangalu - 200 g), galvos smegenų pabrinkimu, oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kraujavimo į pilvo ertmę sukeltu pilvaplėvės uždegimu, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu. M. B. mirė 2011-09-12 d. 09.50 val. VšĮ Trakų ligoninėje. Tai rodo ligos istorijos duomenys. M. B. lavono tyrimo metu ir gavus papildomų tyrimų duomenis nustatomi tik mechaniniu poveikiu padaryti sužalojimai - Galvos sumušimas pasireiškęs pogleivio kraujosruva dešinėje viršutinėje lūpoje, pereinančia į dešinį žandą, minkštųjų audinių kraujosruva kairiame žande, linijine muštine žaizda veide su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, linijiniu odos nubrozdinimu kaktoje su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, kraujosruvomis abiejų ausų kaušeliuose, plačia minkštųjų audinių kraujosruva kairiojo užausio srityje, sprando dešinės pusės raumenų prisitvirtinimo prie pakauškaulio vietoje, galvos smegenų kraujagyslės jungiančios kietojo galvos smegenų dangalo sinusus su galvos smegenų paviršiumi nutraukimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio (200 g), kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, taškinėmis kraujosruvomis didžiojoje galvos smegenų jungtyje, blyškiojoje pertvaroje. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais paviršiais ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais, kurie visumoje yra būdingi smūgių sudavimui, iš jų du sužalojimai: muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas kaktoje padaryti kietais bukais ribotais paviršiais (kuo galėjo būti batų padų kraštai). Bet kurio iš šių trauminių poveikių metu galėjo įvykti smegenų rotacija ir trūkti galvos smegenų paviršiaus vena, dėl ko išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudė smegenis ir sukėlė kraujotakos ir kvėpavimo sutrikimą. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai padaryti keletos - keliolikos valandų laikotarpyje iki mirties, - tai rodo sužalojimų makroskopinai ir mikroskopiniai ypatumai. Šio papunkčio sužalojimai visumoje dėl masyvaus kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusiu galvos smegenų suspaudimą, bei dėl svarbių gyvybinių galvos smegenų sričių sumušimo tiesiogiai susijusių su mirtimi -vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Liemens sumušimas, pasireiškęs plačia minkštųjų audinių kraujosruva nugaros dešinėje pusėje, pereinančia į juosmenį, dešinį sėdmenį, nusitęsiančia iki dešinės šlaunies išorinio paviršiaus viršutiniojo trečdalio, poodinėmis kraujosruvomis nugaros kairėje pusėje, juosmens kairėje pusėje, odos nubrozdinimais juosmens dešinėje pusėje, dešiniojo šlaunikaulio išorinio paviršiaus ir sėdmens riboje, šonkaulių: dešiniųjų - I, V, VIII, IX, X, XI viengubais, bei kairiųjų III, V-IX viengubais, IV - dvigubu lūžiu su dešiniojo plaučio sužalojimu ir poodine emfizema, apėmusią krūtinės, pilvo, žastų, gaktos ir kapšelio sritis, bei kepenų sužalojimu. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 7 trauminiais poveikiais, kurių visuma yra būdinga smūgių sudavimui. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai padaryti nuo keleto iki keliolikos valandų laikotarpyje iki mirties, - tai rodo sužalojimų makroskopinai ir mikroskopiniai ypatumai. Šio papunkčio sužalojimai vertinami visumoje, nes traumuojant juosmenį ir nugarą vyko pakartotinas krūtinės ląstos deformavimas, kurio metu lūžo šonkauliai ir buvo sužaloti plaučiai, bei kepenys, - todėl remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentarais: „ tais atvejais kai daugybiniai sužalojimai vienas kitą sunkina, vertinama sužalojimų visuma ..." - šiuo atveju vertinami visi minėtame papunktyje nurodyti sužalojimai - sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kepenų ir plaučių sužalojimų. Odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešiniame rieše - padarytos kietais bukais daiktais, šiuo atveju turėjusiais ribotą paviršių, poodinės kraujosruvos dešiniame rieše - dvi, viena - kairiame rieše, kairiojo dilbio vidurinio trečdalio nugarinio ir vidinio paviršių riboje, kraujosruva - kairės girnelės viršutinio krašto projekcijoje – kietais bukais daiktais. Kraujosruva girnelės projekcijoje galėjo būti padaryta pačiam nukentėjusiajam užsigaunant, kiti šiame papunktyje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti ginantis nuo kito asmens suduodamų smūgių. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai padaryti keleto - keliolikos valandų laikotarpyje iki mirties, - tai rodo sužalojimų makroskopiniai ir mikroskopiniai ypatumai. Šio papunkčio sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos: plati, juosianti - dešiniojo žasto viduriniame trečdalyje, penkios atskiros poodinės kraujosruvos kairiojo žasto priekiniame paviršiuje, padarytos kietais bukais daiktais, jų matmenys, išsidėstymas rodo, kad jos galėjo būti padarytos gydomųjų procedūrų metu, kaip ir durtinės žaizdelės venų projekcijose, tam neprieštarauja medicininiai dokumentai. Todėl šiuo atveju šiame papunktyje nurodyti sužalojimai nevertinami ir nekvalifikuojami. M. B. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. (1 t., b. l. 27 – 37)
