- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- eI3-4602-331/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02678-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant ZOOM programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2021 m. liepos 9 d. priėmė sprendimą, išreikštą rezoliucija „Sutinku“, rotacijos komisijos 2021 m. liepos 9 d. posėdžio protokolo Nr. 5-P1-366 dalyje dėl rotacijos komisijos pasiūlymo pratęsti S. G. tarnybos laikotarpį nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d.
1.1. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2021 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 5-TE-355 ,,Dėl S. G. tarnybos einant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas laikotarpio pratęsimo“ pratęsė pareiškėjo einamų tarnybos pareigų laikotarpį nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d. (t. y. 8 mėn. 20 d.).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. liepos 9 d. sprendimą, išreikštą rezoliucija „Sutinku“, rotacijos komisijos 2021 m. liepos 9 d. posėdžio protokolo Nr. 5-P1-366 dalyje dėl rotacijos komisijos pasiūlymo pratęsti S. G. tarnybos laikotarpį nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d.; 2) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 5- TE-355 ,,Dėl S. G. tarnybos einant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas laikotarpio pratęsimo“ dalį dėl einamų tarnybos pareigų laikotarpio pratęsimo nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d.; 3) įpareigoti atsakovą pratęsti tarnybos einant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas 5 metų laikotarpiui nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2026 m. spalio 10 d.
2.1. Paaiškino, kad vidaus tarnybos sistemoje tarnauja nuo 1993 m. lapkričio 1 d. Nuo 2016 m. spalio 10 d., laimėjus atranką, buvo paskirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus apskrities VPK) viršininku. Tarnybinė veikla kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu už 2020 m. buvo įvertinta „labai gerai“. Einamų Vilniaus apskrities VPK viršininko rotuojamųjų pareigų 5 metų laikotarpis baigiasi 2021 m. spalio 10 d.
2.2. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V- 142 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotacijos tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 7 punktą centrinės statutinės įstaigos vadovo įgaliotas struktūrinis padalinys (toliau - įgaliotas padalinys) iki pareigūno, kurį į pareigas skiria ir iš jų atleidžia centrinės statutinės įstaigos ar šiai įstaigai pavaldžios statutinės įstaigos vadovas, tarnybos einamose rotuojamose pareigose pabaigos likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams raštu informuoja pareigūną apie tai, kad baigiasi jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpis ir kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) nustatyta tvarka bus sprendžiamas klausimas dėl tolesnės jo tarnybos bei pateikia jam rotuojamų pareigų, į kurias šiame punkte nurodytas pareigūnas galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašą. Nurodo, kad atsižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymą, kuriuo pratęsiama pareiškėjo tarnyba Vilniaus apskrities VPK viršininko pareigose nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d. (t. y. 8 mėn. 20 d.), darytina išvada, kad dar 2021 m. spalio - gruodžio mėn. pareiškėjas bus informuotas apie besibaigiantį pratęstų pareigų laikotarpį ir bus sprendžiamas klausimas dėl tolesnės jo tarnybos. Tai reiškia, kad tik pratęsus tarnybą Vilniaus apskrities VPK viršininko pareigose 8 mėn. 20 d. iš karto (t. y. ne vėliau kaip per 2 mėn. 20 d. nuo pratęsto rotuojamų pareigų laikotarpio Vilniaus apskrities VPK viršininko pareigose pradžios) bus svarstomas rotacijos klausimas dėl tolesnės tarnybos ir tuo pačiu atimama galimybė likti užimamose pareigose.
2.3. Pažymi, kad pagal Statuto 32 str. 3 d. 1 p. centrinės įstaigos vadovui (t. y. Lietuvos policijos generaliniam komisarui) yra suteikta diskrecija arba pratęsti tarnybos pareigas 5 metų laikotarpiui arba perkelti pareigūną į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje ar kitoje centrinei statutinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas, kuriuo pareiškėjo tarnybos pareigos buvo pratęstos 8 mėn. 20 d. laikotarpiui (t. y. nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) formuoja ydingą pareigūnų rotacijos praktiką, kurios anksčiau policijos sistemoje nebuvo, ir toks teisės aktų interpretavimas diskredituoja vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo nuostatas. Atkreipė dėmesį į tai, kad kitų apskričių VPK viršininkų tarnyba rotuojamose pareigose buvo pratęsta 5 metų laikotarpiui. Šiuo atveju Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas pratęsti pareiškėjo einamas Vilniaus apskrities VPK viršininko pareigas nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d. pažeidžia asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principą (Statuto 32 str. 2 d. ir 3 d. 1 p.).
