Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. C. ieškinį atsakovui V. C. dėl išlaikymo vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. C. ieškinį atsakovui V. C. dėl išlaikymo vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, kuris sudaro 20220 Eur, išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 190 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaikams sueis 18 metų, mokant periodinėmis išmokomis, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę J. C. (e.b.l. 1-4, 1 t.).Taip pat, ieškinyje buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 190 Eur. Nurodoma, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti vaikus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams O. C., E. C. ir M. C. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę J. C. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Kitą prašymo dalį atmetė (e.b.l. 54-56, 1 t.).Nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas teikia išlaikymą vaikams, todėl darė išvadą, jog išlaikymas turi būti priteistas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Sodros duomenimis atsakovo pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro 190 Eur (neatskaičius mokesčių), į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, taip pat į tai, jog šioje proceso stadijoje nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius patvirtinančias aplinkybes, daro išvadą, jog yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės prašymą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji vaikų poreikiai bus patenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė J. C. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo kiekvienam vaikui priteisti po 190 Eur per mėnesį išlaikymą. Taip pat, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 85-89, 1 t.).Nurodo, kad ieškovė moka mokesčius už lavinimo įstaigas, viena rūpinasi vaikais, kurie auga ir turi vis daugiau poreikių. Vaikinų poreikiai sportiniams užsiėmimas, maistui, vitaminams, rūbams bei mokslams jau pakankamai dideli. Vaikai nori išvykti ir į organizuojamas stovyklas, atostogų, nueiti į filmus, lankyti būrelius, socializuotis ir pan.Rūpintis vaikais, jų pilnavertišku vystymuisi, užtikrinti vaikams integraciją į visuomenę - tai šiuo metu yra vien ieškovės, kaip motinos, pareiga. Ji uždirbo vidutiniškai apie šešis šimtus eurų, išėjus iš darbo SEB banke, gavo išeitinę, ko pasekoje iki šios dienos dar galėjo maitinti vaikus. Šiai dienai ieškovė dirba ketvirčiu etato, ieško nuolatinio darbo, todėl vienai išlaikyti visą buitį, vaikus, mokėti visus mokesčius, būti vienai atsakingai už viską yra per daug sudėtinga. Vien maistui vidutiniškai gaunasi išlaidų už 500 Eur, o kur dar vaikų rūbai, kanceliarinės priemonės mokyklai, išlaidos mokykloje (rinkliavos), būreliai, vaistai ir pan.Vaikų tėvas dirba, pakankamai gerai apmokama darbą ir gali padėti išlaikyti vaikus. Atsakovas perkasi sau pakankamai brangius automobilius, turi nekilnojamojo turto ir pan. Taigi vien tai, jog Sodroje nurodytos tik dalis oficialių pajamų, dar nereiškia, jog atsakovas negebėtų ar net neturi pareigos pilnavertiškai išlaikyti savo vaikų, kurių jau ilga laiko tarpą nei išlaiko, nei su jais bendrauja.Įvertinus vaiko poreikius, standartiškai, jei nė vienas tėvų nėra žymiai turtingesnis, laikoma, kad abudu tėvai turėtų juos dengti per pusę. Reiškia, tas iš tėvų, kuris gyvena ne kartu su vaiku, turėtų padengti pusę apskaičiuotos sumos - 190 Eur per mėnesį (380/2). Šiuo atveju, atsakovas piktybiškai vengia savo įsipareigojimų prieš vaikus, girtauja, smurtauja, tačiau vengdamas minėtų įsipareigojimų geba sau pirktis automobilius, turi nekilnojamojo turto, bet teismas to nevertino.Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas negyvena kartu jau ilgą laiką, vaikų nepadeda išlaikyti daugiau nei treji metai, jai vienai šiuo metu yra labai sunku nešti šią naštą finansiškai, ieškovė prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo vaikams skirtą išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, nuo ieškinio padavimo iki kol bus išnagrinėta byla dėl vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi, šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis, kuria ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams – laikytina pagrįsta ir teisėta.Tėvai privalo teikti savo nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą, proporcingą nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.Vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, paskirtis – užtikrinti, kad viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, t. y. turi būti užtikrintos būtinos vaikams vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaikų poreikiai. Realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams klausimai sprendžiami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.Nagrinėjamu atveju, apeliantė atskiruoju skundu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – priteisti kiekvienam vaikui iš atsakovo po 190 Eur per mėnesį išlaikymą, o ne po 100 Eur, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas. Atsakovė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad abu tėvai turi išlaikyti vaikus, jos finansinė padėtis nėra gera, o atsakovas neteikia teismų praktiką atitinkančio išlaikymo (190 Eur per mėnesį vienam vaikui), nors turi tokias galimybes.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančias aplinkybes ir pirmosios instancijos nutartį, neturi pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodomais argumentais. Kaip minėta, išlaikymo vaikams dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės teiginiai apie gerą atsakovo finansinę padėtį nėra pagrįsti. Atsakovo gaunamos pajamos 2017 m. sausio-birželio mėnesiais siekė 113,66 Eur/mėn. Atsakovui nuosavybės teise priklauso automobiliai Chrysler Voyager (2003 m.) ir Citroen Berlingo (2000 m.). Atsakovui nuosavybės teise priklauso 14/112 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1240 Eur. Taip pat, tuo pačiu adresu esančio žemės sklypo 168/336 dalis, tačiau žemės sklypas yra areštuotas. Dėl kito atsakovui priklausančio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra nagrinėjama byla Vilniaus miesto apylinkės teise. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog teismų praktikoje įtvirtinta 380 Eur/mėn. vienam vaikui išlaikymo suma yra tik orientacinė. Kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečiai bylai reikšmingos aplinkybės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nevengia teikti išlaikymo vaikams ir nuo 2017 m. birželio mėnesio vaikams teikia išlaikymą pagal turimas galimybes, t.y. 2017 m. birželio 23 d. pervedė 150 Eur (e.b.l. 5, 2 t.), 2017 m. liepos 25 d. 150 Eur (e.b.l.9, 2 t.), 2017 m. rugpjūčio 11 d. 300 Eur ( e.b.l. 13, 2 t.), 2017 m. rugsėjo 5 d. 300 Eur (e.b.l.11, 2 t.), tačiau duomenų byloje, jog atsakovas šiai dienai gali teikti vaikams po 190 Eur per mėnesį išlaikymą kiekvienam, nėra nustatyta. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų geriausius interesus, nustatė proporcingą atsakovo turtinei padėčiai laikiną 100 Eur per mėnesį išlaikymo kiekvienam vaikui sumą.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai pakeisti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu teismas,

nutaria:

ieškovės J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.