- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-16
- Bylos Nr.
- N-444-1153-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. S. (I. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarimo I. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. S. dėl to, kad jis 2008 m. spalio 27 d. vairuodamas automobilį ir persirikiuodamas esant kelio susiaurėjimui, nedavė kelio gretima juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 109 ir 232 punktų reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarimu I. S. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta.
Teismas nustatė, kad I. S. įvykus eismo įvykiui nesustojo ir pasišalino iš įvykio vietos, nesitaręs dėl įvykio aplinkybių su kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio savininke. Teismas atmetė I. S. teiginius, jog jis negalėjo sustoti šalia eismo įvykio vietos, pažymėdamas, kad nukentėjusioji sustojo iš karto po įvykio, į vietą iškviesti policijos pareigūnai eismo įvykio vietos schemoje užfiksavo, kad nukentėjusiosios automobilis stovi Žvalgų gatvės kelkraštyje. Teismas sprendė, kad I. S. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos iki įvykio aplinkybių nustatymo ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismas pažymėjo, kad eismo įvykio dalyvių paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių yra skirtingi, o tyrimo metu nebuvo nustatyti liudytojai, galintys patvirtinti ar paneigti kurio nors įvykio dalyvio nurodomas aplinkybes. Sprendė, kad automobilių apgadinimai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad I. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 punkto reikalavimus ir tai nulėmė I. M. vairuoto automobilio sugadinimą. Todėl bylą dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo teismas nutraukė.
III.
Apeliaciniu skundu I. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarimą dalyje dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – sumažinti baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teigia, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas nepagrįstai. Nurodo, kad įvykus eismo įvykiui, nusprendė pavažiuoti keliu į priekį, kad nesutrikdytų automobilių eismo ir neapgadintų vairuoto automobilio dėl Žvalgų gatvės kelkraštyje buvusių duobių. Tvirtina, kad parodė kito automobilio vairuotojai, jog važiuoja į priekį ir kad jinai važiuotų paskui jį, pasukęs iš Žvalgų gatvės sustojo Verkių gatvėje, tačiau kito automobilio vairuotoja neatvažiavo. Pažymi, kad kito automobilio vairuotoja taip pat sustojo ne įvykio vietoje, o pavažiavusi 50 – 100 metrų. Paaiškina, kad su savimi neturėjo telefono, todėl tik grįžęs namo paskambino policijai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, nes jo atsakomybę lengvina nuoširdus gailėjimasis dėl to, kad buvo nepakankamai atidus ir neišvengė susidūrimo, bei tai, kad apie įvykį pats pranešė policijai, pateikė paaiškinimus ir kitus įrodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo I. S. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad I. S. iš eismo įvykio vietos galėjo pasitraukti tik susitaręs dėl eismo įvykio aplinkybių su kito automobilio vairuotoju ir užpildęs eismo įvykio vietos deklaraciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinį skundą teikia pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ir vadovaudamasi non reformatio in peius principu, nevertina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutraukė I. S. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu I. S. pripažintas kaltu ir patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad 2008 m. spalio 27 d. Žvalgų gatvėje, Vilniuje, kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis Nissan Tiida ir automobilis Ford Mondeo, nėra. Kelių eismo taisyklių 231.4 punkto redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu, numatė, kad tuo atveju, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (transporto priemonių junginiai), eismo įvykio dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Išimtis iš šios taisyklės yra numatyta Kelių eismo taisyklių 232 punkte, pagal kurį tuo atveju, jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti.
Byloje esantys duomenys neabejotinai įrodo, kad įvykus eismo įvykiui I. S., nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių su kito automobilio vairuotoja ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 232 punktas, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šios aplinkybės neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tvirtindamas, jog nenorėdamas sutrikdyti automobilių eismo Žvalgų gatvėje ir negalėdamas sustoti kelkraštyje, pavažiavo į priekį ir sustojo Verkių gatvėje. Pažymėtina, kad iš eismo įvykio vietos I. S. nuvažiavo nieko nesakęs kito apgadinto automobilio vairuotojai bei nepranešęs, kad ketina sustoti ir susitarti dėl eismo įvykio aplinkybių Verkių gatvėje (b. l. 16). Todėl I. M. pagrįstai sustojo šalia eismo įvykio vietos ir, nepažeisdama Kelių eismo taisyklių 231.4 punkto reikalavimų, pasiliko eismo įvykio vietoje bei apie įvykį pranešė policijai (b. l. 5, 7). Pabrėžtina, jog net ir sustojęs Verkių gatvėje, kaip teigia pats apeliantas, jis nesiėmė priemonių eismo įvykio aplinkybėms išsiaiškinti ir suprasdamas, kad kito automobilio vairuotoja nevažiavo paskui jį, į eismo įvykio vietą apeliantas negrįžo ir išvažiavo namo (b. l. 52). Taigi I. S. sąmoningai (tyčia) išvažiavo iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas KET 232 punkto reikalavimus ir padarydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.
I. S. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2008 m. spalio 27 d. (b. l. 2), todėl, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinė nuobauda turėjo būti paskirta iki 2009 m. balandžio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininkas 2009 m. balandžio 20 d. nutarimu pagrįstai, remdamasis tuo, kad tyrimas dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų užtruko ir vadovaudamasis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2009 m. spalio 27 d. (b. l. 3). Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo I. S. skirta nuobauda už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, priimtas 2009 m. birželio 1 d., nepraleidus administracinės nuobaudos skyrimo termino.
Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių I. S. skirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda. ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad lengvinančia aplinkybe yra laikomas kaltininko nuoširdus gailestis dėl padaryto pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr. Administracinių teismų praktiką Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės neigia padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl apeliaciniame skunde asmens išreikštas gailėjimasis laikytinas deklaratyviu ir negali būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tuo pačiu pažymėtina, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Tačiau nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas iš esmės teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus. I. S. kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimo pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
I. S. (I. S.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.