- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-06-23
- Bylos Nr.
- A-403-741-05
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Taminsko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant L. Š. , dalyvaujant pareiškėjai G. M. , atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei A. M. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno apskrities VMI) 2004-07-21 sprendimu Nr. (04)-K3-540 patvirtino 2004-06-11 patikrinimo aktą Nr. 21-03-24-577, kuriuo pagal G. M. 2003-09-15 pateiktą prašymą dėl 37500 litų gyventojų pajamų mokesčio permokos grąžinimo nuspręsta grąžinti 750 litų.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) 2004-09-10 sprendimu Nr. 68-359 patvirtino Kauno apskrities VMI 2004-07-21 sprendimą Nr. (04)-K3-540.
Šalies argumentai
Pareiškėja G. M. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno apskrities VMI 2004-06-11 patikrinimo akto Nr. 21-03-24-577 dalį, kuria atsisakyta grąžinti pareiškėjai 36750 Lt gyventojų pajamų mokesčio, panaikinti Kauno apskrities VMI 2004-07-21 sprendimą Nr. (04)-K3-540, VMI prie LR FM 2004-09-10 sprendimą Nr. 68-359 bei Mokestinių ginčų komisijos 2004-11-18 sprendimą Nr. S-590-(7-527/2004) ir įpareigoti Kauno apskrities VMI grąžinti pareiškėjai 37500 litų išskaityto gyventojų pajamų mokesčio. Pareiškėja nurodė, kad ji su seserimi J. Z. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,06 ha J. K. ir M. K. turėtą žemės sklypą (unikalus Nr. 1901-0072-0101), esantį Archyvo g. Nr. 48 , Kaune. Patogumo dėlei susitarė atkurti nuosavybės teises į tėvo žemę J. Z. vardu. Kadangi pareiškėjos sūnus A. M. ruošėsi statyti gyvenamąjį namą, tai ji ir sesuo sutarė perleisti sklypą A. M. , įformindamos jį pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje pardavimo kaina buvo nurodyta tik išlaidų, jų turėtų atkuriant nuosavybės teises, padengimui. Sūnui nutarus nestatyti gyvenamojo namo, minėtas žemės sklypas dovanojimo sutartimi buvo perleistas pareiškėjai. Dovanojamo žemės sklypo kaina atitiko jo rinkos vertę. UAB "Kausta" už sklypą sumokėta kaina (250000 Lt) patvirtina šią aplinkybę ir paneigia Kauno apskrities VMI Kauno skyriaus išvadą, kad dovanojimo sutartimi siekta dirbtinai pakelti žemės sklypo vertę. Praktikoje dovanojimo sandoriai dažnai sudaromi tarp artimų giminaičių ir jie negali kelti abejonių. Žemės sklypų kainos Kauno mieste 2003 metais staiga pakilo. Tai patvirtina spaudoje skelbiamos parduodamų sklypų kainos toje Kauno m. dalyje. Kauno apskrities VMI nepagrįstai vadovavosi Registrų centro pažymoje nurodytomis vidutinėmis sklypų kainomis, nes sklypo vertė dešimtimis kartų skiriasi, atsižvelgiant į sklypo vietą. Pareiškėjos nuomone, vien tai, kad prieš pasirašant dovanojimo sutartį nebuvo atliktas turto įkainojimas, negali būti pagrindas vertinti sklypo kainą pagal kadastrinius įkainius. UAB "Geomatas" atliko ginčijamo žemės sklypo įvertinimą ir nustatė, kad 2003 m. rugsėjo mėn. 3 d. ginčijamo sklypo vertė nurodytoje vietoje buvo 240000 Lt. Mokesčių administratoriai, neatsižvelgdami į šią aplinkybę, netinkamai taikė ir aiškino Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad faktiškai nei pareiškėja, nei jos sesuo, minėto žemės sklypo nepirko, šis žemės sklypas buvo jų tėvų nuosavybė, į kurią atkurtos teisės. Todėl, pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju turėjo būti atsižvelgta ir į susidariusių santykių turinį, o ne į sandorių formą ir formalų, netinkamą įstatymo aiškinimą ir taikymą.
