Utenos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. V., jo atstovui advokatui Dariui Karveliui,

viešame posėdyje nagrinėjant administracinę bylą, kurioje J. V. kaltinamas pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje ir ATPK 123 straipsnio 5 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. rugsėjo 1 d Anykščių rajono PK pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 53P-2903294-13, kuriame nurodyta, kad J. V., pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus, 2013 m. rugsėjo 1 d., apie 17:15 val., Dabužių II km., Anykščių rajone, vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1.61 prom.). Transporto priemonė nedrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais J. V. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje ir ATPK 123 straipsnio 5 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

J. V. teismo posėdžio metu iš esmės pripažino padaręs pažeidimą, ir nurodė, jog jis pasijuto labai blogai, nes jam pakilo labai aukštas kraujospūdis, jis išgėrė savo gamybos vaistų, kurie yra paruošti spiritinio užpilo pagrindu, numušė kraujo spaudimą iki 200 ir nutarė važiuoti iki Dabužių kaimo, ir iš ten išsikviesti medicinos pagalbą. Jis nepripažįsta cheminių vaistų, kai jam būna didelis kraujo spaudimas, jis išgeria keletą stikliukų savos gamybos spiritinių vaistų. Jis pripažįsta, kad pripūtė. Kai jam ligoninėje pasakė, kad darys injekciją ir paguldys į stacionarą, jis atsisakė gultis, nes jis turi ūkį, negali gultis į ligoninę. Jam atliko kardiogramą, pamatavo spaudimą. Greitąją jam iškvietė policininkai, nes jis jiems pasakė, kad jam reikalinga pagalba, dar surašė protokolą, davė pasirašyti. Gydymo atsisakė, nes jam sakė, kad reikia daryti injekciją, kad reikia gulti į stacionarą. Jis gulti į ligoninę atsisakė. Tada jam liepė pasirašyti, kad atsisako gultis ligoninę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. V. atstovas advokatas Darius Karvelis nurodė, kad kaltę J. V. iš esmės pripažino, nurodė, kad vartojo spiritinius gėrimus, tačiau vairavo dėl to, kad tą vakarą pasijuto blogai. Būdamas namuose pasimatavo spaudimą, kuris buvo pakankamai aukštas. Kadangi neturėjo mobilaus ryši telefono, negalėjo išsikviesti greitosios medicinos pagalbos, todėl savo automobiliu važiavo link Dabužių kaimo, kad galėtų išsikviesti greitąją pagalbą. Nors garso įraše ir nesigirdi, kad jis būtų prašęs policijos pareigūnų iškviesti medicinos pagalbą, tačiau faktinės aplinkybės yra tokios, kad greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta, nustatė, kad J. V. buvo tam tikri susirgimai ir greitoji jį pristatė į ligoninės priėmimo skyrių, kur pagal medicininius dokumentus matyti, kad buvo nustatyti tam tikri susirgimai, skirti vaistai, tačiau gultis į stacionarą jis atsisakė ir pasirašė, kad nuo gydymo atsisako, motyvuodamas tuo, kad namuose yra ūkis, kurį jam reikia prižiūrėti. Faktinės aplinkybės yra tokios. Visa tai liudija, kad J. V. jautėsi blogai ir tik dėl savo sveikatos būklės važiavo išsikviesti greitosios medicinos pagalbos. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad jis vairavo būtino reikalingumo būklėje. Pagal esančius išrašus ir iš jo šeimos gydytojo matyti, kad serga širdies ligomis, todėl galbūt ne tik sveikatai, bet ir gyvybei grėsė pavojus, todėl jis ryžosi vairuoti transporto priemonę. Dėl to, kad jam reikėjo namo, jis gydymo atsisakė, tačiau tai nereiškia, kad kai jis vairavo, tuo metu jo sveikata buvo gera, ir nereiškia, kad jis galėtų apsimetinėti. Todėl, prašo atsižvelgti į tas aplinkybes ir vertinti, kad J. V. vairavo būtino reikalingumo būklėje, ir administracinę bylą šiuo atveju nutraukti, jokios administracinės nuobaudos netaikyti.

J. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį, ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį ir ATPK 123 straipsnio 5 dalį – tai yra už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, kuri nėra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Iš bylos medžiagos bei pačio administracinėn atsakomybėn traukiamo J. V. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad jis 2013 m. rugsėjo 1 d., apie 17:15 val., Dabužių II km., Anykščių rajone, vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1.61 prom.). Transporto priemonė nedrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo (b.l. 3, 4-5). J. V. teismo posėdžio metu neneigė, jog vairavo būdamas neblaivus, nurodė, jog gėrė spiritinius vaistus, tačiau jo ir jo atstovo nuomone, jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi grėsė pavojus jo sveikatai, jis neturėjo galimybių išsikviesti greitosios pagalbos, nes neturėjo telefono, o artimiausi kaimynai gyvena tik už poros kilometrų, todėl jis sėdo už automobilio vairo ir važiavo iki artimiausio kaimo, kur ketino išsikviesti greitąją pagalbą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie buvo išreikalauti iš medicinos įstaigų, t.y. iš VšĮ Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktos ambulatorinių ligonių registracijos knygos kopijos matyti, kad 2013-09-01 18 val. 28 min. buvo apžiūrėtas J. V., kuris blogai jaučiasi, kuriam buvo duoti tam tikri vaistiniai preparatai, tačiau taip pat yra padarytas prierašas, kad „atsisakė apžiūros, išėjo“ (b.l. 23-24). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje taip pat yra atžymėta, kad ligonis buvo išgėręs (b.l. 25). Iš pateikto VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės išrašo iš J. V. ligos istorijos matyti, kad 2013-09-01 19 val. 10 min. budintis vidaus ligų gydytojas, apžiūrėdamas J. V., užfiksavo tokius duomenis: „J. V. skundžiasi galvos skausmu. Šiandien policija sulaikė neblaivų už vairo, labai susinervino, pradėjo spausti krūtinę, pakilo AKS. GMP felčerė sugirdė 1 t kaptoprilio ir 1 t nitroglicerino. Po nitroglicerino pradėjo skaudėti galvą. Serga hipertenzine liga.<...> Atlikti tyrimus atsisakė, gydymo irgi atsisakė.“ (b.l. 26).

Teismo posėdžio metu buvo išklausyta dalis garso įrašo, kuris buvo darytas nuo pat to momento, kai buvo sustabdyta J. V. vairuojama transporto priemonė (b.l. 21). Išklausius garso įrašą iki 16 min. 58 s., nustatyta, kad J. V. nei karto neužsiminė policijos pareigūnui, kad jis blogai jaučiasi, ir kad vairavo transporto priemonę tik dėl to, jog skubėjo gauti medicininę pagalbą. Iš pokalbio tarp policijos pareigūno ir J. V. girdėti, kad J. V. suprato, jog yra užfiksuotas jo padarytas pažeidimas – vairavimas esant neblaiviam, jis pats paaiškino, jog važiavo į kaimą dėl to, jog pritrūko degtinės. Kadangi J. V. su savimi neturėjo jokių dokumentų, policijos pareigūnas su tarnybiniu automobiliu vežė J. V. į namus paimti dokumentų. Visa tai užtruko 16 minučių, tačiau per visą šį laiką J. V. nei karto policijos pareigūnui nepaminėjo, jog jo savijauta yra labai bloga arba net kritinė, kaip ją įvertino teismo posėdžio metu J. V. atstovas. Todėl remiantis visais byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, jų visuma, darytina išvada, kad J. V. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, todėl nėra ir ginčo dėl KET pažeidimo padarymo faktinių aplinkybių. Ginčas kyla tik dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų juridinės kvalifikacijos. Būtent dėl to, ar jis administracinį teisės pažeidimą padarė dėl būtinojo reikalingumo, t.y. privalėjo skubiai gauti medicininę pagalbą, o negalėdamas šios pagalbos gauti kitu būdu – išsikviesti telefonu arba paprašyti kitų asmenų pagalbos – vairavo automobilį būdamas neblaivus.

