Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauko asmens E. L. atstovės advokatės Aušros Ručienės (toliau – ir apeloantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria, iš dalies tenkinus E. L. skundą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13956-2025 dalis dėl administracinio poveikio priemonės pakeista ir E. L. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirtas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams bei draudimas 12 (dvylika) mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (E. L. išaiškinta, kad specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. balandžio 23 d.); likusi nutarimo dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje priimtų procesinių sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė E. L. veikoje visus būtinus ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą taikyti jam už šį administracinį nusižengimą administracinę atsakomybę, kuri individualizuota tinkamai, laikantis ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos administracinių nuobaudų paskirties ir skunde minimo konstitucinio proporcingumo principo.

Dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio - neblaivumo

9. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju, priešingai nei nurodoma atstovės advokatės Aušros Ručienės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, tarp jų – ir gynybos iniciatyva pateiktą Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 935/2025(01) bei sutikimą dėl mokamų paslaugų teikimo ir apmokėjimo (kuriame užfiksuotas tyrimo atlikimo laikas), atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko įrodymų tyrimą, išvadas išsamiai motyvavo, skundžiamoje nutartyje išdėstė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Taigi, apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino aplinkybių apie atliktą kraujo tyrimą, laikytinas nepagrįstu. Teismas objektyviai vertino E. L. elgesį įvykio metu ir pagrįstai padarė išvadą dėl neblaivumo, remdamasis visuma įrodymų, motyvuotai pasisakydamas, kodėl nagrinėjamu atveju pateiktos specialisto išvados Nr. T-A 935/2025(01) duomenys yra laiko atžvilgiu atitolę nuo padaryto administracinio nusižengimo laiko. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms.

14. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kuriais nurodoma, kad E. L. veiksmuose nebuvo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – asmens neblaivumo, o tuo pačiu apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kurie yra nepagrįsti, nėra pagrindo nutraukti E. L. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisenos.

Dėl būtinojo reikalingumo sąlygų

16. ANK 565¹ straipsnio 4 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai yra šio kodekso IV skyriuje nurodyta ar kita šiame kodekse nustatyta atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybė. Viena iš tokių ANK IV skyriuje numatytų aplinkybių yra būtinojo reikalingumo institutas, kuris įtvirtintas ANK 16 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-61-495/2022). Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas, įtvirtintas ANK 16 straipsnyje, turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-63-976/2022).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skunde advokatės Aušros Ručienės dėstomus argumentus apie būtinojo reikalingumo situaciją, konstatuoja, kad nagrinėjamu nenustatyta nei viena sąlyga, būtina būtinojo reikalingumo instituto taikymui. T. y. nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pačiam E. L., kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams būtų grėsęs koks nors realus ir akivaizdus pavojus, kuris negalėtų būti pašalintas kitomis priemonėmis, be to, nenustatyta jokia žala, kurios savo teisei priešingai veiksmais neva siekė išvengti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Vien skunde nurodoma aplinkybė, kad būdamas neblaivus, E. L. transporto priemonę vairavo vykdydamas darbines funkcijas, pati savaime nesudaro pagrindo teigti, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas esant būtinojo reikalingumo sąlygomis. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ANK 16 straipsnio ir 565¹ straipsnio 4 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.

Dėl ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

18. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl E. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti). Atstovės teigimu, E. L. nepadarė administracinio nusižengimo ir padėjo tai išaiškinti, nuvykdamas į gydymo įstaigą ir atlikdamas kraujo tyrimus.

19. Pažymėtina, kad siekiant pripažinti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, svarbu nustatyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimą ir vieną iš kitų šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės sudedamųjų elementų, t. y. kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą. Visų pirma, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei jo atstovė nei tiesiogiai, nei teikdami paaiškinimus ar skundus, nenurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažintų esmines padarytos veikos aplinkybes, t. y. nėra nustatytas jo prisipažinimas. Priešingai, tiek iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, tiek iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad E. L. nepripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Šios išvados nepaneigia administracinio nusižengimo protokole, skiltyje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ įrašytas žodis „Sutinku“, kuris pats savaime, ypač atsižvelgiant į skundo argumentus (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė apeliaciniame skunde ne vieną kartą nurodė, kad jos atstovaujamas asmuo nepadarė administracinio nusižengimo), nereiškia, kad E. L. prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Antra, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad E. L. padarytas administracinis nusižengimas buvo nustatytas policijos pareigūnų, kurie jo blaivumą tikrino alkotesteriu, taigi prie jo išaiškinimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo niekaip neprisidėjo. Vien ta aplinkybė, kad E. L. nuvyko į medicinos įstaigą savo blaivumo pasitikrinti iš kraujo mėginio, nesudaro pagrindo teigti, kad tokiais savo veiksmais jis padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą, juolab viso proceso metu, remdamasis medicinos įstaigos išduotais kraujo tyrimo rezultatais, jis įrodinėjo, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Trečia, nėra pagrindo išvadai, kad E. L. nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė E. L. veiksmus bandė pateisinti tiek subjektyviomis, tiek objektyviomis aplinkybėmis, nurodydami, kad nors prieš tai E. L. vartojo alkoholį, tačiau jautėsi visiškai blaivus, kad transporto priemonę vairavo vykdydamas darbines funkcijas ir neva taip veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra linkęs kritiškai vertinti savo elgesio ir nėra nuoširdus, nepripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, o tik siekia sušvelninti savo atsakomybę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. L. veikoje nenustatė ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatytas nei vienas jos sudedamasis elementas.