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. B. mirtis įvyko nuo daugybinių galvos ir liemens sužalojimų: kraujosruvų galvos minkštuose audiniuose, žaizdų ir odos nubrozdinimų galvoje, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimo, daugybinių kraujosruvų liemenyje, abipusių šonkaulių lūžių, plaučių ir kepenų sužalojimų. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu (kraujo išsiliejusio po kietuoju galvos smegenų dangalu - 200 g ), galvos smegenų pabrinkimu, oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kraujavimo į pilvo ertmę sukeltu pilvaplėvės uždegimu, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu. M. B. po kūno sužalojimų padarymo išgyveno keletą - keliolika valandų. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai ir mirties priežastis. M. B. padėtis jo nustatytų sužalojimų padarymo metu kito, sužalojimai galėjo būti padaryti esant nukentėjusiajam tiek vertikalioje, tiek horizontalioje, tiek vieno, tiek keleto asmenų. M. B. nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais į veidą, ne mažiau kaip septyniais poveikiais į krūtinę, ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais į rankas, bei vienu į kairiojo kelio sritį. Sužalojimų visuma ir lokalizacija leidžia daryti išvadą, kad minėti trauminiai poveikiai galėjo būti padaryti sudavus smūgius rankomis ir kojomis. M. B. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai nebūdingi sužalojimams, padaromiems jam ritantis nuo kalno, nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis ar apautomis kojomis. M. B. lavono tyrimo metu nustatytuose sužalojimuose morfologiniai požymiai, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti žalojusį objektą, išskyrus linijines kraujosruvas nugaros odoje, kurie tikėtina, kad buvo padaryti suduodant smūgį koja apautu batu, kurio pade buvo linijiniai skersiniai riboti paviršiai. M. B. lavono tyrimo metu nenustatyta vidaus organų pakitimų rodančių, kad jis sirgo kokia nors liga. (1 t., b. l. 40 – 42)
Specialisto išvadoje Nr. S 407/11 (01) nurodyta, kad nuoplovoje nuo plytelių, ant žolės iš įvykio vietos, M. B. sportinių kelnių, marškinių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su M. B. DNR profiliu su 99,999999999 % tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, M. B. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su M. B. profiliu su 99,999999999 % tikimybe. (1 t., b. l. 48, 49)
Specialisto išvadoje Nr.11-3112 (11) nurodyta, kad ant tirti pateiktų marškinių užsifiksavęs pėdsakas Nr. 1 tinkamas avalynės grupinės priklausomybės pagal reljefinį raštą nustatymui arba avalynės atmetimui. Pėdsakas yra paliktas batu, turinčiu tokį pat reljefinį raštą, kaip ir dėžutėje su užrašu „Įtariamojo E. Č. batai“ pateiktas kairės kojos batas. Individualizuojančių požymių nėra, todėl nustatyti, ar ant marškinių užsifiksavęs pėdsakas Nr. 1 paliktas dėžutėje su užrašu: „Įtariamojo E. Č. batai“ pateiktu kairės kojos batu, negalima. Ant tirti pateiktų marškinių užsifiksavęs pėdsakas Nr.1 paliktas ne popieriniuose paketuose su užrašais „Įtariamojo E. J.“ ir „Įtariamojo E. K. batai“ pateiktais batais. Ant tirti pateiktų marškinių užsifiksavęs pėdsakas Nr.2 paliktas ne dėžutėje su užrašu „Įtariamojo E. Č. batai“, popieriniame pakete su užrašu „Įtariamojo E. J. batai“ ir popieriniame pakete su užrašu „Tiriamojo E. K. batai“ tirti pateiktais batais. (1 t., b. l. 61 – 66).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Kaltinamųjų Ž. Š., E. Č. bei T. A., taip pat liudytojo A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duoti parodymai patvirtina, kad M. B. atėjus prie jų, E. J. pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad M. B. jį mažą norėjo išmesti iš penkto aukšto, taip pat dėl to, kad jo brolis šlapinasi ant jo palangės, po ko E. J. sudavė nukentėjusiajam ranka smūgį į veidą. Kaltinamojo E. J. nurodytų aplinkybių, kad konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusysis nėjo namo, buvo agresyvus, nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai.
