- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- e1-651-1178/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41209-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Jasmontienė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Kategorijos
- 1.1.72.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Stonkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-41209-24 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, el. p. (duomenys neskelbtini) (sutinka gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. G. 2024 m. spalio 20 d., apie 18 val. 35 min., Šilalės r., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį KIA SORENTO, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 2,38 promilių neblaivumas). Tokiais veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2. R. G. kaltę pripažino ir nurodė, kad vakar apie 10 val. nuėjo pas N. G. į namus, kur su juo gėrė alaus. Vakare grįžo N. sesuo L., kuri taip pat vartojo alkoholį. Vienu metu paskambino mama, kuri klausė kada grįš, ką veikia. Sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti į namus pas mamą. Važiavo kartu su N., L., pas mamą R. į namus. Važiavo per miškus, kemsynus, automobilį vairavo jis. Nuvažiavus pas mamą dar gėrė alų. Pasibaigus gėrimams, sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), ten yra asmuo, kuris pardavinėja alkoholį ištisą parą. Jis vairavo KIA SORENTO, valstybinių numerių nežino. Minėta mašina yra N. žmonos J.. Jis sėdo už vairo, N. sėdėjo šalia manęs keleivio sėdynėje, L. su mama sėdėjo ant galinės sėdynės. Jis buvo blaivesnis už N., todėl ir sėdo už vairo. Važiuojant link (duomenys neskelbtini), pradėjo mašina nebetraukti, duodant gazo variklis kaukė, o mašina vos judėjo, po to užsidegė tepalų lemputė ir automobilis iš vis užgeso. Pastūmė mašiną į kelkraštį ir tada išlipo su N. iš automobilio, atsidarę kapotą bandė žiūrėti, kas jai yra, neilgai trukus atvažiavo policija. Policija atvažiavo praėjus gal 10 minučių po to, kai jie sustojo. Važiuojant ir sustojus alkoholio negėrė, nes neturėjo, važiavo link (duomenys neskelbtini) su mintimi, kad nusipirkti alkoholio, kurio jiems pritrūko. Vakar per dieną išgėrė 7 butelius 0,5 litro talpos alaus, kai sėdo už vairo, labai girtas nesijautė, tai dėl to ir važiavo. Žino, kad negalima neblaiviam vairuoti, labai gailisi, kad taip pasielgė ir pažada daugiau nebenusikalsti. Prašo esant galimybei bylą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu skiriant baudą (b. l. 35-37).
Motyvuojamoji dalis
3. Be R. G. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
4. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta L. G. parodė, kad N. G. yra jos brolis, J. Š. yra jos brolio sugyventinė, R. G. yra brolio N. draugas, o R. G. yra R. mama. Mašina, su kuria vakar važiavo, priklauso J.. Vakar buvo metinėse, kur su gimine vartojo alkoholį, po metinių nuvažiavo pas savo brolį N. G. į namus. Pas N. buvo jo draugas R. G.. N. su R. gėrė alų. Vienu metu R. paskambino mama R., kuri klausė R., kur jis yra, ar greit grįš. R. pasakė, kad yra pas N. ir jiems bebūnant, R. sumąstė su N. važiuoti pas R.. Ji važiavo su jais kartu, nes jai sakė, kad tuo pačiu parveš ir ją į namus. N. nesiklausė J., ar gali pasiimti mašiną, tiesiog pasiėmė mašinos raktelius ir jie išvažiavo. Nuvažiavo pas R. G., kur gėrė alų. R. vairavo mašiną. Būnant pas R., R. sumastė, kad reikia nuvažiuoti dar alkoholio, nes ji žino asmenį, kuris kažkur prie (duomenys neskelbtini), pardavinėja alkoholį ištisą parą. R. sėdo už J. mašinos vairo, N. atsisėdo šalia R. ant priekinės keleivio sėdynės, R. – už vairuotojo sėdynės, o ji atsisėdo už keleivio sėdynės. Ją žadėjo parvežti namo. R. buvo neblaivus, nes dar ir pas R. gėrė alaus, bet sėdo už vairo. Jis yra suaugęs žmogus, tai ji jam nei nebandė aiškinti, kad jis negali važiuoti neblaivus. Važiuojant link (duomenys neskelbtini), mašina užgeso ir jos nebėjo užkurti. N. su R. kažką atsidarę kapotą tvarkė. Nuo to laiko, kai sustojo, praėjus apie 15 min., prie jų privažiavo policijos pareigūnai, davė pūsti visiems. Jau tada pasakė, kad R. G. vairavo mašiną. Kai sustojo ir mašina nebevažiavo, niekas negėrė jokių alkoholinių gėrimų, nes jų tiesiog neturėjo. Skardinės nuo alaus, buvo jau tuščios mašinoje, kai jos į ją įsėdo. Vakar ir iki R. namų nuo N. namų važiavo R. ir nuo R. namų į (duomenys neskelbtini) važiavo R.. Jis buvo neblaivus, tačiau vairavo mašiną (b. l. 32-35).
5. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas N. G. parodė, kad J. turi automobilį KIA SORENTO, valstybinių registracijos numerių nežino. Ji mašiną pirko už savo pinigus ir mašina buvo registruota J. vardu, ji jai ir priklauso. Vakar buvo namuose, kai pas jį atvyko R. G., su kuriuo gėrė alų. Vėliau grįžo J. į namus, taip pat atvažiavo sesuo L., dar gėrė alaus. Atsimena vienu momentu, kad R. klausė ar eina džipas, sako, kad eina ir neatsimena kaip, bet nutarė, kad reikia nuvažiuoti iki R. mamos, už J. džipo vairo sėdo R.. Su jais kartu važiavo ir L.. Jis nesiklausė J., ar ji duoda jam mašiną, ar ne, tiesiog pasiėmė ir tiek, jam girtam tada taip rodėsi. Sėdo R. už vairo ir jie trys išvažiavo pas R. G., kur dar gėrė alaus. Atsimena, kad R. su R. sugalvojo, kad reikia dar nuvažiuoti alkoholio, nes jie žinojo kažkokį asmenį, kuris pardavinėja alkoholį ištisą parą. Žino, kad važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Mašiną vairavo neblaivus R., jis taip pat neblaivus sėdėjo šalia jo keleivio sėdynėje, ant galinės sėdynės sėdėjo R. ir L.. Važiuojant keliu, mašina užgeso, kas jai atsitiko, neįsivaizduoja. Išlipo su R. pažiūrėti, kas galėjo atsitikti, atsidarė kapotą ir praėjus kelioms minutėms, prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie davė visiems pūsti, visi buvo neblaivūs, dėl to visi ir įpūtė. Klausė, kas vairavo mašiną, tai pasakė, kad R., nes jis ir vairavo. Supranta, kad negalima vairuoti neblaiviam ir negalima neblaiviam leisti vairuoti, tačiau jis pats buvo neblaivus, tai leido su J. mašina važiuoti R.. J. apie tai, kad jie neblaivūs kažkur važiuos, nieko nežinojo, jis jos mašinos neprašė, o jei būtų prašęs, mašinos ji jam nebūtų davusi. Kol važiavo į (duomenys neskelbtini), nei vienas alkoholio nevartojo, nes jo nebeturėjo. Dėl to ir važiavo į (duomenys neskelbtini) pusę pas kažkokio asmens, kad nusipirkti alkoholio (b. l. 38-41).
6. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta J. Š. parodė, kad 2024 m. spalio 20 d. buvo bažnyčioje metinėse, grįžo į namus, po to važiavo į Šilalę ir į namus grįžo apie 15 val. Namuose buvo sugyventinis N., jo draugas R. G., N. sesuo L.. Jie, kiek matė, turėjo ir degtinės ir alaus, o kas ką gėrė, nesigilino. Ji alkoholio su jais nevartojo. Ji pavalgė ir nuėjo miegoti, nes buvo pavargusi. Vakare, jau sutemus, kiek tiksliai buvo, nežino, jai paskambino N., pasakė, kad reikia atvažiuoti į Šilalės r., tarp (duomenys neskelbtini), kad pasiimtų mašiną, nes R. važiavo girtas, mašina sustojo, taip pat sakė, kad prie jų yra policijos pareigūnai. Nuvykus išsikvietė traliuką, kuris parvežė į namus jos mašiną KIA SORENTO, valstybinis registracijos (duomenys neskelbtini). Kaip sakė N., mašina tiesiog užgeso, nebėjo su ja pavažiuoti. Iš tikro minėta mašina buvo be technikinės, reikėjo ją tvarkyti, ji su ja nevažinėjo, ji buvo pastatyta ne kieme, o toliau už tvarto. Mašina priklauso jai, ji yra registruota jos vardu, ją buvo pirkusi už savo pinigus. Apie tai, kad jie tą vakarą važiuos kažkur girti, jai nei į galvą neatėjo, jei nebūtų miegojusi, tikrai nebūtų leidusi jiems niekur važiuoti. N. jos mašinos neprašė, ji niekam jos nedavė. N. vėliau jai sakė, kad girtas R. važiavo už vairo su mašina ir bevažiuojant mašina sugriuvo, nebevažiavo ir neilgai trukus atvažiavo policija, daugiau nieko smulkiau nežino ir nurodyti negali. Mašiną ji vertina 2500 eurų (b. l. 49-52).
7. Iš 2024 m. spalio 20 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Dovydo Vitkaus tarnybinio pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ matyti, kad 2024 m. spalio 20 d. apie 18.43 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini), R. G. vairavo J. Š. priklausantį automobilį KIA SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus. Pirmu patikrinimu 19 val. 17 min. R. G. nustatytas 2,42 prom. neblaivumas, antru patikrinimu 19 val. 42 min. nustatytas 2,38 prom. neblaivumas. Automobilis atiduotas saugoti savininkei pagal pakvitavimą. Įtariamasis sulaikytas, pradedamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41209-24 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-4).