2.4. Mano, kad nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis, Lietuvos policijos generalinis komisaras pratęsė pareiškėjo tarnybą Vilniaus apskrities VPK viršininko pareigose tik 8 mėn. 20 d., kai Statuto nuostatos numato tarnybos pareigų pratęsimą 5 metų laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis.
2.5. Pabrėžė, kad Statuto 32 straipsnyje nustatytas pareigų, kurioms taikoma rotacija, laikotarpis ir pareigų, kurioms taikoma rotacija, pratęsimo laikotarpis yra skaičiuojamas metais, o ne mėnesiais.
2.6. Statuto, Aprašo ir Policijos įstatymo nuostatose vartojama sąvoka „kadencija“ šiuo atveju yra taikoma tik policijos generalinio komisaro pareigybei, tačiau ne apskričių VPK viršininkų pareigybėms. Pagal Statuto 29 str. 1 d. centrinių statutinių įstaigų vadovus (šiuo atveju Lietuvos policijos generalinį komisarą) 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Vyriausybė ministro teikimu, jeigu kituose šių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip. Pagal Statuto 32 str. 2 d. pareigūnų (šiuo atveju apskričių VPK viršininkų) tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpis - 5 metai. Darytina išvada, kad tiek Lietuvos policijos generalinio komisaro kadencija, tiek apskričių VPK viršininkų užimamų rotuojamų tarnybos pareigų laikotarpis yra lygus 5 metams. Tuo tarpu, pareigūnų, kurių pareigoms taikoma rotacija (šiuo atveju apskričių VPK viršininkams) Statuto 32 str. 3 d. 1 p. nustato, kad centrinės statutinės įstaigos vadovas gali pratęsti tarnybos einant šias pareigas laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams toje pačioje statutinėje įstaigoje. Pažymi, kad jeigu Lietuvos policijos generalinio komisaro antrosios kadencijos terminas yra 5 metai, tai ir apskričių VPK viršininkų einamos pareigos turi būti pratęsiamos 5 metų laikotarpiui.
2.7. Mano, kad 2021 m. liepos 5 d. rotacijos komisijos posėdžio metu nebuvo pateikti teisiškai pagrįsti argumentai ir motyvai, dėl kurių pareiškėjo tarnybos pareigų laikotarpis pratęsiamas tik 8 mėn. 20 d. A. P. ir kiti komisijos nariai tik pažymėjo, kad einamų Vilniaus apskrities VPK viršininko pareigų pratęsimas 8 mėn. 20 d. laikotarpiui yra siejamas su kitų centrinei statutinei įstaigai pavaldžių statutinių įstaigų vadovų rotuojamų pareigų laikotarpio pasibaigimo suvienodinimu, todėl buvo nustatyta pratęsiamų pareigų laikotarpis iki 2022 m. liepos 1 d. Pabrėžė, kad rotuojamų tarnybos pareigų laikotarpio suvienodinimas nėra pagrindinis ir vienintelis kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama rotacijos komisijos posėdyje priimant sprendimą dėl pareigūno rotacijos. Toks trumpas einamų rotuojamų pareigų laikotarpio pratęsimas nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d. (t. y. 8 mėn. 20 d.) neužtikrina suplanuotų darbų tęstinumo, rezultatų pasiekimo bet ir sukelia nepatogumus (pratęsto laikotarpio pradžioje (t. y. 2021 m. spalio-gruodžio mėn.) pareiškėjas turės svarstyti siūlymus dėl tolesnės tarnybos ratuojamose pareigose ir derinti juos su šeimos narių (ypač 11 m. dukros) poreikiais ir interesais).
2.8. Pareiškėjo teigimu, kyla klausimas, kodėl A. P. Teikime nesiūlė pareiškėjo einamų rotuojamų pareigų laikotarpio pratęsimo iki 2024 m., nes 2024 m. taip pat baigiasi Klaipėdos apskrities VPK ir Tauragės apskrities VPK viršininkų rotuojamų pareigų 5 metų laikotarpis, kuris jau nebegalės būti pratęsiamas tose pačiose einamose pareigose, nes jis jau buvo pratęstas dar 2019 m. (šiuo atveju jų atžvilgiu bus taikoma rotacija į kitas lygiavertes pareigas). Be to, A. P. Teikime galėjo nustatyti einamų pareigų laikotarpio pratęsimą iki 2025 m., nes ir 2025 m. baigiasi Panevėžio apskrities VPK ir Kauno apskrities VPK viršininkų rotuojamų pareigų 5 metų laikotarpis.