Liudytojų O. G. ir Č. J. parodymai patvirtina, jog nukentėjusysis M. B. 2011 m. rugsėjo 12 d. ryte buvo rastas toje pačioje įvykio vietoje, kurioje po nusikaltimo padarymo liko sužeistas nukentėjusysis (t. 1, b.l. 5-13).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. parodė, kad nukentėjusysis buvo išgėręs ir labai irzlus. Jis nukentėjusiajam liepė eiti namo, tačiau pastarasis pradėjo keiktis, stumdytis, sakyti „ko čia aiškini“. Jis nesuprato, pradėjo be leidimo gerti jų alų. Jis M. B. antrą kartą pasakė, kad jis eitų namo. M. B. pradėjo mosikuoti rankomis, gąsdinti, kad išveš jį į mišką. Jis vėl jam pasakė, kad jis eitų namo. M. B. ir toliau pradėjo šokinėti, pradėjo rėkti, kad čia ne jo žemė, kad jis ne pas jį atėjo. Jis iš to streso, gindamasis, iš rankos sudavė M. B. į veido sritį. Po to smūgio pribėgo E. Č., spyrė parkritusiam nukentėjusiajam. Jis (E. J.) sudavė nukentėjusiajam kelis kartus į nugarą, į šoną ir koją. Po to pribėgo T. A.. Kiek jis matė, tai pastarasis sudavė vieną smūgį. Ž. Š. priėjo, su koja pajudimo nukentėjusįjį. Nukentėjusysis atsikėlė ir atsirėmė į sieną. Jis padavė jam alaus, cigaretę ir nežino kas jam toliau atsitiko, kas jį spardė. Ž. nuėjo nusišlapinti, atėjo jo mama, jie pasikalbėjo, po to Ž. jis nebematė. Tą vakarą po jų smūgių nukentėjusysis dar buvo gyvas. Viso jis nukentėjusiajam sudavė tris smūgius kojomis – vieną į galvą, vieną į nugarą bei vieną kažkur į šoną. Kiek sudavė E., tikslai nežino, neskaičiavo, mano, kad tris-keturis, o ranka į veidą – vieną smūgį. Spardė gulintį. Jis matė, kad T. spyrė tik vieną kartą į pilvą. Lyg pasirodė, kad spyrė antrą kartą, bet buvo tamsu ir nesimatė. Nukentėjusiajam jie 18 smūgių suduoti negalėjo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. Č. parodė, kad E. J. su juo kažką šnekėjo, po to sudavė jam vieną smūgį. Jis sėdėjo toliau, gėrė alų, tiksliai nematė kas ten buvo kai atsisuko, pamatė, kad M. B. guli ant žemės. Jis priėjo prie nukentėjusiojo ir spyrė jam į šoną, po to nuėjo ir vėl atsisėdo, išgėrė alaus. Vėliau M. B. atsistojo, priėjo, paprašė cigaretės. Jis davė nukentėjusiajam cigaretę, jis užsirūkė, įpylė nukentėjusiajam alaus ir toliau gėrė alų. Matė kaip nukentėjusiajam vieną smūgį sudavė Ž. Š. kažkur į šoną. Matė kaip nukentėjusysis vėl gulėjo, bet neatsimena, nes buvo girtas. Tada jis priėjo prie nukentėjusiojo ir vėl sudavė porą smūgių į šoną. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. Š. parodė, kad E. J. sudavė nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis nukrito, tada spyrė jam koja, atrodo į šoną. Tuomet atsikėlė E. Č., trenkė nukentėjusiajam koja į jo koją ir vėl atsisėdo. Tuomet E. atsikėlė, T. A. jam įpylė alaus ir E. pasakė, kad jis eis namo, o T. jam pasakė niekur neiti, nes dar policijai praneš. E. vėl atsisėdo, T. jam įpylė alaus. T. E. paklausė kodėl jis sudavė nukentėjusiajam, o jis atsakė, kad „todėl, kad jis šlapinasi pro langą ant jo lango“. T. atsakė, kad jis jam už tokį dalyką dar blogiau padarytų. Tada E. atsistojo, spyrė nukentėjusiajam iš kojos į šoną, tuomet pribėgo T. ir sudavė keletą smūgių, neatsimena į kurią kūno vietą, bet sudavė tikrai. Tada jis nuėjo nusišlapinti už namo ir išgirdo kaip jį kviečia mama. 20.05 val. buvo namuose ir žiūrėjo krepšinį. Smūgių nukentėjusiajam jis nesudavinėjo, tik pajudino koja, kad keltųsi. E. į veidą nukentėjusiajam trenkė stovinčiam. Kada jis suklupo, dar trenkė porą kartų koja į šoną ar į koją. Ant nukentėjusiojo niekas nesišlapino. Nuo kalniuko jo niekas netempė. Iki įvykio visus kaltinamuosius pažinojo, po įvykio santykiai nepablogėjo. A. V. pažinojo iš matymo, santykiai nebuvo priešiški. E. prieš tai pasakė, kad reikia su nukentėjusiuoju pažaisti rungtynes be taisyklių ir spyrė koja į šoną. Kai nukentėjusysis nugriuvo T. jį pakėlė. Jis (Š.) nukentėjusiajam nespyrė, tik