Atsakovas VMI prie LR FM su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodė, kad per trumpą laikotarpį tarp pareiškėjos ir su ja giminystės ryšiais susijusių asmenų buvo sudaryta keletas sandorių, tuo siekiant padidinti pareiškėjos 2003 metais parduoto žemės sklypo įsigijimo kainą ir išvengti nuo jo pardavimo pajamų mokėtino į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (nuo 2003-01-01) numato, kad prie apmokestinamųjų pajamų yra priskiriamos ir pajamos iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, jeigu nekilnojamasis turtas buvo įsigytas mažiau kaip prieš trejus metus. Pagal šio įstatymo 22 straipsnį pajamos, gautos iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, pagal mokesčio mokėjimo tvarką yra priskirtos prie A klasės pajamų. Minėto įstatymo 23 straipsnis numato, kad Lietuvos vienetai, išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo iš jų išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį. Todėl UAB "Kausta", įsigijusi 2003-09-10 iš pareiškėjos žemės sklypą (įsigytą taip pat 2003 metais), pagrįstai išskaitė iš išmokėtos už tą žemės sklypą 250000 Lt sumos 37500 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir sumokėjo jį į biudžetą. Mokesčių administravimo įstatymo 26² str. 1 dalies nuostatos numatė, kad mokesčiai turi būti apskaičiuojami sąžiningai, vadovaujantis mokesčių įstatymais. Draudžiama mokesčio įstatymo nustatytą prievolę pažeisti piktnaudžiavimu. Minėto įstatymo 26² straipsnio 2 dalis numatė, kad esant piktnaudžiavimui, mokesčio administratorius, nustatydamas mokesčio bazę ir apskaičiuodamas mokėtiną mokesčio sumą, neatsižvelgia į mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) sandorį, ūkinę operaciją ar bet kokią jų grupę, kurių tikslas yra gauti mokestinę naudą, ir atkuria iškreiptas arba slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčio įstatymas sieja apmokestinimo tvarką. 2003-09-03 dovanojimo sutartyje nurodžius, kad dovanojamo žemės sklypo vertė yra 250000 Lt (nors pagal VĮ Registrų centras Kauno filialo 2003-09-02 pažymą Nr. 44-75888 dovanojamo žemės sklypo nominali indeksuota kaina buvo 16589 Lt, o vidutinė rinkos vertė - 60000 Lt), buvo žymiai padidinta šio žemės sklypo kaina, kuri jo pardavimo atveju tampa įsigijimo kaina. Teisingumo ministro 1996-09-12 įsakyme Nr. 57, reglamentuojančiame notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas apskaičiavimo tvarką ir dydžius, numatyta, kad iki bus įdiegta turto vertės nustatymo sistema, parduodamo nekilnojamojo daikto vertė nustatoma pagal šalių susitarimu nustatytą kainą, o kitais atvejais (įskaitant ir turto perleidimą pagal dovanojimo sutartis) nekilnojamojo daikto vertė nustatoma pagal nepriklausomo turto vertintojo išvadą dėl turto vertės dydžio. Nesant nepriklausomo turto vertintojo išvados, turto vertė nustatoma: žemės – pagal nominalią indeksuotą žemės sklypo kainą, pastatų bei statinių – pagal Žemės ir kito Nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės pažymoje nurodytą vertę. Atsižvelgdama į tai, Kauno apskrities VMI pagrįstai konstatavo, kad 2003-09-03 notarine tvarka patvirtintoje žemės sklypo dovanojimo sutartyje nepagrįstai buvo įrašyta 250000 Lt žemės sklypo vertė, todėl ši vertė nelaikytina žemės sklypo įsigijimo kaina. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjos pajamų mokesčio bazė nustatyta vadovaujantis 1995-06-28 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. 