Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutarimas

2022-03-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-42-1143/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-03-23
Bylos Nr.
II-42-1143/2022
Teisminio proceso Nr.
4-44-3-00201-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. S.
Institucija
VA VPK Širvintų RPK
Advokatai
Kristupas Kerutis
Kategorijos
Byla Nr. II-42-1143/2022
Proceso Nr. 4-44-3-00201-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4; 21.11.3 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. kovo 23 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Silverinai Jankauskienei,dalyvaujant patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui A. S.,jo atstovui advokato padėjėjui Kristupui Keručiui,nutarimą surašiusios institucijos atstovui G. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi A. S. atstovo skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. A. S. atstovas kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – Širvintų RPK) 2021-10-28 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21144147648, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas traktoriaus lenkimo manevrą atliko visiškai saugiu – maždaug 50 km/h greičiu. Nutarime nepagrįstai tvirtinama, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį pareiškėjas neva neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, kadangi kelyje nebuvo jokio įspėjamojo ženklo apie sankryžą, nebuvo jokių draudžiančių ženklų ar draudžiančios lenkti ištisinės juostos. Be to, nutarime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas lenkimo metu neva neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, tuo tarpu jos buvo labai geros. Pareiškėjas likus iki traktoriaus apie 100 m pradėjo rodyti lenkimo posūkį ir tada persirikiavo į priešpriešinę eismo juostą. Pareiškėjo vairuojamam automobiliui tuo metu važiuojant apie 90 km/h greičiu, priartėjus per apytikriai 5 metrus iki traktoriaus kairės pusės galo, traktorius staiga pradėjo judėti link kairės kelio pusės, pareiškėjas neturėdamas jokio kito pasirinkimo, pasuko vairą į kairę kelio pusę – toliau nuo važiuojančio traktoriaus ir pradėjo stabdyti automobilį. Pasukti į dešinę kelio pusę (grįžti atgal į traktoriaus užimamą kelio juostą ar atlikti kitokius“ manevrus) pareiškėjas neturėjo jokių galimybių. Skunde nurodoma, A. S. paaiškinimus patvirtina ir eismo įvykio vietos schema, kurioje matyti automobilio vėžės, kurios driekiasi apie 12 metrų atstumu ties kairiuoju kelkraščiu iki šalutinio keliuko į laukus, link kurio posūkio manevrą bandė atlikti traktorius. Eismo įvykio vietos schema patvirtina ir tai, kad traktorius (jo kairys priekinis ratas bei jo priekyje esantis žemės apdirbimo konstrukcinis įrenginys) trenkė į automobilį, o ne atvirkščiai. Skunde tvirtinama, kad būtent traktoriaus vairuotojo neįsitikinimas, kad sukti į kairėje pusėje esantį lauko keliuką yra saugu buvo tiesiogine esmine priežastimi nulėmusia eismo įvykį. Skunde nesutinkama su tuo, kad šioje byloje liudytoja nebuvo apklausta kartu su A. S. vykusi keleivė.

2. Nutarimą priėmusios institucijos atstovai atsiliepimo į skundą byloje nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.

4. Nutarimą priėmusios institucijos atstovas prašė skundą atmesti, o priimtą nutarimą palikti galioti kaip teisėtą ir pagrįstą.

5. Teismo posėdyje A. S. parodė, kad važiuojant keliu priartėjo prie traktoriaus, kuris važiavo labiau ties vidurio linija, tačiau nerodė jokių ženklų, kad suks į kairę. Jo automobilio salone grojo muzika, nieko neįprasto nevyko. Likus apie 100 m jis, A. S. pradėjo rodyti lenkimo posūkį ir važiuoti priešpriešine eismo juosta. Įsitikino, kad greitis saugus, nebuvo jokių priežasčių važiuoti lėčiau (nei dėl mašinos parametrų, nei dėl oro sąlygų). Traktoriaus posūkio į kairę nematė, o kai pradėjo traktorius sukti į kairę, jis ėmė stabdyti, į dešinę pusę jau neturėjo galimybės pasukti. Pasukęs į kairę traktorius trenkėsi į jo automobilio šoną ratu, o su padargais – į automobilio priekį. Prieš pat susidūrimą žiūrėjo, kaip išvengti avarijos, laikė vairą, stabdė, suko kairiau, nespaudė garsinio signalo, jau nestebėjo, ar traktorius nerodo posūkio signalo. Automobilis priklauso jam, prieš mėnesį iki įvykio buvo atlikta techninė apžiūra. Jo vairavimo stažas – 18 metų.

6. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. Š. parodė, kad jam traktoriumi važiuojant iš Musninkų pusės, privažiavęs link posūkio į dirbamus laukus, įsitikino, kad už jo važiavusi mašina yra maždaug už 150 m, o iki priešpriešais atvažiuojančios mašinos – apie 250 m. Kai iki reikalingo posūkio buvo likę apie 20 m, jis pasižiūrėjo į veidrodėlį ir įjungė posūkio signalą, ties vidurio linija pradėjo važiuoti likus 50 m. Posūkis buvo įjungtas nuo to momento, kai nusprendė sukti iki pat susidūrimo. Atstumas kurį keliu turėjo nuvažiuoti buvo apie 1,5 km. Anksčiau buvo baustas už važiavimą be šviesų ir greičio viršijimą.

7. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas T. Š. parodė, kad jis su savo traktoriumi buvo apie 100 m atstumu laukuose nuo keliuko, į kurį suko jo tėvas, vėliau privažiavo arčiau įvykio vietos. Dirbdamas laukuose matė prie sankryžos artėjantį tėvo traktorių, tolumoje matė mašiną, kylančią įkalnėje, už kokių 0,5 km. Mano, kad buvo likę iki keliuko apie 30 m, kai matė tėvo įjungtą traktoriaus posūkį. Juostų negalėjo matyti. Mašinos ir traktoriaus kontakto nematė, tačiau matė, kai Audi įvažiavo į griovį. Nuo kelio vingio iki keliuko buvo apie 200 m.

8. Teismo posėdyje liudytoja apklausta G. D. parodė, kad vyko kartu su draugu A. S., jos dėmesys buvo nukreiptas į kelią. Matė, kad priartėjo prie raudono traktoriaus, kuris važiavo apie 20 km/h labiau ties viduriu, jie važiavo apie 90 km/h, draugas prieš lenkimą pristabdė, o po to vėl ėmė važiuoti apie 90 km/h greičiu, pradėjo rikiuotis į priešpriešinę eismo juostą likus maždaug apie 150 m iki traktoriaus. Draugas posūkį pradėjo rodyti, kai dar nebuvo jokių abejonių dėl traktoriaus judėjimo trajektorijos. Nematė, kad traktorius būtų rodęs posūkį. Pamatęs, kad traktorius suka į kairę, draugas vėl ėmė stabdyti, važiuoti kairiau, su traktoriumi susitrenkė ratu, jie gavo į automobilio šoną. Ji pati vairuoja, stažas apie 7-8 metus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Žemesnės instancijos teismas

9. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

10. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad Širvintų RPK 2021-10-28 nutarimu pareiškėjui buvo paskirta 11 Eur bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą, už tai, kad jis 2021-09-11 13.45 val., vairuodamas automobilį Audi A5, (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, prieš keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir kad traktoriaus „Case“, važiuojančio priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo ir nesiruošia kairiojo posūkio manevrui bei su juo susidūrė, taip sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės.