su koja pajudino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. A. parodė, kad E. sudavė smūgį M. į veidą ir 2-3 smūgius į kojas. Tuomet jis priėjo prie nukentėjusiojo ir spyrė koja, neatitraukdamas nuo žemė, liepė nukentėjusiajam eiti namo. Po kurio laiko matė kaip nukentėjusysis nuriedėjo nuo kalno, ar nuo smūgio, nežino. E. atsidūrė prie nukentėjusiojo. Jis pribėgo prie E. ir pasakė, kad gana jau aiškintis santykius. E. paklausė ir grįžo prie namo. Po poros minučių jis susiruošė susitikti su mergina, visi kiti liko, bet iš jų kalbų suprato, kad irgi ruošėsi eiti. Viskas prasidėjo nuo, to, kad nukentėjusysis buvo išgėręs ir pradėjo agresyviai elgtis su E. J.. Jis stumtelėjo nukentėjusiajam į petį, smūgių nesudavinėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamųjų iškeltos versijos, jog nukentėjusiajam sudavė nestiprius smūgius arba iš viso smūgių nesudavinėjo, o tik pajudino koja, neatitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir prieštarauja teismo medicinos ekspertizės išvadai apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. B. mirtis įvyko nuo daugybinių galvos ir liemens sužalojimų - kraujosruvų galvos minkštuose audiniuose, žaizdų ir odos nubrozdinimų galvoje, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimo, daugybinių kraujosruvų liemenyje, abipusių šonkaulių lūžių, plaučių ir kepenų sužalojimų. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu (krauju išsiliejusio po kietuoju galvos smegenų dangalu - 200 g), galvos smegenų pabrinkimu, oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kraujavimo į pilvo ertmę sukeltu pilvaplėvės uždegimu, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu.
Teismas daro išvadą, kad tokie kaltinamųjų parodymai vertintini tik kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jie prieštarauja byloje surinktiems ir jų kaltę patvirtinantiems įrodymams bei nevisiškai atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes.
Liudytojo A. V. parodymai yra nuoseklūs, teismas neturi pagrindo jais netikėti bei abejoti, juos iš dalies patvirtina kaltinamųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis E. J. parodė, kad jis vieną kartą trenkė nukentėjusiajam per veidą rankos kumščiu į veido dešinę pusę. Nuo jo smūgio jis nukrito ant žemės. Tada dar kartą spyrė į šoną. Tada po jo suduoto smūgio, pradėjo spardyti kojomis T. M., Ž., E. Spardė į visur į šonus, į nugarą. Kiek sudavė smūgių, nežino. Spardė tik kojomis. Kai spardė T. kojomis M., jis buvo priėjęs ir M. įspyrė dešine koja gal 3 ar keturis kartus į nugarą, į kurią pusę nežino, neatsimena kaip jis gulėjo kokioje pozoje. Dar vieną kartą spyrė koja į pakaušį. Daugiau aš jo nemušė. Jis nematė ar mušė Ž. M., bet buvo prie M., E. buvo prie M. taip pat, kai T. jį spardė, bet jis smūgių nematė. Kaltinamasis E. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Jis ne viską nuosekliai matė, bet pamatė, kad M. ir E. su Ž. stovi prie namo sienos ir M. pradėjo mušti. Kaip jie atsidūrė, kaip priėjo prie sienos, jis nematė. Mušė M. ir E. ir Ž. Į kokias kūno vietas ir kiek smūgių kiekvienas iš jų sudavė negali pasakyti, bet daug, ne mažiau nei dešimt smūgių, nes nežiūrėjo kaip muša, gėrė alų. Prie sienos kai mušė, neatsimena ar stovintį, ar gulintį. Po to jis pamatė, kad M. stovi keturiomis ant žemės ir tuo metu T. įsibėgėjo ir smogė iš kojos į galvą M., konkrečiai kur nematė, nes buvo jau tamsu. Po šito smūgio M. nugriuvo ant žemės ir gulėjo. Jis du kartus buvo priėjęs prie M. gulinčio prie sienos ant žemės ir su koja beveik iš visų jėgų trenkė M. į nugarą ar tai į sėdmenis, tiksliai į kokią vietą, nepamenu. M. sudavė apie penkis smūgius iš viso su koja. Po jo smūgių Ž. su E. pakėlė nuo žemės M. ir Ž. su kumščiu trenkė M. į veidą. Negali pasakyti kaip jie jį pakėlė, kaip laikė, bet matė, kad trenkė. Jis pats buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Vėliau atsimena, kad Ž. suėmė už marškinių apykaklės ir nutempė M. nuo kalniuko esančio šalia, į apačią. Tada pamatė, kad E. įsibėgėjo į M. ir su koja trenkė į galvą gulinčiam M. kalniuko apačioje. Matė, kad T. sudavė vieną smūgį į veidą ir dar kelis smūgius gal tris, gal keturis į pilvą ar į nugarą, bet neatsimena kokiu momentu jis sudavė šiuos smūgius. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Ž. Š. parodė, kad tuo metu E. pastūmė M. B. į jį, jis atsitraukė į šoną ir M. B. nukrito ant žemės. Kai jis nukrito, E. J. koja spyrė vieną kartą M. B. į krūtinę. Nuo šio smūgio M. B. nukrito ant žemės prie namo sienos ant plytelių ir E. pradėjo jį spardyti kojomis į šonus, į nugarą, visur spardė į visą kūną, spyrė apie 5 kartus. M., kai jį spardė E., gulėjo veidu į žemę, į plyteles. Baigęs spardyti E. užšoko abiem kojom ant pakaušio ir taip du kartus. E. pasakė už tokius dalykus reikia su juo pažaisti „Raf“. „Raf“ reiškia imtynes be taisyklių. E. nuėjo iki namo kampo, įsibėgėjo į M. B. ir trenkė iš kojos į veidą. B. sėdėjo tuo metu ant bordiūro šalia jo. M. B. nukrito, krisdamas atsitrenkė į jį ir jis nukrito kartu. Atsikeldamas pamatė, kad E. vėl pradėjo spardyti M. B.. Vėl į visą kūną į galvą, į šonus, kur papuolė. Sudavė gal 4-5 kartus. Tada atsistojo T., E. atsitraukė. M. B. gulėjo ant kairio šono. Ir tada T. spardė į nugarą apie tris kartus ir dar iš kairės kojos su bato padu trenkė į šonkaulius iš viršaus. Tada T. atsitraukė ir paklausė ar gana ar dar? M. vos prakalbėdamas pasakė gana. Tada M. atsikėlė, atsisėdo ant žemės, pradėjo atsiprašinėti E., kad gal girtas taip ir padarydavo, apšlapindavo langus, bet neatsimena ir prašė daugiau nemušti. M. vėl jo paklausė sakydamas Ž., tu supratingas, už ką jie mane muša? Jis atsakė, kad nežino. Tada M. pasakė, kad eina namo, o T. atsistojo, paėmė už kairio peties ir pasakė niekur tu neik, dar mentams pasakysi, geriau išgerk, įpylė jam alaus į vienkartinę stiklinę, jis išgėrė ir tada M. pasakė, viskas pacanai, einu namo. T. tuomet suėmė M. B. už pažastų ir metė nuo kalniuko, jis nuriedėjo apie 10 m nuo jų ir iš karto pribėgo E. prie M. B. ir T. nusileido nuo kalniuko. T. pradėjo kilnoti M. B. ir mėtyti ant žemės, sakydamas kelkis, ko čia apsimetinėji. Taip jis jį numetė apie 5-6 kartus, jeigu ne daugiau. Paskutinį kartą kaip T. numetė M. B. ant nugaros, tai E. įsibėgėjo apie 5-10 metrų ir abiem kojom užšoko ant krūtinės. Ir po šio smūgio pamačiau B. iš burnos ir putas ir kraujus. Jis pradėjo kosėti. T. atsitraukė. Kaltinamasis T. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. pradėjo mušti E. Jis trenkė kumščiu nukentėjusiajam į veidą. M. nukrito. Tada E. pradėjo spardyti kojomis, kiek smūgių sudavė nežino ir konkrečiai kur nežino. Gal 4-5 kartus. Jis nukentėjusiajam įspyrė vieną kartą į kairį petį. Po to vėl E. pradėjo mušti M. Ar rankomis ar kojomis ir kiek smūgių bei į kokias kūno vietas, nematė. Po to pamatė, kad M. ritasi nuo kalniuko. Netoli E. stovėjo ir Ž., ar jis mušė M., nematė.
Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu patys nurodė įvykio aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamųjų parodymus, jie nurodė, kad parodymai buvo užrašyti iš jų žodžių. T. A. nurodė, kad jis sakė, kad pastūmė nukentėjusįjį, tačiau neteisingai užrašyta, kad spyrė. Teismas nenustatė aplinkybių, jog kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu būtų save ar kitus kaltinamuosius apkalbėję. Be to, jų duotus parodymus apie įvykį iš dalies patvirtina ir kita bylos medžiaga.
E. J. versija, jog E. Č. ir A. V. jį apkalba dėl to, kad kai pastarieji buvo nepilnamečiai, prašydavo nupirkti alaus, o jis nepirkdavo, todėl jie turėjo pyktį ir jį apšmeižė, vertintina kaip kaltinamojo gynybinė pozicija, siekiant palengvinti teisinę padėtį.