1-974 26² str. 2 dalies bei 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 69 str. 1 dalies nuostatomis, t.y. neatsižvelgus į sandorį, kuriuo siekta mokestinės naudos. G. M. , sutikusi, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą (kurį vėliau įgijo iš sūnaus dovanojimo būdu) būtų atstatytos J. Z. vardu, prarado teisę parduodama ar kitaip perleisdama šį žemės sklypą (nors ir įgytą kitu būdu) apskaičiuoti šio žemės sklypo įsigijimo kainą Vyriausybės 2003-01-29 nutarimu Nr. 133 patvirtintų Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių 6.1. punkte nustatyta tvarka, t.y. kai turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog teisiniams santykiams, atsiradusiems ginčijamos prievolės mokėti gyventojų pajamų mokestį atsiradimo metu, taikytina 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 69 str. 1 dalis, kurioje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Tokiu atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Pagal šio įstatymo 166 str. 3 dalį, nurodyta minėto straipsnio dalis, nepažeidžiant 68 str. 1 dalies nuostatų, taikoma mokesčių mokėtojo sandoriams, ūkinėms operacijoms ar bet kokiai jų grupei, kurie įvyko ar yra vykdomi po 2002-07-01. Teismas sprendime nurodė, kad 2002-05-31 A. M. kartu su savo sutuoktine A. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal pirkimo-pardavimo sutartį už 5000 Lt iš J. Z. nusipirko žemės sklypą, esantį Archyvo g. 48, Kaune (mok. byla, b.l. 56). Pagal paaiškinimus sandoris buvo sudarytas norint statyti gyvenamąjį namą. Tačiau, sužinojus, kad AB "Kausta" šalia esančiuose sklypuose ketina statyti daugiaaukštį namą, buvo pradėta tartis su ja dėl žemės sklypo pardavimo (mok. byla, b.l. 72-77). 2003-08-28 A. M. ir A. M. sudarė turto pasidalijimo sutartį, kurios pagrindu nupirktas žemės sklypas tapo A. M. nuosavybe (mok. byla, b.l. 57). Žemės sklypas rinkos kaina įvertinamas 60000 Lt. Šis sandoris mokesčio administratoriaus buvo įvertintas kaip pasiruošimas dovanojimui. 2003-09-03 pagal dovanojimo sutartį (mok. byla, b.l. 58) A. M. žemės sklypą padovanojo savo motinai G. M. (pareiškėjai) ir žemės sklypą įvertino jau 250000 Lt. Dar po keleto dienų 2003-09-10 pirkimo-pardavimo sutartimi G. M. žemės sklypą pardavė AB "Kausta" už tokią pat 250000 Lt sumą (mok. byla, b.l. 59-60). Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 dalies 19 punktą dovanojimo būdu gautos pajamos iš vaikų yra neapmokestinamos, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-29 nutarimu Nr. 133 patvirtintų Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių 4 punktą turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis, t.y. turto rinkos vertė. Dėl minėtų sandorių, kadangi turtą motinai padovanojo jos sūnus ir dovanojimo sutarties sudarymo metu žemės sklypo rinkos kaina buvo nurodyta tokia pati, už kurią po 7 dienų sklypas buvo parduotas nesusijusiam asmeniui, gyventojų pajamų mokesčio nei A. M. su A. M. , nei pareiškėjai mokėti nereikėjo. Todėl teismas pripažino, kad atlikus minėtus sandorius, buvo sukurtos formalios sąlygos mokesčių įstatymui apeiti, t.y. sudarius pasidalijimo sutartį ir vėliau dovanojimo sutartį, žemės sklypo vertę šalys pakėlė iki 250000 Lt, t.y. iki tos vertės, už kurią žemės sklypas netrukus buvo parduotas AB "Kausta". Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 str. nuostatas, pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų gali būti atimama turto įsigijimo kaina. Todėl dovanojimo sandoriu, kuriuo žemės sklypas buvo padovanotas pareiškėjai (motinai), išvengta gyventojų pajamų mokesčio (tokios pajamos neapmokestinamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 19 p.) ir tuo pačiu padidinta turto įsigijimo kaina, o parduodant išvengta mokėtinos į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio sumos. Pareigą nurodyti ir pagrįsti sudarytų sandorių tikslą, mokesčių administratoriui nustačius, kad mokesčių mokėtojas pasinaudojo mokesčio lengvata, sumažino mokėtiną mokesčio sumą ir gavo mokestinę naudą, turi būtent mokesčių mokėtojas (2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 67 str.). Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytų sandorių tikslas buvo gauti mokestinę naudą. Teismas pripažino, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog minėtais sandoriais buvo siekiama išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, ir taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą, neatsižvelgė į 2003-08-28 sutuoktinių A. M. ir A. M. turto pasidalijimo sutartį bei 2003-09-03 dovanojimo sutartį, pagal kurią A. M. žemės sklypą padovanojo pareiškėjai. Teismas taip pat padarė išvadą, kad Mokestinių ginčų komisija savo sprendime (b.l. 51-54) pagrįstai konstatavo, jog mokesčių administratorius netiksliai atkūrė iškreiptas aplinkybes, su kuriomis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas sieja apmokestinimo tvarką. Mokesčių administratorius nepagrįstai konstatavo, kad mokestį šiuo atveju turi mokėti pareiškėja. Apmokestinamas turi būti tas asmuo, kuris siekė išvengti mokėti mokesčius nuo gautų pajamų. Šiuo atveju gyventojų pajamų mokesčio siekė išvengti A. M. , todėl ir prievolė mokėti mokestį atsirado jam. Tai, kad pareiškėja gavo pinigus už žemės sklypą, nereiškia, kad ji gavo pajamas. Mokesčio bazė formaliai buvo perkelta pareiškėjai, todėl pajamas gavusiu asmeniu laikytinas A. M. . Kadangi A. M. , siekdamas išvengti mokesčio, naudojosi pareiškėjos pagalba, pajamų mokestis realiai laikytinas išskaičiuotu ir sumokėtu nuo jo gautų pajamų. Todėl mokesčių administratoriaus sprendimas negrąžinti pareiškėjai 37500 Lt gyventojų pajamų mokesčio permoką, kadangi ji pajamų negavo ir mokesčio permokos neturi, pagrįstas. Teismas nurodė, jog pareiškėja neginčijo mokesčių administratoriaus sprendimo dalies, kuria nuspręsta jai grąžinti 750 Lt gyventojų pajamų mokestį, todėl šios sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nenagrinėjamas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti. Nurodo, jog Kauno apskrities VMI vyresnioji specialistė B. S. , patikrinusi pareiškėjos pajamų mokesčio mokėjimą, surašė 2004 m. birželio 11 d. patikrinimo aktą Nr. 21-03-24-577 ir, perskaičiavusi grąžintiną gyventojų pajamų mokesčio sumą, nutarė grąžinti 750 Lt pajamų mokesčio. Likusią 36750 Lt AB "Kausta" sumokėtą pajamų mokesčio sumą atsisakė grąžinti. Tai patvirtina, kad pajamų mokesčio mokėtoju buvo laikoma pareiškėja, o ne A. M. . Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 19 p. iš vaikų dovanojimo būdu gautos pajamos neapmokestinamos. Todėl, pareiškėjos nuomone, jai turi būti grąžinta 37500 Lt išskaičiuoto pajamų mokesčio. Kauno apskrities VMI, VMI prie LR FM ir Mokestinių ginčų komisija pareiškėją laikė mokesčio mokėtoja. Tuo tarpu teismas faktiškai mokesčio mokėtoju pripažino A. M. ir priėmė sprendimą dėl jo teisių ir pareigų, tačiau neįtraukė jo į bylą, tuo pažeisdamas ABTĮ 142 str. 2 d. 2 p. Dėl to, kad teismas bylą išsprendė kitokiu pagrindu negu Valstybinė mokesčių inspekcija, pareiškėja negalėjo įrodinėti aplinkybių, kuriomis teismas grindė savo sprendimą, nepagrįstumo. Tuo buvo pažeistos pareiškėjos teisės, numatytas ABTĮ 53 str. Pareiškėja savo apeliaciniame skunde pakartojo žemės sklypo įsigijimo aplinkybes, nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui, ir paaiškino, kad žemės sklypų kainos Kauno mieste 2003 metais staigiai pakilo (tai patvirtina spaudoje skelbiamos parduodamų sklypų kainos toje Kauno miesto dalyje), todėl pareiškėjos sūnus dovanojimo sutartyje nurodė realią žemės sklypo rinkos kainą. Pareiškėjos nuomone, Kauno apskrities VMI nepagrįstai vadovavosi Registrų centro pažymoje nurodytomis vidutinėmis sklypų kainomis, nes sklypo vertė