2.9. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.
3. Atsakovas Policijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
3.1. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja Statuto 32 straipsnio nuostatas. Statuto 32 str. 3 d. aptarti atvejai, kai pareigūno tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpis (5 metų, kaip įtvirtinta Statuto 32 str. 2 d.) eina į pabaigą, čia įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę, esant atitinkamoms aptariamoms aplinkybėms, šį laikotarpį pratęsti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodydamas tokio pratęsimo laikotarpį - ne ilgiau kaip 5 metams. Statute nėra numatyta pareiga Centrinės statutinės įstaigos vadovui pratęsti pareigūnui tarnybos rotuojamose pareigose laikotarpį būtent 5 metams. Pritaria pareiškėjo skunde išsakytai nuomonei, kad tarnybos rotuojamose pareigose pratęsimas trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui ar 6 mėnesių laikotarpiui nebūtų racionalus, nes pati rotacijos procedūra užtrunka 6 mėnesius. Tačiau atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo tarnybos laikotarpis einamose rotuojamose pareigose pratęstas ilgesniam laikui - 8 mėn. 20 d.
3.2. Pati rotacija nėra savitikslis procesas, ji orientuota į efektyvesnę policijos sistemos veiklą, rotacijos procedūra, visų pirma, skirta ne vadovaujančias pareigas einančio pareigūno asmeninei gerovei, jo patogumui užtikrinti, bet teisėsaugos institucijų tikslams pasiekti. Aptariamu atveju, Policijos generalinis komisaras, realizavo Statute įtvirtintą diskrecijos teisę - pratęsė pareiškėjo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpį tiek, kiek yra reikalinga ir pagrįsta užtikrinant policijos sistemos efektyvumo tobulinimo interesą. Pareiškėjui buvo (ir dar bus) pasiūlytos alternatyvios pozicijos - lygiavertės pareigos, kuriose jis turės galimybę atsiskleisti ir savo puikius vadovavimo šiai policijos įstaigai įgūdžius, savo ilgametę patirtį pritaikyti kitose policijos įstaigose, tokiu būdu prisidedant prie efektyvesnės, geriau organizuotos, tobulesnės policijos sistemos kūrimo. Pažymi, kad atvejų, kai tarnybos rotuojamose pareigose laikotarpiai buvo pratęsiami trumpesniam nei 5 metų laikotarpiui, tikrai buvo. Būtent visais atvejais tarnybos rotuojamose pareigose laikotarpių pratęsimas visiems pareigūnams 5 metų laikotarpiui, iškreiptų pačią rotacijos instituto esmę ir sistemą verstų ne evoliucionuoti ir tapti efektyvesne, bet stagnuoti.
3.3. Policijos departamento nuomone, pareiškėjas nepagrįstai nukrypdamas nuo Statute įtvirtinto teisinio reglamentavimo, subjektyviai skirsto rotuojamas pareigybes į apskričių vyriausiųjų komisariatų viršininkų ir kitas. Toks skirstymas savaime yra ydingas, iškreipia Statuto nuostatas, įstatymų leidėjas tokio skirstymo nei Statute, nei Policijos įstatyme nėra įtvirtinęs. Pagal Statuto priede pateiktą Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareiginių algų koeficientų lentelę akivaizdu, kad pareiškėjo einamos pareigos priklauso 3 pareigybių grupei. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 29 straipsnis numato, kad policijos įstaigų vadovai ir vadovų pavaduotojai, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, taip pat biurų, apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų, policijos komisariatų vadovai ir vadovų pavaduotojai į pareigas skiriami 5 metų laikotarpiui. Jiems Statute nustatyta tvarka taikoma rotacija, t. y. - Lietuvos Respublikos policijos įstatyme įtvirtintas išsamus sąrašas pareigybių policijos sistemoje, kurias užimantiems pareigūnams, pasibaigus 5 metų laikotarpiui po paskyrimo yra taikoma Statute įtvirtinta rotacijos procedūra. Kai kurių kitų 3 pareigybių grupei (lygiaverčių pareiškėjo einamoms pareigoms) priskiriamų pareigūnų tarnybos laikotarpiai buvo pratęsti trumpesniems nei 5 metų laikotarpiams, todėl pareiškėjas tikrai nėra diskriminuojamas, ar jam rotacijos procedūra taikoma kitaip nei kitiems 3 pareigybių grupei priskiriamiems pareigūnams.
