Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokurorės Reginos Juškevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

S. V., gimęs(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį: 2019 m. sausio 10 d. apie 11.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, sugriebė savo motinai M. V. ranka už drabužių prie kaklo ir ją pastūmė, dėl to ji galva atsitrenkė į lango rėmą, taip nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl hematomos galvos plaukuotosios dalies minkštuosiuose audiniuose.

Tokiais veiksmais S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat S. V. kaltinamas tuo, kad 2019 m. sausio 11 d. apie 08.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui, būdamas neblaivus (nustatytas 2,18 promilių girtumas), tyčia sudavė su krepšiu vieną smūgį savo motinai M. V. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. V. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaklo srityje bei sukeldamas fizinį skausmą dėl veido kairės pusės sumušimo.

Tokiais veiksmais S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas S. V. dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo (2 epizodai) pagrįstas šiais įrodymais:

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktu 2019-01-11 11:39:39 val. garso įrašu apie įvykį (b. l. 62-66).

M. V. 2019-01-11 pareiškimu, kad 2019-01-10 apie 11:00 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnus S. V., būdamas neblaivus, įvykusio žodinio konflikto metu paėmė ją už plaukų ir trenkė jos galvą į lango rėmą, taip pat, paėmęs abejomis rankomis už kaklo, ją smaugė, taip sukeldamas jai didelį fizinį skausmą. Po šių suduotų smūgių jai ant galvos atsirado guzas, ant kaklo atsirado mėlynė. Taip pat kitą dieną, t. y. 2019-01-11, apie 8 val. sūnus S. V., būdamas neblaivus, įvykusio žodinio konflikto metu trenkė jai rankos kumščiu vieną kartą į veidą, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Nuo šio smūgio ant jos veido atsirado nubrozdinimas ir po kaire akimi atsirado „mėlynė“ (b. l. 7-8).

2019-01-11 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesų veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad ant pareiškėjos M. V. nosies buvo matyti nubrozdinimas, po jos kaire akimi ir ant kaklo matyti pamėlynavimai, galvoje yra guzas. 2019-01-11 12.27 val. S. V. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,18 promilių neblaivumas. Apžiūrėjus visas namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, objektų ir pėdsakų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui nerasta (b. l. 7-10).

S. V. savanoriškai 2019-01-18 pateikto krepšio apžiūros 2019-02-05 protokolu (b. l. 50- 57).

Nukentėjusiosios M. V. 2019-01-11 parodymais, kad ji namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su savo sūnumi S. V.. 2019-01-10 apie 11 val. neblaivus sūnus S. V. pradėjo su ja konfliktuoti dėl to, kad ji nepagamino valgyti. Šio konflikto metu sūnus paėmė rankomis jai už plaukų ir trenkė jos galvą į lango rėmą, po to, paėmęs abiem rankomis už kaklo, pradėjo ją smaugti. Jai skaudėjo, ant galvos atsirado guzas, ant kaklo atsirado „mėlynė“. Dėl sūnaus veiksmų ji į policiją nesikreipė, kadangi pati telefono neturi, be to bijojo sūnaus, kad nesumuštų dar labiau. 2019-01-11 apie 08.30 val. neblaivus sūnus S. V. namuose vėl pradėjo su ja konfliktuoti. Šio konflikto metu sūnus jai trenkė vieną kartą kumščiu į veidą, dėl to jai ant veido atsirado nubrozdinimas, po kaire akimi atsirado „mėlynė“. Po šio konflikto ji nuėjo pas kaimynę, kad ši paskambintų jos kitam sūnui A. V. ir pasakytų, jog šis sūnus atvažiuotų ir jai padėtų. Apie 11.30 val. atvažiavo sūnus A. V., kuriam ji papasakojo, kad sūnus S. ją sumušė, dėl to A., paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, iškvietė policijos pagalbą. Atvyko policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai. Ją namuose medikai apžiūrėjo, į ligoninę apžiūrai vykti ji atsisakė (b. l. 8).