Dėl E. L. paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

22. Pažymėtina, kad tiek administracinių nuobaudų, tiek administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.

23. Vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybes, paprastai administracinio poveikio priemonė švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą (jei tokia buvo sukelta), padarytą veiką galima laikyti mažareikšme ar ne itin pavojinga, nustatomos kelios pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, byloje yra kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių, t. y. turi būti nustatyta visuma aplinkybių, pažeidėją charakterizuojančių išskirtinai teigiamai ir liudijančių, kad padarytas nusižengimas buvo daugiau atsitiktinis, įvykęs nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o ne nulemtas tyčios, sistemingo priešingo teisei veikimo. Visais atvejais teismas gali, bet neprivalo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai iš dalies tenkinęs E. L. skundą sutrumpino paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino iš esmės visas apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju E. L. atžvilgiu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad E. L. padarytas administracinis nusižengimas savo esme yra šiurkštus ir pavojingas KET pažeidimas, keliantis pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui. Nors apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju E. L. administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesijautė neblaivus, visgi su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Atsižvelgiant į E. L. bei jo atstovės nurodytas aplinkybes apie alkoholio vartojimą, darytina išvada, kad E. L. turėjo ir galėjo numanyti, kad alkoholio kiekis jo organizme gali viršyti leistiną ribą, tačiau šiam faktui buvo abejingas ir jokių papildomų veiksmų, kad įsitikintų savo galėjimu vairuoti, nesiėmė, kas patvirtina, jog jis veikė tyčia. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus ir tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sėdant vairuoti jokių abejonių nebuvo, kad jis yra blaivus, tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai sprendė, kad šioje byloje nėra nustatyta E. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, o jo paties paaiškinimai apie pažeidimo padarymo aplinkybes leidžia manyti, kad jis nėra linkęs kritiškai vertinti savo elgesio ir nėra nuoširdus. Pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, kad vartojo alkoholį, paprastai suvokia, kad svaiginosi, atitinkamai, kad yra didelė rizika, jog jo apsvaigimas viršys vairuojant leistiną ribą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo atveju negalima konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. Šios išvados nepaneigia ir šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta aplinkybė, kad E. L. nustatytas neblaivumo laipsnis ne itin daug viršijo įstatymo dar toleruojamą ribą ir todėl, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, rūšinis šio administracinio nusižengimo pavojingumas yra mažesnis už kitų šios rūšies pažeidimų. Kaip jau buvo minėta, įstatymų leidėjas už vairavimą esant neblaiviam numatė itin griežtas nuobaudas, tuo tik pabrėždamas pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Nors bylos duomenimis iš tiesų nenustatyta, kas akcentuojama ir apeliaciniame skunde, kad E. L., vairuodamas transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė realią žalą ar pavojingą situaciją eismo saugumui, padarė kokius nors kitus KET pažeidimus, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks jo elgesys nekėlė didelio pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ar net gyvybei. Šiam argumentui yra pritariama ir apeliaciniame skunde, nurodant, kad E. L. visiškai sutiko su tuo, jog jo padarytas administracinis nusižengimas yra vertinamas kaip ypač šiurkštus KET pažeidimas ir pavojingas visuomenei dėl potencialiai galimų sunkių pasekmių. Vien tai, kad asmuo nepadarė kitų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, savo veiksmais nesukėlė padarinių, nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta straipsnio, pagal kurį asmuo atsako, sankciją, juo labiau, jos iš viso neskirti. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios skunde nurodomos aplinkybės nevertintinos kaip švelninančios E. L. teisinę padėtį, kadangi jis, nepadarydamas kitų pažeidimų, elgėsi taip, kaip priklauso elgtis transporto priemonės valdytojui (išskyrus nustatytą KET pažeidimą).