8. Iš 2024 m. spalio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo foto lentelių (b. l. 12-24) matyti, kad yra užfiksuota įvykio vieta – Šilalės r., (duomenys neskelbtini), stovi automobilis KIA SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pakėlus variklio dangtį, jaučiasi šiltas variklis, pakilusi variklio darbinės temperatūros rodyklė (b. l. 9-11). Apžiūros metu niekas nepaimta, automobilis įvykio vietoje pakvitavimu grąžintas automobilio savininkei J. Š.(b. l. 25).
9. Iš VĮ „Regitra” duomenų bazės matyti, kad automobilis KIA SORENTO, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso J. Š. (b. l. 26).
10. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 2004 m. gamybos automobilio „KIA SORENTO“ vidutinė kaina su PVM yra 2650 Eur, be PVM – 2093,50 Eur (b. l. 29).
11. Iš 2024 m. spalio 20 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad yra užfiksuota, jog R. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pirmuoju tikrinimu nustatytas – 2,42 promilių girtumas, antruoju – 2,38 promilių girtumas (b. l. 53).
Teismas konstatuoja:
12. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET (taisyklių redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
13. Visuma šioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. G. 2024 m. spalio 20 d., apie 18 val. 35 min., Šilalės r., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį KIA SORENTO, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 2,38 promilių neblaivumas), todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
14. Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, R. G. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, byloje nėra duomenų apie padarytą žalą.
15. Prokuroras už padarytą nusikalstamą veiką siūlo paskirti 75 MGL, t. y. 3750 dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 50 MGL, t. y. 2500 Eur dydžio baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. spalio 20 d. 19 val. 17 min., iki 2024 m. spalio 21 d. 12 val. 42 min., t. y. vieną parą, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir nustatyti galutinę, t. y. 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL, t. y. 2400 eurų dydžio baudą su 2500 eurų vertės turto konfiskavimu ir uždraudimu naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
16. R. G. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės rūšimi, dydžiu ir baudžiamojo poveikio priemonėmis, tik prašo nustatyti kuo ilgesnį terminą baudai sumokėti, nurodo, kad dirba užsienyje, ketina per ilgesnį laiką sutaupyti baudai.
17. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
18. R. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. G. neteistas, administracine tvarka per pastaruosius metus baustas vieną kartą, šiuo metu nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neįrašytas į psichiatrinio ar priklausomybės ligų gydymo įskaitą. Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą (BK 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 2 punktu).
19. Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. G. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.
20. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. spalio 20 d. 19 val. 17 min., iki 2024 m. spalio 21 d. 12 val. 42 min., t. y. viena para, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir R. G. skirtina galutinė bausmė – 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL, t. y. 2400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) eurų dydžio bauda.
21. R. G. prašo leisti sumokėti baudą per kuo ilgesnį laiką, kadangi šiuo metu nedirba, ketina per ilgesnį laiką sutaupyti baudai, todėl iš karto sumokėti visą baudą būtų sudėtinga.
22. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Pažymėtina, kad nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą, tačiau atsižvelgus į tai, kad baudos bausmės vykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, tai yra nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Remiantis išdėstytomis aplinkybėms bei atsižvelgiant į R. G. prašymą, į tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, gailisi dėl savo poelgio, teismas nustato 12 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui, skaičiuojamą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
23. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju R. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus. Prokuroras, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo R. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti R. G. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejiems metams, vykdymo pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. spalio 21 d., t. y. nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).
24. Kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, kad automobilis KIA SORENTO, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso J. Š., kuri nežinojo, jog neblaivus R. G. naudosis jai priklausančiu automobiliu. Atsižvelgiant į tai, minėtas automobilis paliktinas J. Š., o tam, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslas būtų pasiektas, iš R. G. išieškotina prokuroro prašoma konfiskuotino turto – automobilio KIA SORENTO, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 2500 Eur į valstybės biudžetą.
25. Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktino nepakeistos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. spalio 20 d. 19 val. 17 min., iki 2024 m. spalio 21 d. 12 val. 42 min., t. y. vieną parą, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir R. G. skirti galutinę bausmę – 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL, t. y. 2400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) eurų dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje: „Bauda“ būtina nurodyti baudžiamosios bylos Nr. e1-651-1178/2024. Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis (įgyti) specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuoti nuo 2024 m. spalio 21 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, R. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti iš R. G. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) į valstybės biudžetą.
Išaiškinti, kad 2500 Eur suma turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas“ (būtina nurodyti bylos numerį – Nr. e1-651-1178/2024). Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, ši suma bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios palikti nepakeistas.
Išaiškinti R. G., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.