Nukentėjusiosios M. V. 2019-01-16 papildomais parodymais, kad 2019 m. sausio mėn., tikslios dienos neprisimena, ji buvo namuose, apie pietus, laiko tiksliai neprisimena, į namus grįžo sūnus S. V.. Iš sūnaus elgesio, kalbos matėsi, kad šis yra neblaivus, tačiau stipriai apgirtęs nebuvo. Sūnus pradėjo reikalauti valgyti, pyko, kad dar nėra nieko pagaminta. Ji paaiškino, kad sriuba dar tik verda. Supykęs sūnus priėjo prie jos, sėdinčios virtuvėje ant suolo prie spintelės, ir viena ranka sugriebė jai už drabužių prie kaklo, sugriebęs ją pastūmė. Nuo pastūmimo ji trenkėsi galva į netoliese esančio lango rėmą, dėl to galvos plaukuotoje dalyje, dešinėje pusėje, atsirado guzas, jai suskaudo, ranka ji susiėmė sau už galvos. Sūnus atsitraukė. Atsikėlusi ji pasidarė šalto vandens su muilu kompresą ir kurį laiką šį kompresą palaikė ant galvos. Sūnus daugiau tuo metu prieš ją nesmurtavo, pavalgęs pagulėjo, vėliau į pavakarę vėl buvo kažkur išėjęs. Nakties metu sūnus buvo grįžęs, nakvojo namuose. Sekančios dienos ryte, valandos neprisimena, sūnus S. išėjo, į namus grįžo apie 8.30 val., gal kiek vėliau. Iš sūnaus elgesio, kalbos ji suprato, kad šis neblaivus. Grįžęs sūnus iš karto pradėjo priekaištauti, sakydamas, kodėl ji sėdi namuose, kodėl neina gyventi pas kitą sūnų. Ji pasakė, kad turi savo namus ir nori juose gyventi, o jeigu jis nenori kartu su ja gyventi, tai gali ir negyventi. Supykęs sūnus S. V. paėmė virtuvėje ant kėdės stovėjusį pirkinių krepšį su ratukais, priėjo prie jos. Ji tuo metu sėdėjo virtuvėje ant dėžės. Sūnus užsimojo tuo krepšiu ir jai vieną kartą su juo trenkė, pataikė į kairę veido pusę. Nuo suduoto smūgio jai po kaire akimi atsirado pamėlynavimas, taip pat pamėlynavo kairysis skruostas ir kaklo kairė pusė prie skruostikaulio, stipriai skaudėjo veido kairę pusę. Smūgis buvo suduotas vienas, tačiau pirkinių krepšys buvo sunkus ir su ratukais, todėl ant veido atsirado daug sužalojimų. Ji iš karto apsirengė ir išėjo iš namų, nuėjo pas kaimynę R., kurios pavardės nežino, gyvenančią kitoje gatvės pusėje. Nuėjusi pas kaimynę, ji šios paprašė, kad paskambintų kitam jos sūnui. Po skambučio netrukus atvažiavo jos sūnus A. V., tuo metu S. kambaryje ant sofos miegojo. Sūnus A., pamatęs ant jos veido sužalojimus, paskambino į policiją. Netrukus pas juos į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai. Medikai namuose ją apžiūrėjo, vykti į Varėnos ligoninę apžiūrai ji atsisakė. Dėl patirtų sužalojimų ji daugiau niekur nesigydė. Savo sūnui S. V. ji neturi jokių pretenzijų, kaip mama ji šiam atleido. Tai pirmas toks atvejis, kai sūnus prieš ją smurtavo, anksčiau tokių atvejų niekada nėra buvę (b. l. 20-22).

2019-01-11 nutarimu M. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 23-24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 61/2019 (06), kurioje nurodyta, kad M. V. kliniškai nustatyta hematoma galvos plaukuotosios dalies minkštuosiuose audiniuose bei kraujosruva odoje ir poodyje kaklo srityje. Sužalojimai padaryti, veikiant galvą ir kaklą kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 39).