3.4. Statute įstatymų leidėjas nėra imperatyviai nurodęs, kad tarnybos rotuojamose pareigose pratęsimo laikotarpis skaičiuojamas būtent tokiu laiko matavimo vienetu - metais - tai yra pareiškėjo subjektyvi ir niekuo nepagrįsta Statuto teksto interpretacija. Statuto 32 str. 3 d. imperatyviai nurodo, kad pratęsimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 5 metai, t. y. galimas bet koks racionaliai pagrįstas laikotarpis iki 5 metų, o jis objektyviai negali būti skaičiuojamas kitaip, kaip metais, mėnesiais ir dienomis (nebent tai būtų atskirai įstatymo leidėjo aptarta ir įtvirtinta, tačiau šiuo atveju to nėra).
3.5. Nurodė, kad rotacijos procedūroje rotacijos komisija atlieka patariamąją funkciją, padedant Policijos generaliniam komisarui apsispręsti, kokiu Statuto 32 straipsnyje numatytu būdu bus išspręstas rotacijos klausimas konkrečioje situacijoje. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada sudaro tik pagrindą Centrinės statutinės įstaigos vadovui taikyti Statuto 32 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis - priklausomai nuo pareigūno veiklos vertinimo rezultato. Kadangi pareiškėjo vertinimo rezultatas „labai gerai“, vadinasi Centrinės statutinės įstaigos vadovas turi diskreciją priimti sprendimą ribose, kurias apibrėžia Statuto 32 straipsnio 1 d., tačiau kokiam konkrečiai 5 metų neviršijančiam laikotarpiui turi būti pratęsta pareigūno tarnyba Statutas nenustato, tai sprendžia Centrinės statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į individualią situaciją, policijos sistemos poreikius, tai yra išimtinė jo diskrecijos teisė, kuri negali būti paneigta.
3.6. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2021 m. liepos 9 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro priimto sprendimo, išreikšto rezoliucija „Sutinku“, rotacijos komisijos 2021 m. liepos 9 d. posėdžio protokolo Nr. 5-P1-366 dalyje dėl rotacijos komisijos pasiūlymo pratęsti pareiškėjui tarnybos laikotarpį nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d. ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 5-TE-355, kuriuo pratęstas pareiškėjo einamų tarnybos pareigų laikotarpis nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d. (t. y. 8 mėn. 20 d.), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
5. Nustatyta, kad pareiškėjas vidaus tarnybos sistemoje tarnauja nuo 1993 m. lapkričio 1 d., o nuo 2016 m. spalio 10 d. paskirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininku. Tarnybinė veikla kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu už 2020 m. buvo įvertinta „labai gerai“. Einamų Vilniaus apskrities VPK viršininko rotuojamųjų pareigų 5 metų laikotarpis baigėsi 2021 m. spalio 10 d.
6. Pareiškėjui Policijos departamento Personalo administravimo valdybos 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 5-S-5591 buvo pateiktas policijos įstaigų esamų laisvų lygiaverčių rotuojamų pareigų, į kurias jis galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašas: Lietuvos policijos mokyklos viršininko ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko (nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. eksperimento būdu bendrai organizuojama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato veikla) pareigos.
7. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 20 d. tarnybiniu pranešimu informavo, kad nesutinka rotacijos tvarka būti perkeltas į jam siūlomas rotuojamas pareigas, sutinka tęsti tarnybą einamose Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigose.
8. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas 2021 m. balandžio 22 d. teikime Nr. 5-IL-5341 pasiūlė pratęsti pareiškėjo tarnybą rotuojamose Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigose iki 2022 m. liepos 1 d.
9. 2021 m. liepos 5 d. įvykusiame rotacijos komisijos posėdyje komisijos nariai pritarė Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo siūlymui ir priėmė sprendimą siūlyti Policijos generaliniam komisarui „Pratęsti S. G., Vilniaus apskrities VPK viršininko, tarnybos einamose rotuojamose - Vilniaus aps. VPK viršininko - pareigose laikotarpį nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d.”
10. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2021 m. liepos 9 d. priėmė sprendimą, išreikštą rezoliucija „Sutinku”, rotacijos komisijos 2021 m. liepos 9 d. posėdžio protokolo Nr. 5-P1-366 dalyje dėl rotacijos komisijos pasiūlymo pratęsti S. G. tarnybos laikotarpį nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d.
11. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2021 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 5-TE- 355 pratęsė pareiškėjo einamų tarnybos pareigų laikotarpį nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d. (t. y. 8 mėn. 20 d.).
12. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamais aktais, skunde teismui teigia, kad nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis, Lietuvos policijos generalinis komisaras pratęsė pareiškėjo tarnybą Vilniaus apskrities VPK viršininko pareigose tik 8 mėn. 20 d. Pabrėžė, kad Statuto 32 straipsnyje nustatytas pareigų, kurioms taikoma rotacija, laikotarpis ir pareigų, kurioms taikoma rotacija, pratęsimo laikotarpis yra skaičiuojamas metais, o ne mėnesiais.
13. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, argumentuoja, kad Centrinės statutinės įstaigos vadovas turi diskreciją priimti sprendimą ribose, kurias apibrėžia Statuto 32 straipsnio 1 d., tačiau kokiam konkrečiai 5 metų neviršijančiam laikotarpiui turi būti pratęsta pareigūno tarnyba Statutas nenustato, tai sprendžia Centrinės statutinės įstaigos vadovas.
14. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3400, 2021 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-268 redakcijos), Lietuvos Respublikos policijos įstatymas (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1856, 2020 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XIII-2923 redakcijos), Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotacijos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Aprašas).
14.1. Remiantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 29 straipsniu policijos įstaigų vadovai ir vadovų pavaduotojai, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, taip pat biurų, apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų, policijos komisariatų vadovai ir vadovų pavaduotojai į pareigas skiriami 5 metų laikotarpiui. Jiems Statute nustatyta tvarka taikoma rotacija.
14.2. Pareigūnų rotacijos sąvoka apibrėžta Statuto 2 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią pareigūnų rotacija – pareigūnų perkėlimas šio statuto ir kitų įstatymų nustatytais atvejais į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba kitoje statutinėje įstaigoje, pasibaigus šiame statute ar kituose įstatymuose nustatytai kadencijai. Iš esmės analogiška rotacijos sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje.
14.3. Pareigūnų rotaciją reglamentuoja Statuto 32 straipsnis, nustatantis, kad rotacija taikoma statutinių įstaigų, išskyrus centrines statutines įstaigas, vadovams ir vadovų pavaduotojams. Kituose įstatymuose gali būti nustatyti kiti pareigūnų rotacijos atvejai (1 dalis); Pareigūnų tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpis – 5 metai, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip (2 dalis). Pagal Statuto 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą, centrinės statutinės įstaigos vadovas, likus ne mažiau negu 3 mėnesiams iki pareigūno tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaigos ir jo veiklą paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinus labai gerai, gali pratęsti tarnybos einant šias pareigas laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams ir nustatyti ne mažiau kaip 0,5, bet ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento, arba perkelti šį pareigūną į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje ar kitoje centrinei statutinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje ir nustatyti ne mažiau kaip 0,5, bet ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento.
