Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-47-278/2008

teisėja Danguolė Smetonienė Procesinio sprendimo kategorija:

34.4.3; 99.5; 104.5;113.11; 121.15; 121.18; 128.1; 128.2;

2008m. sausio 29d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. K., S. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007m. lapkričio 5d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. K., S. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, pareiškėjų, suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2004 09 02 mirė pareiškėjų motina K. K., kuri testamentu visą turtą paliko dukrai D. K.. Pareiškėjai prašė teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motinos K. K. mirties dieną jiems buvo reikalingas išlaikymas. Civilinio kodekso (toliau CK) 5.20 straipsnio 1 dalis nustato, kad palikėjo vai­kai (įvai­kiai), su­tuok­ti­nis, tė­vai (įtė­viai), ku­riems pa­li­kė­jo mir­ties die­ną rei­ka­lin­gas iš­lai­ky­mas, pa­vel­di, ne­pai­sant tes­ta­mento turinio, pu­sę tos da­lies, ku­ri kiek­vie­nam iš jų tek­tų pa­vel­dint pa­gal įsta­ty­mą (pri­va­lo­mo­ji da­lis), jeigu tes­ta­mentu ne­skir­ta dau­giau. Pagal šio straipsnio prasmę, asmenys, kuriems reikalingas išlaikymas, yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kuriems reikalingas išlaikymas, nes jie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių - yra nedarbingi dėl ligos, amžiaus, yra nepilnamečiai, bedarbiai ir t.t. bei jų gaunamos pajamos yra nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą palikimo atsiradimo dieną, teismas privalo atsižvelgti į pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį asmens turimą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, taip pat banko indėlius, kitas pajamas. Iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjų paaiškinimų matyti, jog motinos K. K. mirties dieną pareiškėjams V. K. buvo mokama 410,41Lt dydžio invalidumo pensija, o St. K. - 626,71Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (1t. b.l. 22, 24, 33). Be to, minėtu metu pareiškėjas V. K. Panevėžio m. Spaustuvės gt. turėjo du žemės sklypus, dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, kurie buvo nugriauti po motinos mirties, gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, kuriems nėra atlikta teisinė registracija, 3379,87 Lt santaupų sąskaitoje, esančioje AB banke „Hansabankas“, žmona gavo 700Lt dydžio darbo užmokestį ir turėjo 961,92Lt santaupų AB SEB „Vilniaus bankas“ (1t., b.l. 22, 24-28, 60-61, 98-102, 102, 110, 140, 146, 2t. b.l.44). Pareiškėjui St.K. ir sutuoktinei St.K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas, esantis Beržų g. 29-66, Panevėžyje, ½ garažo Nr. 30, esančio Ramygalos g. 152a, Panevėžyje, St.K. asmeninės nuosavybės teise priklausė 64,61 kv.m. butas, esantis Beržų g. 33-76, Panevėžyje, ½ garažo Nr. 30, esančio Ramygalos g. 152a, Panevėžyje žemės sklypas, esantis Bernatonių km., Panevėžio raj., jo vardu banko sąskaitose buvo 15509,62Lt, o sutuoktinės St.K. vardu – 3816,47Lt piniginių lėšų bei registruotas automobilis Opel Corsa (b.l. 33, 94-97, 102, 107, 109, 136, 1458). Tuo tarpu jų motinos K. K. senatvės pensija buvo 337,86Lt (1t.b.l.49). Šie duomenys patvirtina, kad palikimo atsiradimo dieną pareiškėjų gaunamos ir turimos pajamos buvo pakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti ir buvo didesnės nei jų motinos. Be to, St.K. teiginiai, kad motina palaikė jį morališkai, padėdavo žmonai sode ravėti, be to, jis gydėsi, neįrodo, jog K. K. išlaikė pareiškėją. Aplinkybė, kad motina V. K. padėjo auginti kalakutus, jokiais įrodymais nepagrįsta, išskyrus jo teiginius. Be to, ši aplinkybė, taip pat nepatvirtina, kad paukščių auginimas buvo nuolatinis ir pagrindinis pareiškėjo pragyvenimo šaltinis. Iš 2007 10 26 teismo posėdžio protokole užfiksuotų V. K. paaiškinimų matyti, kad motina augindavo kalakutus ir juos parduodavo. Duomenų jog gautos pajamos bei savo reikmėms naudojama paukštiena buvo V. K., o ne jo motinos pragyvenimo šaltinis, teismui nepateikta (2t. b.l.27-32, CPK 178str.). Aplinkybė, jog motina turėjo santaupų, neįrodo, kad jos buvo skiriamos pareiškėjams išlaikyti. Kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai neįrodė, jog palikimo atsiradimo dieną jiems buvo reikalingas išlaikymas ir iki mirties motina jiems teikė materialinę pagalbą. Be to, iš teismo posėdžio protokole užfiksuotų pareiškėjų parodymų matyti, kad minėtu metu jiems padėjo ir pilnamečiai vaikai, kurie V. K. padėdavo darbais, o St.K. – tiek materialiai, tiek ir darbais (2t. b.l. 27-32). Aplinkybė, jog teismo sprendime nurodoma, kad 2004m. V. K. vaikai buvo pilnamečiai, nors viena duktė Vilija yra gimusi 1987 02 28, nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes sprendime nurodoma, kad abu pareiškėjai turi pilnamečius vaikus. Teiginių, jog pareiškėjas turi ir pilnamečių vaikų, V. K. nepaneigė, nes iš byloje esančių jo paaiškinimų bei rašytinių dokumentų matyti, kad jis užaugino tris vaikus (1t. b.l.73,174). Tai, kad S. K. turi du pilnamečius vaikus, jis pats patvirtino teismo posėdžio metu (2t. b.l.27-32). Apelianto V. K. teiginys, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pastatai Spaustuvės g. 6, Panevėžyje yra nugriauti ir šį faktą patvirtina 2006 03 02 pažyma apie statinio nugriovimą, esminės reikšmės, sprendžiant prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neturi, nes pastatas yra nugriautas po motinos mirties. Be to, minėto dokumento pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nebuvo pateikęs (2t. b.l. 44). Sprendimo aprašomojoje dalyje nurodytas netikslumas dėl D. K. amžiaus 1970m., jai gyvenant su tėvais bei apeliantų nurodyti motyvai dėl suinteresuoto asmens teiginių atsiliepimuose į jų pareiškimą, esminės reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui taip pat neturi.