Nukentėjusioji N. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Jos darbo laikas yra nuo 06 val. iki 18 val. Įvykio dieną į namus ji grįžo 19 val. Vyras buvo namuose, tačiau kol ji gamino maistą, jis kažkur išėjo nieko nepasakęs. Liudytojas A. V. parodė, prie namo geriant alų, apie 20 val. atėjo M. B.. Apie pusę devynių atėjo Ž. Š. mama ir jį išsivedė namo, po kurio laiko ir jis su E. Č. išėjo, visi išsiskirstė apie 20.45 val. Liudtroja D. R. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 11 d. 19 val. 30 min. ji vedžiojo šuniuką ir prie parduotuvės sutiko M. B.. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, jog M. B. buvo nužudytas laikotarpyje nuo 19.30 val. iki 20.30 val.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. D. parodė, kad įvykio dieną ji sutiko Ž. Š. ir jo mamą vedžiojant šuniuką. Juos sutiko prie parduotuvės „Aibė“ 20 val. buvo gal sekmadienis. Sutiko apie 19 val. 50 min., kalbėjosi apie 15-20 min. Jie atėjo ne iš tos pusės, kur vyko įvykis. Ž. buvo blaivus. Tačiau minėtos liudytojos parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys parodymai. Todėl minėtos liudytojos parodymai vertintini kaip siekis padėti kaltinamajam Ž. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nepavyko pašalinti kai kurių prieštaravimų kaltinamųjų bei liudytojų parodymuose apie tai, kiek konkrečiai kaltinamieji sudavė smūgių nukentėjusiajam rankomis ir kojomis. Tai, kad kaltinamųjų ir liudytojo A. V. parodymai apie kai kurias įvykio aplinkybes skiriasi, gali būti natūraliai paaiškinama tuo, kad ne visi įvykyje dalyvavę kaltinamieji bei liudytojas A. V. matė visą įvykio eigą nuo pradžios iki pabaigos, todėl gali sąžiningai klysti. Teismas savo išvadas grindžia tik tais įrodymais, kuriuos patvirtina kiti abejonių nekeliantys bylos duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančios specialistų išvados patvirtina, jog M. B. mirė nuo daugybinių galvos ir liemens sužalojimų- kraujosruvų galvos minkštuose audiniuose, žaizdų ir odos nubrozdinimų galvoje, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimo, daugybinių kraujosruvų liemenyje, abipusių šonkaulių lūžių, plaučių ir kepenų sužalojimų, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu (kraujo išsiliejusio po kietuoju galvos smegenų dangalu - 200 g), galvos smegenų pabrinkimu, oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kraujavimo į pilvo ertmę sukeltu pilvaplėvės uždegimu, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu.
Teismas daro išvadą, jog kaltinamųjų E. J., Ž. Š., E. Č. ir T. A. veiksmų visuma, šių kaltinamųjų pavartoto smurto būdas – spardė, kojomis, sudavinėjo smūgius rankomis, šokinėjo nukentėjusiajam ant krūtinės, akivaizdžiai kėlė pavojų žmogaus gyvybei.
Liudytojo A. V., taip pat iš dalies pačių kaltinamųjų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad kaltinamieji žalojo nukentėjusįjį beveik vienu metu, visi jie tuo metu buvo kartu, arti nukentėjusiojo, todėl matė vienas kito veiksmus, kuriais akivaizdžiai keliamas pavojus žmogaus gyvybei. Nepaisant to, kiekvienas šių kaltinamųjų tokiam pavojingam kito veikimui pritarė savo paties veiksmais, konkrečių pasekmių nedetalizuodami. Tokiu būdu, kaltinamųjų pavartoto smurto bendrumas - suvokimas ir pritarimas vieni kitų veiksmams, suduodant smūgius į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno dalį - galvą, šokinėjant ant krūtinės, suduodant smūgius į įvairias kūno vietas, rodo, kad šie kaltinamieji suprato savo smurtiniais veiksmais keliamą pavojų žmogaus gyvybei, numatė, kad taip gali sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ar net atimti jo gyvybę ir vienodai siekė bet kokių padarinių.
Kaltinamieji nurodo, kad kai jie nuėjo ir paliko nukentėjusįjį, jis dar buvo gyvas, todėl dar kas nors galėjo jam padaryti sužalojimus. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog po to, kai kaltinamieji nukentėjusįjį sumušė, jį dar būtų kas nors mušę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. kaltininko padaryta baudžiamajame įstatyme aprašyta veika buvo būtina padarinių (mirties) kilimo sąlyga. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui.
Teismas, vertindamas kaltinamųjų veiksmus, remiasi ne tik jų parodymais, kuriais jie siekia kiekvienas sumenkinti savo vaidmenį padarant nusikaltimą ir tuo pačiu sumažinti savo atsakomybės laipsnį, bet ir esančiais byloje objektyviais įrodymais, teismo medicinos specialistų išvadomis, iš kurių seka, kad nukentėjusiajam M. B. buvo suduota ne mažiau 18 smūgių, liudytojo A. V. parodymais, kurie patvirtina, kad kad nukentėjusįjį mušė visi keturi kaltinamieji.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad būtent kaltinamieji E. J., Ž. Š., E. Č. bei T. A. bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam M. B. ne mažiau 18 smūgių į įvairias kūno vietas, padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, nuo kurio įvyko jo mirtis, ir tokiu būdu jį nužudė. Kaltinamieji veikė netiesiogine tyčia, nes pagal savo išsilavinimą ir gyvenimo patirtį negalėjo nesuprasti, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, ir kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Visi trys kaltinamieji naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, todėl jie visi atsako už nužudymą, kadangi visi padarė jam kūno sužalojimus.