dešimtimis kartų skiriasi priklausomai nuo jo vietos. Vien tai, kad prieš pasirašant dovanojimo sutarti nebuvo atliktas turto įkainojimas, negali būti pagrindas vertinti sklypo kainą pagal nerealius, pareiškėjos nuomone, pažymoje nurodytus įkainius. UAB "Geomatas" atliko ginčijamo žemės sklypo įvertinimą ir nustatė, kad 2003 m. rugsėjo 3 d. ginčijamo sklypo vertė nurodytoje vietoje buvo 240000 Lt. Dovanojimo sutartyje nustatyta kaina atitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 20 p. reikalavimus. Pareiškėjos nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė 1995 m. birželio 28 d. Mokesčių administravimo įstatymo 26² str. bei 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. nuostatas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nei pareiškėja, nei jos sesuo žemes sklypo nepirko – šis žemės sklypas buvo jų tėvų nuosavybė, o vėliau nuosavybės teisės į šį sklypą buvo joms atkurtos. Pareiškėja turėjo teisę atkurti nuosavybes teises į ½ sklypo ir ši teisė buvo realizuota jai dovanojant sklypą. Todėl pagal Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimo Nr.133 6.1 p. pajamų mokestis už ½ sklypo neturi būti skaičiuojamas. Nei 2003 m, rugpjūčio 28 d. turto dalybų sutartis tarp A. M. ir A. M. , nei 2003 m. rugsėjo 3 d. dovanojimo sutartis, nei 2003 m. rugsėjo 10 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjos ir AB "Kaustą", nėra pripažintos negaliojančiomis. Todėl teismo išvada, jog pareiškėja nėra mokesčio mokėtoja, neatitinka pateiktų įrodymų ir yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą atsakovas VMI prie LR FM prašo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad ji turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į ½ sklypo ir ši teisė buvo realizuota jai gavus dovanų sklypą, atsakovas nurodo, kad 2000-04-19 notarine tvarka patvirtintu atsisakymu pareiškėja sutiko, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą (kurį vėliau įgijo iš sūnaus dovanojimo būdu) būtų atkurtos sesers J. Z. vardu. Atsakovas taip pat nurodo, kad AB "Kausta" išmokėjo pajamas A. M. ir iš jos gautų pajamų išskaičiavo pajamų mokestį. Ginčo dėl to, kad pajamas gavo A. M. , nekyla. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 str. nuostatomis, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu. Pagal šio įstatymo 6 ir 23 str. mokestis jau kartą buvo sumokėtas į biudžetą. Todėl, atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pajamų mokestis realiai laikytinas išskaičiuotu ir sumokėtu nuo A. M. gautų pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato, kad prie apmokestinamųjų pajamų yra priskiriamos ir pajamos iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, jeigu nekilnojamasis turtas buvo įsigytas mažiau kaip prieš trejus metus. Vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsniu, tokios pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką yra priskiriamos A klasės pajamoms. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnis nustato, kad Lietuvos vienetai, išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo iš jų išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB "Kausta" 2003 m. rugsėjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 250000 litų įsigijo iš pareiškėjos žemės sklypą, kurį pareiškėjai 2003 m. rugsėjo 3 d. padovanojo jos sūnus A. M. . Vadovaujantis aukščiau nurodytomis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis, iš pareiškėjai išmokėtos 250000 litų sumos turėjo būti išskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą 37500 litų gyventojų pajamų mokestis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB "Kausta" šią pareigą įvykdė (Mokestinių ginčų komisijos byla (toliau – MGK byla), b.l. 63).