11. Byloje teismo nutartimi buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė transporto priemonių susidūrimo mechanizmui išsiaiškinti. Lietuvos ekspertizės centro 2022-02-11 ekspertizės akte Nr. 11-280 (22) pagal suformuluotus klausimus pateikta išvada: 1. Automobilis „Audi A5“, judėdamas smailiu kampu į kairę ir dalinai išvažiavęs iš asfaltuotos kelio dalies, ties kelių sankirtos artimesniu kraštu, priekinės dalies dešine puse trenkė į traktoriaus „CASE 150“ priekinį kairįjį ratą, pastarasis susidūrimo momentu buvo ties kelio asfaltuotos dalies kairiu kraštu. Susidūrimo metu tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo smailus kampas, atviras link užpakalinių dalių. Susidūrimo metu automobilis pasisuko į kairę ir judėdamas į priekį kontaktavo savo dešiniojo šono priekine dalimi su traktoriaus priekiniu kairiu ratu. Tikėtinos transporto priemonių padėtys susidūrimo metu grafiškai pavaizduotos 6, 7 pav.; 2. Automobilio „Audi A5“ priekinė dalis ir dešiniojo šono priekinė dalis buvo sugadinti šiomis dalimis atsitrenkus į traktoriaus „CASE 150“ priekinį kairįjį ratą; 3. Prieš eismo įvykį traktorius „CASE 150“ judėjo kairiojo posūkio kreive, o automobilis „Audi A5“ – smailiu kampu į kairę. Susidūrimo metu traktoriaus priekinė dalis slydo į priekį ir į dešinę, traktoriaus važiavimo kryptimi, ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Automobilis „Audi A5“ susidūrimo metu keitė kryptį į kairę ir judėjo į priekį kol sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Tikėtinos transporto priemonių judėjimo trajektorijos grafiškai pavaizduotos 7 pav.; 4. Traktoriaus „CASE 150“ manevro į kairę pradžios momentu automobilis „Audi A5“ galėjo važiuoti tiek priešpriešinio eismo juosta ir vykdyti lenkimo manevrą (žr. 8 pav.), tiek galėjo dar važiuoti dešine važiuojamosios dalies puse ir nevykdyti lenkimo manevro (žr. 9 pav.); 5. Atsakyta išvados 4-ame punkte; 6. Matomumo nustatymas nėra eismo įvykių eksperto kompetencija, todėl klausimas nesprendžiamas. 7. Tikėtina, kad susidūrimo metu automobilio „Audi A5“ greitis buvo apie 63 km/h, o traktoriaus „CASE 150“ – apie 10 km/h. Nustatyti, kokiais greičiais šios transporto priemonės judėjo prieš eismo įvykį, negalima; 8. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad kelio bei oro sąlygos turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. 9. Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje traktoriaus „CASE 150“ manevro pradžios momentu automobilis „Audi A5“ jau važiavo priešpriešinio eismo juosta ir vykdė lenkimo manevrą, tuomet traktoriaus vairuotojo A. Š. veiksmai – sukdamas iš pagrindinio kelio į kairę, nedavė kelio tuo metu lenkimo manevrą vykdžiusiam automobiliui ir su juo susidūrė – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga kilti šia eismo įvykiui; Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje traktoriaus „CASE 150“ manevro pradžios momentu automobilis „Audi A5“ dar važiavo dešine važiuojamosios dalies puse ir nevykdė lenkimo manevro, tuomet automobilio vairuotojo A. S. veiksmai – priekyje lėčiau važiavusį traktorių pradėjo lenkti, kuomet traktorius jau buvo pradėjęs manevrą j kairę, ir atsitrenkė į kairio posūkio kreive judantį traktorių – techniniu požiūriu buvo nepriimti ir buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui; 9. Atsakyta išvados 9-ame punkte (b. l. 77-86).

12. Byloje taip pat buvo gauta 2021-12-21 pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-3138, iš kurios matyti, kad 2021-09-11 laikotarpiu tarp 13 val. ir 14 val. Vilniaus – Ukmergės meteorologijos stočių veikimo zonose krituliai nefiksuoti, oro temperatūra buvo nuo 23,3 iki 25,7 laipsnių Celsijaus, vidutinis vėjo greitis nuo 2,9 m/s iki 3,3 m/s, didžiausias vėjo greitis per 1 val. – 6,9 m/s, meteorologinio matomumo nuotolis – 20 km (b. l. 59).

13. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse (konkrečiai) numatytuosius. Taigi tam, kad kiltų atsakomybė pagal šį straipsnį asmuo turi būti pripažintas kaltu padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimus.

14. ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

15. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Žemesnės instancijos teismas

16. Vertindamas, byloje surinktus įrodymus teismas neturi pagrindo daryti vienareikšmišką ir abejonių nekeliančią išvadą, kad A. S. 2021-09-11 13.45 val., vairuodamas automobilį Audi A5, (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, prieš keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir kad traktoriaus „Case“, važiuojančio priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo ir nesiruošia kairiojo posūkio manevrui bei su juo susidūrė, taip sukeldamas eismo įvykį.