Byloje nenustatyta, jog liudytojo A. V., taip pat ir kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu parodymai būtų gauti pažeidžiant įstatymo reikalavimus.
Nustatyta, kad visi kaltinamieji mušė nukentėjusįjį. Jie, būdami nusikaltimo bendravykdytojais, matė vienas kito veiksmus, jiems pritarė. Todėl kaltinamieji nužudė M. B. veikdami bendrininkų grupe. Pagal teismų praktiką nužudymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, nebūtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai) ir nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus - pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų (kasacinės nutartys Nr. 2K-423/2006, 2K-7-156/2010, 2K-366/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokia doktrina taikytina ne tik tuomet, kai bendrininkai veikia tiesiogine apibrėžta tyčia, bet ir esant tiesioginei neapibrėžtai bendrininkų tyčiai, kokia yra nustatyta šiuo atveju. Todėl nėra būtina, kad kiekvienas iš nusikaltimo vykdytojų padarytų nukentėjusiajam būtent tuos sužalojimus, kurie sukėlė nukentėjusiojo mirtį.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog nužudymas dėl chuliganiškų paskatų - tai nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-523/2009, 2K-7-156/2010).
Byloje nustatyta, kad nustačius, kad nukentėjusiojo nužudymo motyvas - chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos bepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad E. J. Ž. Š., E. Č. ir T. A. sumušė nukentėjusįjį iš chuliganiškų paskatų.
Kaltinamieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Išvada apie tyčios turinį darytina atsižvelgiant į smurto pobūdį (intensyvus, per labai trumpą laiko tarpą), sužalojimų pobūdį (daugybiniai smūgiai), lokalizaciją (gyvybiškai svarbios vietos), įrankius (kumščiai, apautos kojos), tarpusavio santykius (kaltinamieji ir nukentėjusysis buvo pažįstami, ginčas kilo dėl menkavertės dingsties), kaltinamųjų elgesį prieš nusikaltimą, nusikaltimo padarymo metu ir po jo.
Kaltinamieji E. J., Ž. Š., E. Č. bei T. A. veikdami bendrininkų grupe, tyčia nužudė žmogų iš chuliganiškų paskatų ir jų veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2d. 8 p.
Dėl bausmių paskyrimo.
Kaltinamųjų E. J., Ž. Š., E. Č. ir T. A. padarė labai sunkų, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 8 p. Šiuo nusikaltimu pasikėsinta į vieną svarbiausių vertybių, saugomų įstatymo - žmogaus gyvybę, sukeltos sunkios ir negrįžtamos pasekmės. Kaltininkai veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, visi keturi buvo aktyvūs nusikaltimo bendrininkai - vykdytojai, žmogų nužudė be jokios reikšmingesnės dingsties ir viešoje vietoje.
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. J., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme. Įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.). Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. E. J. neteistas, baustas administracine tvarka, Trakų psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 4, b.l. 28-40). Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo socialinės reabilitacijos skyriaus charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b.l. 88) Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. priimtas mokytis į Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinį bendrojo lavinimo centro 8 klasę pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą, baigė 8 klasę, perėjo į 9-ą (t. 6, b.l. 87, 88).
Byloje nėra nei įstatyme numatytų būtinų sąlygų, nei jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas E. J. skirti bausmę švelnesnę, negu numatyta įstatyme. Už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 8 p., įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl tokia bausmės rūšis kaltinamajam ir skirtina. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
Vadovaujantis LR BK 66 str. str. į bausmės laiką E. J. įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2013 m. gegužės 10 d.
Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. Š., teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ž. Š. neteistas, baustas administracine tvarka, Trakų psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 3, b.l. 70-76). 2012 metais Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultaciniame bendrojo lavinimo centre įgijo vidurinį išsilavinimą (t. 6, b.l. 90).
Byloje nėra nei įstatyme numatytų būtinų sąlygų, nei jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas Ž. Š. skirti bausmę švelnesnę, negu numatyta įstatyme. Už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 8 p., įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl tokia bausmės rūšis kaltinamajam ir skirtina. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
Vadovaujantis LR BK 66 str. str. į bausmės laiką Ž. Š. įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2013 m. gegužės 10 d.
Skirdamas bausmę E. Č., teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, mokėsi Aukštadvario žemės ūkio mokykloje, 2 kurse, Trakų psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 3, b.l. 178-186, 190-206). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimą padarė bendrininkų grupe bei apsvaigęs nuo alkoholio. Kadangi nusikaltimo padarymo metu E. Č. buvo nepilnametis, bausmė jam skirtina vadovaujantis ypatumais, kuriuos baudžiamasis įstatymas numato skiriant bausmę nepilnamečiui. Byloje nėra nei įstatyme numatytų būtinų sąlygų, nei jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas E. Č. skirti bausmę švelnesnę, negu numatyta įstatyme. Už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 8 p., įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas nusikaltimas yra labai sunkus bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, E. Č. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui, taikomam nepilnamečiui.
Vadovaujantis LR BK 66 str. str. į bausmės laiką E. Č. įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2013 m. gegužės 10 d.