26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos nuobaudos, išsamiai aptarė ir paties pažeidėjo asmenybę, įvertindamas ir skunde nurodytas aplinkybes apie tai, kad E. L. yra brandaus amžiaus, dirbantis vairuotoju, gaunantis legalias pajamas, ir tai, kad ši veikla yra jo pragyvenimo šaltinis. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad E. L. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra siejamas socialiniais ir ekonominiais ryšiais. Kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, šios aplinkybės E. L. charakterizuoja teigiamai, kas pagrįstai konstatuota ir skundžiamoje nutartyje. Visgi, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti duomenų apie ankstesnį E. L. teisei priešingą elgesį, kadangi, apeliantės teigimu, anksčiau E. L. padaryti pažeidimai yra minimalūs ir nesusiję su alkoholio vartojimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenys apie ankstesnius asmens baustumus yra asmenį charakterizuojantys duomenys, todėl į juos būtina atsižvelgti individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įvertino duomenis apie ankstesnius E. L. baustumus, patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas priimti teisingą sprendimą, ištyrė ir atsižvelgė į visus duomenis, galinčius turėti reikšmės nuobaudos (ir administracinio poveikio priemonių) paskyrimui. Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės apie tai, kad E. L. praeityje yra baustas administracine tvarka, iš esmės tik už KET pažeidimus, daugiausia už leistino greičio viršijimą, kelio ženklų reikalavimų nepaisymą, baudas už 2023 m. ir 2024 m. padarytus administracinius nusižengimus sumokėjo tik 2025 m. gegužės 1 d., iš tiesų leidžia manyti, kad E. L. yra linkęs nepaisyti teisės aktais įtvirtintų reikalavimų, kritiškai vertinti savo veiksmus ir savalaikiai daryti išvadas. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šių duomenų kontekste E. L. padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas atsitiktiniu. Tuo pačiu nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai apie atsitiktinį E. L. elgesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės bei gana sistemingas nustatytų privalomų elgesio taisyklių pažeidimas nepateisinamas apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe, kad tai yra natūralu, nes, anot atstovės, asmuo dirba vairuotojo darbą ir taip atsitinka dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Priešingai, toks E. L. elgesys rodo asmens abejingumą teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams ir nustatytiems draudimams, kaip ir tai, jog ankstesnės nuobaudos už KET pažeidimus nepasiekė asmens elgesį koreguojančio ar atgrasančio nuo neteisėtų veiksmų rezultato.

27. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Vis dėl to, nors E. L. atstovė skunde nurodo, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo E. L. teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius, be to, jam paskirta ir 900 Eur dydžio bauda (kuri nėra minimali sankcijoje numatyta bauda), todėl ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti, visgi apeliacinės instancijos teismas su tuo sutikti negali. Pažymėtina, kad skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti, neteks ir darbo, o kartu ir pragyvenimo šaltinio, žlugs jo įmonė, pats E. L. atsidurs skurdo riboje, kadangi kito darbo dirbti negali, savaime nelaikytinos išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams, darbiniams ar šeimos interesams užtikrinti, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, dėl kurių kyla grėsmė minėtos teisės netekti, todėl šiuo atveju E. L. turi prisiimti visas kilsiančias neigiamas pasekmes. Natūralu, kad asmenys, kuriems skiriamos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų, tačiau nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, neatgrasytų pažeidėjų nuo teisei priešingų veiksmų vykdymo negatyviais padariniais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neužkerta galimybės apskritai dirbti, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skunde tik formaliai nurodoma, kad E. L. negali dirbti kito darbo, todėl tokie formalūs skundo teiginiai nesudaro pagrindo jo situacijos vertinti kaip išskirtinės.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors byloje nustatyta, jog E. L. padarytas administracinis nusižengimas pagal savo pavojingumą yra kiek mažesnis, negu paprastai būdingas tokios rūšies nusižengimams, o jam nustatytas neblaivumo laipsnis ne itin daug viršijo įstatymo dar toleruojamą ribą, vertinant pažeidėjui skirtinos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei administracinio poveikio priemonę skunde cituojamo proporcingumo aspektu, vis dėl to pažymėtina, kad E. L. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir neabejotina, kad, kaip jau buvo minėta, toks neatsakingas kaltininko elgesys kėlė pavojų tiek jo paties, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir net gyvybei. Sėsdamas prie vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas tokių savo veiksmų pavojingumą, jis prisiėmė ir riziką dėl galimų pasekmių. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su E. L. asmenybės charakteristika, kuri iš esmės yra teigiama, tokios išvados nepaneigia.

29. Pabrėžtina ir tai, kad nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jos atstovaujamo asmens vairavimo stažas yra pakankamai didelis, visgi pažymėtina, kad tai E. L. neatsakingo veikimo taip pat jokiu būdu nepateisina, priešingai, ši aplinkybė tik patvirtina, kad jam, kaip patyrusiam vairuotojui, turėjo būti žinomi motorinių transporto priemonių vairuotojams keliami reikalavimai ir galintys kilti padariniai tokių reikalavimų nesilaikius.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytą aplinkybių visumą ir skunde nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, padarė pagrįstą išvadą, kad paskyrus 6 (šešių) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei uždraudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesiams, bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Tuo tarpu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sumažinti šios administracinio poveikio priemonės terminą bei tokiu būdu E. L. paskirtą administracinę nuobaudą derinti išimtinai tik prie administracinį nusižengimą padariusio asmens poreikių bei interesų, nėra jokio teisinio pagrindo.

31. Reaguojant į deklaratyvų apeliacinio skundo teiginį, kuriuo nurodoma, kad neaišku, kuo remiantis pažeidėjui paskirta ne minimali sankcijoje numatyta bauda (t. y. 800 Eur), pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje gana išsamiai išdėstyti motyvai dėl E. L. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio, todėl nesant dėl skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų jokių konkrečių skundo teiginių, bei apeliaciniame skunde nereiškiant jokių prašymų dėl E. L. paskirtos administracinės nuobaudos, plačiau dėl to nepasisakytina.

32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartį nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. atstovės advokatės Aušros Ručienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.