Liudytojo A. V. 2019-01-11 parodymais, kad 2019-01-11 apie 11 val. į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino motina M. V. iš savo kaimynės telefono, pasakė, kad ją sumušė sūnus S. V.. Jis iš karto atvažiavo pas motiną į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pamatė, kad motina yra sumušta, ant jos matėsi sužalojimai, t. y. buvo matyti ant nosies nubrozdinimas, po kaire akimi pamėlynavimas, ant kaklo pamėlynavimas, galvoje buvo guzas. Motina pasakė, kad 2019-01-10 ją sumušė sūnus S. V., paimdamas už plaukų ir trenkdamas jos galvą į lango rėmą, paėmęs abiem rankomis už kaklo, smaugė, taip pat 2019-01-11 ryte S. ją mušė, trenkdamas rankos kumščiu į veidą. Dėl šio įvykio jis iš karto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policijos pagalbą (b. l. 43-45).

Liudytojos R. Š. 2019-02-05 parodymais, kad 2019 m. sausio mėn. pradžioje, tikslios datos pasakyti negali, neprisimena, ji buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Apie 11 val., laiko tikslaus neprisimena, pas ją į namus atėjo iš matymo pažįstama to paties kaimo gyventoja M. V., atsinešė lapelį, ant kurio buvo užrašytas telefono numeris, ir paprašė tuo numeriu paskambinti jos sūnui. M. V. apsiverkė, skundėsi sūnaus S. elgesiu, ranka parodė sau į galvą, sakė, kad galvoje yra guzas, paaiškino, kad sūnus S. smurtavo prieš ją iš vakaro ir dabar girtas vėl ją mušė. M. V. buvo purvina, ant šios veido kairio skruosto matėsi kraujosruva, taip pat kraujosruva matėsi ir ant kairio žandikaulio, buvo paraudusi veido kairė pusė, kairė akis. Daugiau aplinkybių M. V. nepasakojo. Ji, paėmusi lapelį, surinko telefono numerį ir atsiliepusiam vyriškiui pasakė, kad jo motina turi problemų ir prašo atvažiuoti. Praėjus maždaug 10 min., ji pastebėjo, kad prie M. V. namo privažiavo automobilis. Ji padėjo M. V. išeiti, prie vartelių šią pasitiko sūnus. M. V. su sūnumi nuėjo į savo namus. Po kurio laiko ji matė, kad pas kaimynus buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Kas konkrečiai įvyko tarp M. V. ir šios sūnaus S. V., ji nežino, paties konflikto nematė (b. l. 47-49).

Įtariamojo S. V. 2019-01-12 ir 2019-02-12 parodymais, kad jis kaltę pilnai pripažįsta, jog smurtavo prieš savo motiną M. V.. Dėl šio poelgio jis labai gailisi. Jis parodė, kad 2019 m. sausio mėn. 10 d. ryte jis gėrė degtinę ir alų pas kaimynus, apie 11.00 val. kažko grįžo į namus ir sukonfliktavo su motina. Dėl ko sukonfliktavo, jis pasakyti negali, buvo stipriai neblaivus. Tarp jo ir motinos įvyko susistumdymas, kurio metu jis galbūt ir suėmė motinai už kaklo rankomis, tačiau jos sužaloti nenorėjo. Kas įvyko vėliau, jis dėl neblaivumo neprisimena. Po šio konflikto jis išėjo iš namų toliau gerti alkoholinius gėrimus. Naktį jis praleido pas kaimyną, į namus grįžo 2019-01-11 ryte, tiksliai laiko neatsimena. Grįžęs jis sukonfliktavo su savo motina M. V., kuri jam priekaištavo dėl girtavimo. Konflikto metu jis rankoje laikė krepšį su ratukais, susinervinęs su minėtu krepšiu pasisukdamas pataikė mamai į veidą. Mama susiėmusi už veido išėjo, o jis atsigulė miegoti. Atvykę policijos pareigūnai rado jį miegantį, liepė keltis ir vykti su jais kartu, paaiškinę, kad jis sužalojo motiną. Ar daugiau kokių smūgių rankomis jis sudavė, pasakyti dėl savo neblaivumo negali, nes neprisimena, tačiau jeigu motina nurodo, kad jis sudavė, taip ir galėjo būti. Dėl šio poelgio jis labai gailisi, grįžęs motinos atsiprašys. Viso to konflikto priežastis yra alkoholis. Būna su motina konfliktų, bet smurto niekada nėra buvę. Motinos atsiprašė, ji atleido, tarpusavyje susitaikė. Namas, kuriame su motina gyvena, priklauso motinai (b. l. 98-101, 109-111).

