Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. A. V. , E. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1745-265/2009 pagal ieškovų S. A. V. , E. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Fotoakis“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nors skundžiamoje teismo nutartyje yra nurodyta, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones yra vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, t.y. aplinkybės, ar valdymo organų veikla tinkama, o kitos aplinkybės, turinčios įtakos galimai palankaus ieškovams būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumui, tačiau šių aplinkybių vertinimo teismas nepateikė.Teismas neįvertino ieškovų nurodytų aplinkybių, jog atsakovo direktorius V. R. 2007 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido bendrovei priklausančias patalpas, esančias adresu Vytauto g. 106 /Jūratės g. 42, Palangoje, su juo susijusiam asmeniui – savo žmonai L. R. . Šis sandoris buvo įvykdytas bendrovei itin nenaudingomis sąlygomis, tuo padarant bendrovei ir jos akcininkams didelės žalos. Šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą teigti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog bylos dėl UAB „Fotoakis“ veiklos tyrimo nagrinėjimo metu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, šios bendrovės organai gali imtis priemonių turtui parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims bendrovei nenaudingomis sąlygomis, tokiu būdu sumažindami bendrovės mokumą bei apsunkindami arba padarydami negalimu teismo sprendimo įvykdymą, jeigu būtų patenkintas ieškovų pareikštas ieškinys.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę patvirtina aplinkybė, kad bendrovės valdymo pažeidimai buvo konstatuoti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikto UAB „Fotoakis“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo metu.Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovo direktoriaus V. R. nesąžiningumas, veikiant bendrovės vardu prieš jos interesus, leidžia pagrįstai manyti, kad tokių veiksmų gali būti imamasi ir siekiant išvengti ar apsunkinti būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą.Teismas nepagrįstai sutapatino CK 2.131 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas poveikio priemones su laikinosiomis apsaugos priemonėmis.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be pagrindo varžančias atsakovo vykdomą ūkinę-komercinę veiklą. Ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatančias tam tikrus juridinio asmens veiklos apribojimus, užtikrinančius efektyvų ir įmonei naudingą valdymą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.

Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai ieškinio reikalavimų, t.y. juridinio asmens veiklos tyrimo atlikimo, užtikrinimui, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl UAB „Fotoakis“ nuosavybės teisės perleidimo draudimo, areštuoti nekilnojamuosius daiktus, priklausančius atsakovui ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždrausti UAB „Fotoakis“ direktoriui V. R. vienasmeniškai veikti įmonės vardu, t. y. nustatyti kiekybinį atstovavimą, ir paskelbti apie tai viešajame registre, nustatyti, kad bendrovės vardu jos direktorius gali veikti tik kartu su ieškove S. A. V. . CK 2.124 straipsnis numato, kad įstatyme numatyti asmenys gali prašyti teismą paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas CK 2.131 straipsnyje. CK 2.131 straipsnis numato, kad jeigu ekspertų ataskaitoje nurodyta, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama, ir teismas tam pritaria, išklausęs šalių ir šio kodekso 2.130 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų nuomones, teismas gali taikyti vieną iš šių priemonių: 1) panaikinti juridinio asmens organų sprendimus; 2) laikinai sustabdyti juridinio asmens valdymo organų narių įgaliojimus ar pašalinti asmenį iš valdymo organų narių; 3) paskirti laikinus juridinio asmens valdymo organų narius; 4) leisti nevykdyti tam tikrų steigimo dokumentų nuostatų; 5) įpareigoti pakeisti tam tikras steigimo dokumentų nuostatas; 6) laikinai perduoti juridinio asmens organo nario balsavimo teisę kitam asmeniui; 7) įpareigoti juridinį asmenį atlikti tam tikrus veiksmus ar jų neatlikti; 8) likviduoti juridinį asmenį ir paskirti likvidatorių. Kaip jau buvo minėta, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl UAB „Fotoakis“ nuosavybės teisės perleidimo draudimo bei nekilnojamųjų daiktų areštas, nepagrįstai suvaržytų UAB „Fotoakis“ teises labiau, negu būtina teisėtam tikslui pasiekti. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su galimomis ieškinio tenkinimo atveju juridinio asmens veiklos tyrimo pasekmėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Fotoakis“ direktoriaus V. R. veiklos UAB „Fotoakis“ atžvilgiu tinkamumas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pagal įstatymo reikalavimus neturi būti nustatinėjamas, įmonės direktoriaus veiklos tinkamumas teismo gali būti nustatinėjamas tik teismui priėmus nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir išnagrinėjus bylą iš esmės, dėl to nėra pagrindo taikyti ieškovų prašomą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą vienasmeniškai veikti įmonės vardu, t.y. nustatyti kiekybinį juridinio asmens atstovavimą. Teismo nuomone, ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.