Apeliantų teiginiai, jog nagrinėjant bylą, teismas padarė procesinius teisės normų pažeidimus - neištyrė rašytinių bylos dokumentų, neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą bei nesuteikė teisės susipažinti su teismo protokolu, yra nepagrįsti ir atmestini. CPK 200str.1d. nustato, kad rašytiniai įrodymai balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai jie su šiais įrodymais susipažino iki teismo posėdžio pradžios, o reikiamais atvejais - taip pat ekspertams ir liudytojams. Byloje esantys procesiniai dokumentai (atsiliepimai į pareiškimą), pareiškėjams buvo išsiųsti, vėliau juos atstovavo advokatas Č. P., kuris nedelsiant turėjo pareiškėjus supažindinti su gautais procesiniais dokumentais ir sudaryti galimybę su jais susipažinti (CPK 118str., (1t., b.l.52,53, 57). Šio Kodekso nustatyta tvarka įteikti procesiniai dokumentai, teismo posėdžio metu neskaitomi, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys nežino jų turinio arba kai reikalinga tiksliai šį dokumentą cituoti (CPK 159str. 2d.). Iš 2007 10 26 -2007 11 05 teismo posėdžio protokole esančių įrašų matyti, kad pareiškėjai nepageidavo bylos rašytinių įrodymų tyrimo, nurodant, kad yra su jais yra susipažinę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė bylos rašytinių įrodymų netirti (2t. b.l. 27-32).

CPK 93str.1d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjant bylas ypatingos teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau CPK 443 str.6d. nustato, kad tais atvejais kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, jų interesai yra priešingi, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog D. K. turėjo 1000 Lt atstovavimo išlaidų, priteisdamas jas iš pareiškėjų, įstatymo nuostatų nepažeidė (1t. b. l. 146-147). Be to, šios išlaidos yra pagrįstos ir atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydžių.

CPK 170str. 5d. nustato, kad teismo posėdžio protokolas turi būti baigtas rašyti ar spausdinti ir pasirašytas ne vėliau kaip kitą dieną po teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad 2007 10 26 teismas nutarė sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2007 11 05. Kadangi pirmosios instancijos teismo posėdis vyko 2007 10 26 - 2007 11 05 d.d. ir protokolas turėjo būti baigtas rašyti ir pasirašytas tik pasibaigus teismo posėdžiui, įstatymo nustatytu terminu, todėl teismas pagrįstai 2007 10 29 nesuteikė teisės V. K. susipažinti su teismo posėdžio protokolu (2t. b.l.32). Be to Panevėžio miesto apylinkės teismas V. K. informavo, jog su teismo posėdžio protokolu galės susipažinti 2007 11 06 (2t.b.l.37-38).

Dėl paminėtų motyvų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Išlaidos valstybės naudai, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš pareiškėjų (CPK 88str.1d.3p., 2 t., b.l.53).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007m. lapkričio 5d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. K. (a.k(duomenys neskelbtini) ir S. K. (a.k(duomenys neskelbtini) po 7,50Lt (septynis Lt 50ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.