14.4. Pareigūnų rotacijos procedūra detalizuota Apraše, pagal kurį pasiūlymus dėl pareigūnų perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas ar jų tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio pratęsimo, pasibaigus pareigūnų tarnybos rotuojamose pareigose laikotarpiui, centrinės statutinės įstaigos vadovui teikia centrinėje statutinėje įstaigoje sudaryta pareigūnų rotacijos komisija (toliau – rotacijos komisija) (4 punktas); Rotacijos komisijos darbo forma yra posėdžiai. <...>. Rotacijos komisijos pasiūlymai įforminami protokolu, kurį pasirašo rotacijos komisijos posėdyje dalyvavę rotacijos komisijos nariai ir sekretorius. <...> (6 punktas). Centrinės statutinės įstaigos vadovo įgaliotas struktūrinis padalinys (toliau – įgaliotas padalinys) iki pareigūno, kurį į pareigas skiria ir iš jų atleidžia centrinės statutinės įstaigos ar šiai įstaigai pavaldžios statutinės įstaigos vadovas, tarnybos einamose rotuojamose pareigose pabaigos likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams raštu informuoja pareigūną apie tai, kad baigiasi jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpis ir kad Statuto nustatyta tvarka bus sprendžiamas klausimas dėl tolesnės jo tarnybos bei pateikia jam rotuojamų pareigų, į kurias šiame punkte nurodytas pareigūnas galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašą (7 punktas); gavęs Aprašo 7 punkte nurodytą informaciją, pareigūnas per 10 darbo dienų raštu praneša įgaliotam padaliniui apie sutikimą arba nesutikimą rotacijos tvarka būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas, <...>. Šiame punkte nurodytame pranešime pareigūnas taip pat nurodo, ar sutiktų tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose (8 punktas). Centrinei statutinei įstaigai pavaldžios statutinės įstaigos vadovas, turintis teisę skirti pareigūną į pareigas, įgaliotam padaliniui jo rašytiniu prašymu, per 5 darbo dienas nuo minėto prašymo gavimo dienos pateikia motyvuotą pasiūlymą (teikimą) dėl jo skiriamo pareigūno perkėlimo rotacijos tvarka į kitas rotuojamas pareigas ar tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio pratęsimo ne ilgiau kaip 5 metams, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (9 punktas). Įgaliotas padalinys, gavęs Aprašo 8 punkte nurodytą pareigūno rašytinį pranešimą (toliau – pareigūno tarnybinis pranešimas), kuriame jis nurodo, kad nesutinka būti rotacijos tvarka perkeltas į kitas rotuojamas pareigas ir tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose, per 5 darbo dienas pareigūno tarnybinį pranešimą perduoda jį į pareigas skiriančiam statutinės įstaigos vadovui spręsti klausimą dėl pareigūno tolesnės tarnybos (10.2 papunktis). Rotacijos komisija, atsižvelgusi į Aprašo 10.1 papunktyje nurodytus dokumentus, pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus, rotacijos komisijos posėdyje pareigūno žodžiu pateiktą nuomonę, galimybę perkelti pareigūną į kitas rotuojamas pareigas, esančias kuo arčiau jo gyvenamosios vietos (nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytais nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijais), priima vieną iš šių pasiūlymų: pratęsti pareigūno tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip; perkelti pareigūną į kitas konkrečias rotuojamas pareigas toje pačioje arba kitoje centrinei statutinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje; kai nėra galimybės pateikti Aprašo 13.1 arba 13.2 papunkčiuose nurodytų pasiūlymų, pasiūlyti klausimą dėl pareigūno tolesnės tarnybos spręsti Statuto nustatyta tvarka. (13.1-13.3 p.). Rotacijos komisijos posėdžio protokolas per 3 darbo dienas nuo rotacijos komisijos posėdžio dienos pateikiamas centrinės statutinės įstaigos vadovui, kuris per 5 darbo dienas nuo rotacijos komisijos posėdžio protokolo gavimo dienos rezoliucija ant nurodyto protokolo pritaria arba motyvuotai nepritaria Aprašo 13.1–13.3 papunkčiuose nurodytam rotacijos komisijos pasiūlymui. <...>. (14 punktas). <...> Centrinės statutinės įstaigos vadovas pareigūno rašytiniu sutikimu per 5 darbo dienas nuo šio sutikimo gavimo centrinėje statutinėje įstaigoje dienos priima sprendimą dėl pareigūno perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas arba pareigūno tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio pratęsimo ne ilgiau kaip 5 metams, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, pasibaigus jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpiui (15 punktas)
15. Pareiškėjas šiuo atveju sutinka su sprendimu pratęsti jo tarnybos laikotarpį einamose pareigose, tačiau ginčą kelia dėl rotuojamų pareigų pratęsimo laikotarpio, t. y. nesutinka, kad jo tarnybos laikotarpis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigose buvo pratęstas 8 mėnesių 20 dienų, o ne 5 metų laikotarpiui.
16. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai Statuto 32 straipsnio 2 dalį vertina atsietai nuo kitų šiame straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Kaip matyti iš aptartų teisės normų turinio, remiantis Statuto 32 straipsnio 2 dalimi, pareigūnų tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpis – 5 metai, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tačiau šio straipsnio 3 dalyje, nustatančioje centrinės statutinės įstaigos vadovo teisę pratęsti labai gerai įvertinto pareigūno tarnybos einant šias pareigas, laikotarpis apibrėžiamas „ne ilgiau kaip 5 metams“. Vadinasi, pareigūnas, pirmą kartą į pareigas, kurioms taikoma rotacija, skiriamas Statuto 32 straipsnio 2 dalyje konkrečiai apibrėžtam 5 metų laikotarpiui, tačiau šiam laikotarpiui baigiantis ir sprendžiant klausimą dėl tarnybos pratęsimo rotuojamose pareigose, Centrinės statutinės įstaigos vadovas nėra imperatyviai įpareigotas pratęsti pareigūnui tarnybos laikotarpį tam pačiam 5 metų terminui. Išanalizavus šias teisės normas, teismas sprendžia, kad įstatymų leidėjas suteikė Centrinės statutinės įstaigos vadovui diskrecijos teisę pareigūno einamas pareigas pratęsti laikotarpiui, neviršijančiam 5 metų termino, t. y. ir trumpesniam nei 5 metų laikotarpiui. Tuo remdamasis teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad pareigų, kurioms taikoma rotacija, pratęsimo laikotarpis yra skaičiuojamas metais, o ne mėnesiais.
17. Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad jeigu Lietuvos policijos generalinio komisaro antrosios kadencijos terminas yra 5 metai, tai ir apskričių VPK viršininkų einamos pareigos turi būti pratęsiamos 5 metų laikotarpiui. Pareiškėjas nepagrįstai sugretina Centrinių statutinių įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų skyrimo tvarkos procedūrą, įtvirtintą Statuto 29 straipsnyje, su pareigūnų rotacijos procedūra (Statuto 32 straipsnis), nes minėtos teisės normos įtvirtina skirtingus teisinius santykius.
18. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principas, nes kitų apskričių VPK viršininkų tarnyba rotuojamose pareigose buvo pratęsta 5 metų laikotarpiui. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą medžiagą, atmeta šį pareiškėjo argumentą. Pareiškėjo einamos pareigos priklauso 3 pareigybių grupei, apimančiai šias pareigas: viršininkas (statutinės įstaigos vadovas), direktorius (statutinės įstaigos vadovas), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pasienio rinktinės vadas, mokyklos viršininkas, vyriausiojo policijos komisariato viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), biuro viršininkas, rinktinės vadas (statutinės įstaigos vadovas), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas. Pareiškėjo einamos pareigos yra lygiavertės kitoms 3 pareigybių grupėje nurodytoms pareigoms (Statuto 2 straipsnio 3 dalis, Statuto priede nurodyti Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareiginių algų koeficientai). Iš atsakovo pateiktų įsakymų matyti, kad ir kitiems 3 pareigybių grupei priskirtų pareigūnų tarnybos laikotarpiai taip pat buvo pratęsiami trumpesni terminai negu 5 metų laikotarpiui (pvz. Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado pareigas einančio pareigūno tarnybos laikotarpis pratęstas nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2022 m. liepos 1 d.; Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pareigas einančio pareigūno tarnybos laikotarpis pratęstas nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2022 m. liepos 1 d.; Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pareigas einančio pareigūno tarnybos laikotarpis pratęstas nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2022 m. liepos 1 d.).
19. Nagrinėjamu atveju rotacijos procedūra atlikta nepažeidžiant nustatytos pareigūnų rotacijos atlikimo tvarkos. Centrinės statutinės įstaigos vadovas veikė jam priskirtos kompetencijos ribose, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006).
20. Lietuvos policijos generaliniam komisarui įgyvendinant savo įgaliojimus vykdant pareigūnų rotaciją, be kita ko, sprendžiant dėl tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pratęsimo, yra suteikiama veiksmų laisvė, leidžianti pasirinkti variantą (konkretų laikotarpį, ne ilgesnį kaip 5 metai), kurį jis mano esant tinkamiausią. Taigi Lietuvos policijos generalinis komisaras pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise dėl konkretaus pareiškėjo tarnybos laikotarpio pratęsimo.
21. Nagrinėjamu atveju Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. liepos 9 d. sprendimas, išreikštas rezoliucija „Sutinku“, rotacijos komisijos 2021 m. liepos 9 d. posėdžio protokolo Nr. 5-P1-366 dalyje dėl rotacijos komisijos pasiūlymo pratęsti S. G. tarnybos laikotarpį nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d. bei 2021 m. liepos 22 d. ir Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-TE-355 yra priimti tinkamai laikantis Statuto, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, Aprašo nuostatų, savo turiniu atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl pripažintini pagrįstais ir teisėtais, todėl juos naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
22. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. G. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.