17. Byloje, A. S., liudytojos G. D. parodymais, įvykio vietos fotonuotraukomis bei pažyma apie hidrometeorologines sąlygas eismo įvykio metu, nustatyta, kad meteorologinės sąlygos įvykio metu buvo geros, kelio danga sausa, matomumas – 20 km, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad A. S. 2021-09-11 13.45 val., vairuodamas automobilį Audi A5, (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į meteorologines sąlygas. Taip pat nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad A. S. nepasirinko saugaus važiavimo greičio; byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis viršijo toje vietovėje leistiną greitį (90 km/h), tiek jo paties, tiek liudytojos G. D. teigimu, važiavo leistinu greičiu, o priartėjęs prie ta pačia eismo juosta judančio traktoriaus, greitį sumažino, o įsitikinęs, kad lenkti saugu – vėl greitį padidino lenkime. Kaip nurodė A. S., pradėjęs rodyti lenkimo posūkį ir važiuoti priešpriešine eismo juosta, buvo įsitikinęs, kad greitis saugus, nebuvo jokių priežasčių važiuoti lėčiau. Iš byloje pateikto ekspertizės akto matyti (8, 9 pav.), kad kelio ruožas, kuriame A. S. pradėjo traktoriaus lenkimo manevrą yra tiesus, be jokio žymaus kelio vingio; o išvadoje nurodoma, kad susidūrimo metu automobilio „Audi A5“ greitis buvo apie 63 km/h, o traktoriaus „CASE 150“ – apie 10 km/h. Nustatyti, kokiais greičiais šios transporto priemonės judėjo prieš eismo įvykį, negalima.

18. Teismo vertinimu, remiantis byloje surinktais įrodymais, daryti vienareikšmišką išvadą, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį A. S. neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir kad traktoriaus „Case“, važiuojančio priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo ir nesiruošia kairiojo posūkio manevrui, šioje byloje taip pat nėra galimybės. Kaip matyti iš A. S. parodymų, kurie sutampa su kartu vykusios keleivės liudytojos G. D. parodymais, automobiliui priartėjo prie traktoriaus, kuris važiavo labiau ties vidurio linija, tačiau nerodė jokių ženklų, kad suks į kairę, likus apie 100 m iki jo, A. S. pradėjo rodyti lenkimo posūkį ir išvažiavo į lenkimą priešpriešine eismo juosta. Tuo tarpu traktorių vairavusio A. Š., apklausto liudytojo teigimu, kai iki reikalingo posūkio buvo likę apie 20 m, jis pasižiūrėjo į veidrodėlį, įsitikino, kad už jo važiavusi mašina yra maždaug už 150 m, o iki priešpriešais atvažiuojančios mašinos – apie 250 m ir įjungė posūkio signalą, o ties vidurio linija pradėjo važiuoti likus 50 m. Nors liudytojas T. Š. teigė, kad jis matė įjungtą traktoriaus kairiojo posūkio signalą, tačiau tiksliai negalėjo nurodyti, kurio metu tokį signalą matė. Siekiant pašalinti abejones, kylančias dėl eismo įvykio kilimo priežasties, buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė. Vis tik, iš ekspertizės akte pateiktų išvadų matyti, kad traktoriaus „CASE 150“ manevro į kairę pradžios momentu automobilis „Audi A5“ galėjo važiuoti tiek priešpriešinio eismo juosta ir vykdyti lenkimo manevrą, tiek galėjo dar važiuoti dešine važiuojamosios dalies puse ir nevykdyti lenkimo manevro. Tokiu būdu ekspertizės akte daromos ir atitinkamos išvados, kad jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje traktoriaus „CASE 150“ manevro pradžios momentu automobilis „Audi A5“ jau važiavo priešpriešinio eismo juosta ir vykdė lenkimo manevrą, tuomet traktoriaus vairuotojo A. Š. veiksmai – sukdamas iš pagrindinio kelio į kairę, nedavė kelio tuo metu lenkimo manevrą vykdžiusiam automobiliui ir su juo susidūrė – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui; jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje traktoriaus „CASE 150“ manevro pradžios momentu automobilis „Audi A5“ dar važiavo dešine važiuojamosios dalies puse ir nevykdė lenkimo manevro, tuomet automobilio vairuotojo A. S. veiksmai – priekyje lėčiau važiavusį traktorių pradėjo lenkti, kuomet traktorius jau buvo pradėjęs manevrą j kairę, ir atsitrenkė į kairio posūkio kreive judantį traktorių – techniniu požiūriu buvo nepriimti ir buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Taigi, remiantis byloje surinktais įrodymais nėra galimybės nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui bei vertintini kaip kelių eismo taisyklių pažeidimai. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad kelyje buvo įspėjamasis ženklas apie sankryžą ar kiti lenkti draudžiantys ženklai ar draudžianti lenkti ištisinė juosta. Todėl daryti išvada, kad būtent A. S., prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nėra pagrindo.

19. Teismo vertinimu, byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, požymių buvimo A. S. veiksmuose. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, A. S. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį nutrauktina, nes A. S. veiksmuose neįrodyti šio administracinio nusižengimo požymiai (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2021-10-28 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. S. nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį nutarimą priėmusį teismą.

Teisėja Augustė Juozapavičienė