ATPK 17 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. nurodytos aplinkybės, jog jo sveikatos būklė buvo tokia bloga, jog jis privalėjo išsikviesti medicinos pagalbą, telefono neturėjo, todėl sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, bei vertintini tik kaip pasirinkta gynybinė taktika, kadangi visuma byloje surinktų įrodymų akivaizdžiai paneigia visas J. V. nurodytas aplinkybes. Tokia išvada darytina todėl, kad J. V. medicininė pagalba buvo iškviesta praėjus gerokam laiko tarpui nuo tada, kai jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, ir kaip yra nurodyta medicininiame išraše – jo savijauta pablogėjo tada, kai jis susinervino dėl to, jog jį sulaikė policijos pareigūnai ir tada jam pakilo aukštas kraujo spaudimas. Bet kokios medicininės pagalbos J. V. atsisakė – VšĮ Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro ambulatorinių ligonių registracijos knygoje pažymėta, kad J. V. „atsisakė apžiūros, išėjo“, o VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės išraše pažymėta, kad „atlikti tyrimus atsisakė, gydymo irgi atsisakė.“. J. V. teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, jog jis nepripažįsta cheminių vaistų ar injekcijų laikytini pasirinkta gynybine taktika ar siekiu išvengti administracinės nuobaudos, ir tikrai patvirtina tą aplinkybę, jog pavojus jo gyvybei negrėsė ir jis tuo metu, kai vairavo transporto priemonę neveikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Tokią išvadą teismui padaryti padėjo ir išklausytas garso įrašas, iš kurio aiškiai girdėti, jog bendraujant su policijos pareigūnu J. V. savijauta buvo normali, jis kalbėjo aiškiai, adekvačiai suvokdamas susiklosčiusią situaciją, netgi pajuokaudamas. Tokiu būdu, darytina išvada, jog šioje situacijoje J. V. sveikatos būklė nebuvo tokio masto, dėl kurio buvo būtina vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, t.y. daryti vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kai pavojus kyla ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių sveikatai bei gyvybei. Atsižvelgiant į tai, vertinama situacija neatitinka būtinojo reikalingumo sąlygų visumos, J. V. veikė ne būtinojo reikalingumo sąlygomis ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti ATPK 17 straipsnio nuostatas. J. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, nėra teisinių prielaidų administracinės bylos nutraukimui.

Nustatyta, kad J. V. padarė ir kitą administracinės teisės pažeidimą - nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, todėl yra baustinas ir pagal ATPK 124¹ str. 7 d., tačiau teismo posėdžio metu J. V. pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog pažeidimo padarymo metu transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (b.l. 14-15), todėl jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, sudėties, todėl administracinės bylos teisena šioje dalyje J. V. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad nors ATPK 224 straipsnis, nenumato, kad apylinkės teismai nagrinėtų bylas, iškeltas pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, 123 straipsnį (ATPK 225 str.), tačiau šiuo atveju yra teisės pažeidimų idealioji sutaptis ir teismas turi teisę skirti nuobaudą ir už pažeidimą, nenumatytą ATPK 224 straipsnyje, tačiau sudarantį idealiąją sutaptį su pažeidimu, patenkančiu į ATPK 224 straipsnyje pateiktą pažeidimų sąrašą (ATPK 224 str. 2 d.).

Pažeidėjas prašo skirti jam švelnesnę nuobaudą. Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Teismas, skirdamas J. V. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad pažeidimą padarė asmuo, vyresnis nei 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nebuvo baustas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, J. V. skirtinos nuobaudos numatytos sankcijos minimume su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 30² str.). Paskirtos baudos subendrintinos sunkesne apimant lengvesnes (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. ir 287 str. 1 p., teisėja

nutaria:

J. V. pripažinti padarius pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje ir skirti nuobaudas:

pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskirti 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams,

pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį paskirti 20 Lt baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. J. V. paskirti galutinę nuobaudą – 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).

Išaiškinti J. V., kad atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, jos rašytiniu prašymu teismas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 str. 3 d.).

Administracinės bylos teiseną J. V. atžvilgiu pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.