2019-02-25 įtariamajam S. V. buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir laisvės apribojimo bausmės. Pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmę mažinti 1/3 dalimi ir galutinę bausmę skirti – laisvės apribojimą 1 metams, skiriant įpareigojimus – per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įtariamasis S. V. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su paskirtos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 114-116).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad kaltinamojo S. V. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Kaltinamojo S. V. veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, kad jis nežymiai sužalojo šeimos narį, o būtent: 2019-01-10 kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, sugriebė savo motinai M. V. ranka už drabužių prie kaklo ir ją pastūmė, dėl to ji galva atsitrenkė į lango rėmą, taip nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl hematomos galvos plaukuotosios dalies minkštuosiuose audiniuose bei 2019-01-11 kilus asmeniniam konfliktui, būdamas neblaivus, tyčia, sudavė su krepšiu vieną smūgį savo motinai M. V. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. V. kraujosruvas odoje ir poodyje kaklo srityje, šiais savo veiksmais padarydamas savo motinai nukentėjusiajai M. V. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tuo sukeldamas jai fizinį skausmą dėl veido kairės pusės sumušimo.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, skiriant jam įpareigojimus. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis S. V. padarė nesunkų nusikaltimą (2 epizodai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis dirba – vykdo individualią veiklą, teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas daug kartų - 2014-05-02 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 straipsnio 5 dalį, 2014-10-09 pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį, 2015-10-05 pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį, 2016-03-04 pagal ATPK 178 straipsnio 2 dalį, 2017-03-11 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį, 2017-12-06 pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį (b. l. 78-82), į psichiatrinio gydymo įskaitą neįrašytas, į priklausomybės ligų gydymo įskaitą neįrašytas.

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, skiriant įpareigojimus – per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.

S. V. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu 2019-01-11 (b. l. 88-90), paleistas iš sulaikymo 2019-01-12 (b. l. 102).

2019-01-12 nutarimu S. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 112-113), kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – krepšys, saugomas Alytaus AVPK, konfiskuotinas kaip nusikaltimo įrankis ir sunaikintinas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalys.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, BK 140 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimas veikas numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmes:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl smurto prieš motiną M. V. 2019-01-10) skirti laisvės apribojimą devyniems (9) mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl smurto prieš motiną M. V. 2019-01-11) skirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir S. V. paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: dirbti (tęsti darbą) arba registruotis užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio). Paskirtą įpareigojimą ir draudimą (pareigą) vykdyti visą paskirtos bausmės laiką.

Taikyti BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalis ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatyti, kad S. V. paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimus: dirbti (tęsti darbą) arba registruotis užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio). Paskirtą įpareigojimą ir draudimą (pareigą) vykdyti – vienerius metus.

Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 72² straipsniu, S. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesių laikotarpį.

Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-01-11 iki 2019-01-12 (1 para), taikant bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, įskaitant dvi dienas laisvės apribojimo į paskirtą bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.

Konfiskuoti valstybės nuosavybėn ir sunaikinti nusikaltimo padarymo įrankį – krepšį „Marlboro“, 2019-01-18 paimtą savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš S. V., ir saugomą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (2019-02-05 kvitas B, serija AVPK Nr. 003306).

Jeigu kaltinamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonės, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti S. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei S. V. šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.