Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimus dėl pakeistino išlaikymo nepilnamečiui vaikui, atsižvelgdama atsakovo turtinę padėtį, sumažino iki 300 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nesutiko ir su sumažintu ieškovės reikalavimu priteisti po 300 Lt, nurodė išgalintis mokėti po 200 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui .

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies (LR CK 3.201 str. 2 d.).

CK3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 6 d., iš atsakovo A. Š. buvo priteistas išlaikymas trims nepilnamečiams vaikas, kiekvienam kas mėnesį po 1 MGL iki jų pilnametystės (b.l.5). Atsakovo dukros G. ir R. yra pilnametės, todėl išlaikymas teikiamas tik šalių dukrai A. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

Pakeisdamas išlaikymo dydį, teismas turi vadovautis CK3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.

CK3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl priteistino išlaikymo dydžio, reikiamo šalių nepilnametei dukrai. Byloje nustatyta, kad ieškovė nedirbanti ir yra registruota Darbo biržoje. Ieškovės teigimu, atsakovo skiriamo išlaikymo vaikui nepakanka jo poreikiams tenkinti. Atsakovo pajamos yra didesnės, todėl atsakovės įvardijama 300 Lt suma, kuri prašoma priteisti iš atsakovo jų dukters išlaikymui, ieškovės teigimu užtikrintų tiek atsakovo ir jo šeimos pragyvenimą, tiek ir elementarių jų bendro vaiko poreikių patenkinimą.

Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą, todėl visais atvejais turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės pajamos nėra didelės. Ji registruota Darbo biržoje ir jai skiriamų pašalpos, kaip jos pajamos, pajamos siekia 645 Lt. Byloje esantys duomenys apie atsakovo pajamas patvirtina, kad atsakovo pajamos vidutiniškai per mėnesį yra 1700 Lt (b.l. 18). Bylos duomenimis, atsakovo šeima yra didesnė, t.y. susideda iš trijų asmenų, todėl darytina išvada, kad A. Š. turi didesnių papildomų išlaidų dėl jos išlaikymo ir, nors ieškovė išsamiai nepagrindė savo apskaičiuotų išlaidų, reikalingų dukros išlaikymui per mėnesį, tik nurodė bendrais bruožais turimas išlaidas – maitinimuisi, buitinių patarnavimų dalies atitekimas, išlaidos ugdymui ir gydymui, tačiau pažymėtina, kad šalių dukrai 12 metų, todėl natūralu, kad su amžiumi jos poreikiai taip pat keičiasi, didėja išlaidos maitinimuisi, apsirengimui, sveikatos priežiūrai, mokymuisi, laisvalaikiui.

Antra, ieškovas nuo 2008-05-27 nebeturi pareigos ir nebeteikia išlaikymo vyresnėms savo dukroms R. ir G., gim. (duomenys neskelbtini), kurioms išlaikymas, kaip ir kitai šalių dukrai A., buvo priteistas 2002-02-06 teismo sprendimu. Todėl atkritus vienai prievolei, jis mokėtiną išlaikymo sumą gali perskirstyti, net atsižvelgiant į tai, kad kitoje šeimoje ir susilaukė sūnaus T. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 31).

Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs su visais pateiktais šalių argumentais ir įrodymais, sprendžia, kad atsakovo nurodytos priežastys yra svarbios ir iš dalies pateisinančios tinkamo dydžio išlaikymo vaikui neišgalėjimą teikti, todėl ieškinio reikalavimai, atsižvelgiant į šalių poreikius ir į vaiko interesus, mažintini remiantis teisingumo ir protingumo kriterijumi ir 2002-02-06 priteistas teismo sprendimu išlaikymas, keistinas į didesnį nei buvo priteistas, nustatant 275 Lt kasmėnesinę sumą.

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Nors atsakovas pateikė duomenis apie gan mažas gaunamas, tačiau pažymėtina tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo materialinė padėtis neženkliai, tačiau yra geresnė nei ieškovės. Atsakovas nerealizavo įrodymų pateikimo galimybių ir nepateikė teismui įtikinančių įrodymų, kad jis negali teikti didesnio nei yra priteistas, išlaikymo.

Teismas parinkdamas išlaikymo dydį šalių dukrai, atsižvelgia ir į tai, kad atsakovo nurodytos priežastys dėl turimų kitų išlaikytinių, materialinės paramos motinai, yra svarbios ir pateisinančios tinkamo dydžio išlaikymo vaikui negalėjimą teikti. Tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti vaiką ir nėra laikytinos pakankamu pagrindu didžiąją vaiko išlaikymo pareigą perkelti ieškovei, kadangi tėvų pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Be to, pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti vaikus įtvirtinta įstatyme, šią asmeninę įstatymo nustatytą pareigą tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai bei neperketi jos kitiems. Atsakovas, kaip vaiko tėvas, turi prisidėti prie normalaus vaiko vystymosi ir šios asmeninės pareigos negali atsisakyti.

Teismo posėdžio metu atsakovas abejojo ieškovės sąžiningumu naudojant lėšas skirtas vaiko išlaikymui, todėl pažymėtina, kad LR CK 3.185 str. yra įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nuosavybės teises į tam tikrą turtą nepilnametis vaikas įgyja įvairiais būdais, vienas iš jų yra išlaikymo gavimas. Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, todėl tėvui (motinai), gyvenantiems ne su vaiku, reikalaujant, turi būti pateikiama ataskaita, kaip naudojamos vaikui išlaikyti skirtos lėšos (LR CK 3.203 str.). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti – jį maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, išlaikymo dalis, likusi patenkinus būtiniausius vaiko poreikius, gali būti naudojama jo laisvalaikio reikmėms, išlaidoms, susijusioms su būsto išlaikymu, padengti ir panašiai. Todėl atsakovui išaiškintina, kad vaiko tėvas gali reikalauti, kad turto, kuris nėra sunaudojamas vaikui išlaikyti, apskaita būtų tvarkoma atskirai (LR CK 3.190 str.) ir atsakovas gali reikalauti skiriamų lėšų vaikui išlaikyti apskaitos pateikimo, jei jam kyla pagrįstos abejonės apie tinkamą lėšų panaudojimą.

Teismas spręsdamas apie išlaikymo dydžio pakeitimą, teisės atsiradimo į išlaikymo dydžio pakeitimą momentu pripažįsta ieškinio pateikimo teismui dieną, t. y. 2012-10-09 (LR CK 3.200 str.).

Reikalavimas paskirti motiną nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja nebuvo išspręstas 2002-02-06 teismo sprendimu, todėl nustatytina, kad vaikui skirtų lėšų tvarkytoja skiriama vaiko motina R. Š..

Vadovaujantis LR CPK 93 str. ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, teismas nustatė, kad atsakovė paduodama ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ( LR CPK 83 str. 1d.2p.), todėl žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovo vad. LR CPK 93 str. 1d. ( 275-1MGL(130 Lt)=145Lt x 12mėn=600Lt x 3% = 52 Lt).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).

Šalys nepateikė teismui duomenų apie turėtas išlaidas už teisinę pagalbą pirmos instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2002 m. vasario 6 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą iš A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) dukrai A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), i6laikyti išlaikymo dydį ir iš A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) dukros A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti nuo 2012-10-09 kas mėnesį po 275 Lt vaikui išlaikyti, iki duters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 52 Lt žyminio mokesčio, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas dėl išlaikymo yra skubaus vykdymo.

Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.