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų gali būti atimta turto įsigijimo kaina, taip pat sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn. Vadovaujantis šio įstatymo 27 straipsnio nuostatomis, mokesčių mokėtojas, pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją, įgyja galimybę pasinaudoti 19 straipsnio 1 dalyje numatyta teise ir prašyti grąžinti apskaičiuotą pajamų mokesčio permoką. Būtent šia teise ir siekė pasinaudoti pareiškėja, prašydama grąžinti jai išskaičiuotą 37500 litų gyventojų pajamų mokestį.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtą žemės sklypą pareiškėjos sūnus A. M. ir jo sutuoktinė A. M. įsigijo 2002 m. gegužės 31 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal pirkimo-pardavimo sutartį už 5000 Lt iš pareiškėjos sesers J. Z. (MGK byla, b.l. 56). A. M. ir A. M. 2003 m. rugpjūčio 28 d. sudarė turto pasidalijimo sutartį, kurios pagrindu nupirktas žemės sklypas tapo A. M. nuosavybe (MGK byla, b.l. 57). A. M. 2003 m. rugsėjo 3 d. padovanojo žemės sklypą savo motinai – pareiškėjai. Dovanojimo sutartyje žemės sklypo vertė buvo nurodyta jau 250000 litų (MGK byla, b.l. 58). Pareiškėja jai padovanotą žemės sklypą 2003 m. rugsėjo 10 d. pardavė UAB "Kausta" už tokią pat 250000 litų sumą (MGK byla, b.l. 59-62).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 patvirtintų Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių 4 punktą, turto, įgyto dovanojimo būdu (jeigu šis turtas yra gyventojų pajamų mokesčio bazė), įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 19 punktas nustato, kad pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos, gautos dovanojimo būdu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, minėtų sandorių dėka pareiškėjai atsirado galimybė nemokėti pajamų mokesčio, kadangi žemės sklypą jai padovanojo sūnus, o UAB "Kausta" šis sklypas buvo parduotas už 250000 litų sumą, kuri lygi dovanojimo sutartyje nurodytai sklypo vertei. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad aukščiau nurodytais sandoriais (turto pasidalijimo sutartis ir dovanojimo sutartis), sudarytais per trumpą laikotarpį, buvo siekiama pasinaudoti minėtomis įstatymo nuostatomis ir, žymiai padidinus žemės sklypo įsigijimo kainą, padidinti grąžintiną gyventojų pajamų mokesčio permoką.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalis (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112) nustato: "Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas". Pagal šio įstatymo 166 straipsnio 3 dalį, 69 straipsnio 1 dalis, nepažeidžiant 68 straipsnio 1 dalies nuostatų, taikoma mokesčių mokėtojo sandoriams, ūkinėms operacijoms ar bet kokiai jų grupei, kurie įvyko ar yra vykdomi po 2002 m. liepos 1 d. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju pagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir, apskaičiuodamas gyventojų pajamų mokestį, pagrįstai neatsižvelgė į minėtas 2003 m. rugpjūčio 28 d. turto pasidalijimo sutartį bei 2003 m. rugsėjo 3 d. dovanojimo sutartį.
Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog minėto žemės sklypo nei pareiškėja, nei jos sesuo J. Z. nepirko – šis žemės sklypas buvo jų tėvų nuosavybė ir vėliau į šį žemės sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės. Atkuriant nuosavybės teises, pareiškėja turėjo teisę į ½ šio žemės sklypo, todėl, pareiškėjos nuomone, vadovaujantis Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių 6.1. punktu pajamų mokestis nuo ½ šio žemės sklypo neturi būti skaičiuojamas. Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių 6.1. punktas, kuriuo pareiškėja grindžia savo apeliacinį skundą, nustato: "kai nuosavybės teisės į turtą buvo atkurtos ir šis turtas grąžintas Lietuvos Respublikos piliečiams, nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse, šio turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn kainai". Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja dar 2000 m. balandžio 19 d. atsisakė savo teisių į minėtą žemės sklypą ir sutiko, kad nuosavybės teisės į šį sklypą būtų atkurtos jos sesers J. Z. vardu (MGK byla, b.l. 20). Pareiškėjai atsisakius savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ir nuosavybės teises į žemės sklypą atkūrus J. Z. , pareiškėja, vėliau įgijusi šį žemės sklypą kitokiu pagrindu, neteko teisės šio žemės sklypo pardavimo ar kitokio perleidimo atveju apskaičiuoti jo įsigijimo kainą minėtų taisyklių 6.1. punkte nustatyta tvarka.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu. Nagrinėjamu atveju UAB "Kausta" sumą už įsigytą žemės sklypą išmokėjo pareiškėjai. Ši suma laikytina pareiškėjos pajamomis. Būtent nuo šių pareiškėjos pajamų buvo skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis. Todėl Mokestinių ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju gyventojų pajamų mokesčio mokėtoju laikytinas A. M. ir pajamų mokestis laikytinas išskaičiuotu ir sumokėtu nuo A. M. gautų pajamų. Tačiau nagrinėjamu atveju šis netikslumas nėra reikšmingas, kadangi pareiškėjos skundas yra atmestas teisėtai ir pagrįstai dėl kitų, aukščiau nurodytų motyvų.
Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos G. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.