Skirdamas bausmę kaltinamajam T. A., teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. T. A. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, Trakų psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 3, b.l. 70-76). Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo socialinės reabilitacijos skyriaus charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b.l. 89), nuo 2013 m. vasario 11 d. priimtas mokytis į Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinį bendrojo lavinimo centro 11 klasę pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą (t. 6, b.l. 87).
Byloje nėra nei įstatyme numatytų būtinų sąlygų, nei jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas T. A. skirti bausmę švelnesnę, negu numatyta įstatyme. Už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 8 p., įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl tokia bausmės rūšis kaltinamajam ir skirtina. Kaltinamajam skirtina bausmė artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
Vadovaujantis LR BK 66 str. str. į bausmės laiką T. A. įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2013 m. gegužės 10 d.
Kaltinamiesiems E. J., Ž. Š., E. Č. ir T. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimai. Kardomųjų priemonių paskyrimo pagrindai nėra išnykę. Be to, paskirtų bausmių griežtumas duoda pagrindą manyti, jog būdami laisvėje, kaltinamieji jis gali pasislėpti, siekdama išvengti bausmės. Todėl kardomosios priemonės – suėmimai paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji N. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 2200 Lt turtinės žalos ir 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje įrodyta, jog kaltinamieji E. J., Ž. Š., E. Č. bei T. A. bendrais veiksmais nužudė M. B., todėl jie turi solidariai atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 6.263 str. 2d., 6.279 str. l d.).L, nosinė 1,65 Lt, transportavimo išlaidos -330,58 Lt, laidojimo administravimas -206,61 Lt, karsto įkėlimas/iškėlimas iš/į katafalką – 123,97 Lt, šarvojimo atributikos nuoma -204,96 Lt. Šios išlaidos pagrįstos sąskaita-faktūra 1500 Lt. Taip pat nukentėjusioji patyrė išlaidas gedulingiems pietums – 350 Lt, mokėjo už mišias bažnyčioje – 100 Lt, giesmininkams – 250 Lt. Tokiu būdu, nukentėjusioji pagrindė šias išlaidas rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais (t. 1, b.l. 84, 85). Nukentėjusiųjų nurodytų išlaidų suma nėra per didelė, atitinka reikalingumo ribas. Nukentėjusioji nurodė, kad jos gauta laidojimo pašalpa - 1040 Lt buvo atimta iš atlygintinos turtinės žalos sumos. Teismo manymu tokio dydžio turėtos laidotuvių išlaidos yra visiškai realios ir nėra pagrindo manyti, jog jos yra padidintos. Šią turtinę žalą nukentėjusiajai savo nusikalstamais veiksmais padarė kaltinamieji E. J., Ž. Š., E. Č. bei T. A., todėl pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste LR CK) 6.246-6.249, 6.253 str. str. nuostatas, privalo atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, todėl iš kaltinamųjų nukentėjusiosios naudai priteistina 2200 Lt turtinei žalai atlyginti.
LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. LR CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai nusikaltimu atimta asmens gyvybė. Nukentėjusiajai N. B. neturtinė žala priteistina, kadangi kaltinamieji savo nusikalstamais veiksmais atėmė gyvybę jos sutuoktiniui, kas be abejonės sukėlė nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nusikaltimas sukėlė neatstatomas pasekmes. Nukentėjusioji nurodė, kad ji prarado vyrą, iki šiol yra prislėgta vyro mirties, negali atsigauti, jie kartu pragyveno 17 metų, užaugino tris vaikus. Jai vienai bus sunku išlaikyti vaikus, vaikai tėvą mylėjo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į E. J., Ž. Š., E. Č. bei T. A. padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes - tyčia nužudytas nukentėjusiosios sutuoktinis, todėl patyrė ypač sunkius išgyvenimus. Taip pat atsižvelgiama, kad nors kaltinamieji didesnių pajamų ar vertingesnio turto neturi, tačiau yra jauni, darbingi, todėl turės galimybes žalą atlyginti ateityje. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką analogiškose bylose ir sprendžia, Pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai iš kaltinamųjų E. J., Ž. Š., E. Č. bei T. A. solidariai 100 000 Lt neturinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 302, 303 str. 2 d., 308 str.,
n usprendžia:
E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 8 p. ir skirti jam bausmę - laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2013 m. gegužės 10 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2013 m. gegužės 10 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Ž. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 13 (trylika) metų.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2013 m. balandžio 26 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2013 m. gegužės 10 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
E. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam bausmę – 6 metus laisvės atėmimu.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2013 m. balandžio 26 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2013 m. gegužės 10 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
T. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 11 (vienuolika) metų.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2013 m. balandžio 26 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime nuo 2011 m. spalio 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2013 m. gegužės 10 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nukentėjusiosios N. B. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš E. J., Ž. Š., E. Č. bei T. A. nukentėjusiosios naudai 2200 Lt turtinei bei 100 000 (šimtas tūkstančių Lt) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.