- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-05
- Bylos Nr.
- A18.-415-951/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00144-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Pažeidėjas
- G. K.
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. 2019 m. vasario 28 d. 20.35 val. (duomenys neskelbtini) būdamas girtas (nustatytas 3,05 promilės girtumas) nesiorientavo aplinkoje, savarankiškai negalėjo paeiti, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę. Taip pat nevykdė Šiaulių AVPK Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. M., t. y. statutinio valstybės tarnautojo, teisėtų reikalavimų – eiti prie tarnybinio automobilio ir sėstis į jį.
G. K. dėl ANK 484 str. 1 d. padaryto nusižengimo kaltu prisipažino visiškai, o dėl ANK 506 str. 4 d. padaryto nusižengimo savo kaltę neigė. Teisme paaiškino, kad nesutinka, jog priešinosi policijos pareigūnams. Išėjo į parduotuvę, sutiko draugą, išgėrė. Grįžo namo, žmona iškvietė pareigūnus. Pareigūnams sakė, kad viskas gerai, jie pakvietė jį išeiti į lauką. Norėjo dar nueiti į parduotuvę, skambino žmonai paklausti, ar reikia parnešti maisto produktų. Dėl neaiškios priežasties pareigūnai jį išvežė. Buvo išgėręs, bet viską prisimena. Pirmą karta buvo nustatytas 2,5 promilės girtumas, antrą kartą – 3,1 promilės. Dieną, kai jį išleido į namus, pareigūnas pasakė, kad vis tiek jam parašys, jog koliojo pareigūnus. Jis jų nekoliojo, kai pasakė sėstis į automobilį, nesipriešino. Namo grįžo susinervinęs, norėjo dar išgerti. Nutarė miegoti automobilyje, norėjo paprašyti žmonos antklodės, o ji ir vėl iškvietė pareigūnus. Gal daužė duris, bet durims nieko nepadarė. Vėl atvyko pareigūnai, jie jį rado prie automobilio. Ten gal buvo vieša vieta. Buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, svirduliavo. Pripažįsta nusižengimą. Visada vykdo pareigūnų reikalavimus. Pareigūnai lauke pasakė, kad liptų į automobilį. Ėjo prie automobilio ir į jį įlipo, tikrai prisimena. Pareigūno A. M. nepažįsta. Pareigūnas galėjo nurodyti klaidingas aplinkybes, jie viską gali. Vieną kartą buvo išsakytas reikalavimas sėsti į automobilį, yra tuo tikras. Jam nebuvo uždėti antrankiai. Viską prisimena. Nepamena, koks buvo tarnybinis automobilis, pasodino jį į galą. Galėjo jį pasodinti į laikino sulaikymo kamerą automobilyje. Protokolas nebuvo rašomas iš karto, nes buvo neblaivus. Visas aplinkybes prisimena. Su viskuo sutinka, bet pareigūnams nesipriešino. Ėjo į automobilį, viską vykdė. Gali savo vaikais prisiekti, kad nesipriešino, viską prisimena. Norėjo tik į šiltą patalpą patekti. Pati sugyventinė jam paskambino, prašė jos antklodės. Sugyventinė dabar gailisi, kad kvietė pareigūnus, toliau kartu gyvena. Gailisi, kad taip įvyko. Nėra susidūręs su pareigūnais. Tikrai nesipriešino, daugiau su viskuo sutinka.
Liudytojas A. M. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas. Patruliavo, tikslios datos neprisimena. Gavo iškvietimą pietiniame rajone, tikslaus adreso neprisimena. Kvietė moteris, nes vyriškis daužė duris, buvo agresyvus, bandė patekti į butą. Atvykus į vietą, kieme, laiptinėje nieko nebuvo. Prie durų mėtėsi nuplėštas durų skambutis. Duris atidarė moteris, pasakojo, kad nenori, jog neblaivus sugyventinis ateitų pas ją. Minėjo, kad tai jau antras kartas, kai kviečiami pareigūnai, dieną asmuo jau buvo išvežtas, dėl to moteris bijojo, kad jis vėl agresyvus. Pasikalbėjo su moterimi, ji nurodė, kad vyriškis atvyko su automobiliu. Nuėjo į kiemą pasižiūrėti, automobilis buvo atrakintas, viduje buvo degtinės butelis, rakteliai. Užrakino automobilį, norėjo nunešti raktelius moteriai. Koridoriaus antrame aukšte vyras daužė duris, moteris patvirtino, kad tai jos sugyventinis. Perdavė vyriškiui raktelius. Reikalavo eiti kartu į tarnybinį automobilį. Jis sakė, kad niekur neis, veržėsi pas moterį. Suėmė už parankių ir prievarta nusivedė prie tarnybinio automobilio. Prie tarnybinio automobilio aiškino jam, kad reikia nustatyti neblaivumą. Reikalavo, kad atsisėstų į tarnybinį automobilį blaivumui nustatyti, asmuo pradėjo šalintis. Perspėjo, kad turi vykdyti reikalavimus. Ėmė jį už parankių, pradėjo priešintis, tai užlaužė rankas ir uždėjo antrankius, įsodino į automobilį. Girtumas buvo virš 3 promilių. Negalėjo jo palikti gatvėje, dėl to pristatė į komisariatą. Asmuo nevykdė reikalavimų, todėl buvo imtasi prievartos priemonių. Dirbo kartu su D. M.. Kolega irgi davė G. K. nurodymus, bet asmuo jų nevykdė, bandė įkalbėti gražiuoju. Asmuo sakė, kad dirba apsaugoje, ko iš vis prie jo lenda. Jei asmuo būtų vykdęs reikalavimus, nebūtų dėjęs antrankių. G. K. nėra pažįstamas, o jis nėra suinteresuotas asmenį nubausti. Jėga G. K. uždėjo antrankius, užlaužė rankas. Nors buvo neblaivus, stengėsi elgtis korektiškai, tačiau jis nevykdė reikalavimų. Jei pasakė sėstis į automobilį, tai reikėjo ir sėstis. Nedėjo asmeniui antrankių dėl to, kad būtų lengviau jį vesti. Nežino, ar ką nors matė sugyventinė. Tarnybinį automobilį pasistatė prie kito namo, kieme buvo tamsu. Sugyventinė nėjo kartu prie automobilio, paliko ją laiptinėje.
Liudytojas D. M. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas. Gavo iškvietimą nuvykti į Dainų gatvę, nes sugyventinis daužė duris. Nuvyko su A. M., prie durų ant žemės gulėjo durų skambutis. Duris atidarė moteris, pasakojo, kad jos sugyventinis elgiasi agresyviai. Išeinant antrame aukšte prie durų buvo vyras, moteris pasakė, kad tai jos sugyventinis. Paprašė asmens eiti į tarnybinį automobilį pasitikrinti blaivumą. Asmuo nesutiko, perspėjo jį, tuomet sutiko. Nuėjus prie automobilio, atsisakė į jį lipti, ėjo atgal, kolega jį įspėjo, G. K. muistėsi, todėl užlaužė rankas ir uždėjo antrankius. Įsodino į automobilį, pristatė į komisariatą. Asmuo padarė administracinius nusižengimus, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, priešinosi, buvo girtas viešoje vietoje. Sugyventinė jo neįsileido. Buvo išsakytas reikalavimas eiti prie tarnybinio automobilio, sėstis į jį, tačiau reikalavimas nebuvo vykdomas. G. K. nepažįsta, nenori jo apkaltinti. Jis minėjo, kad dirba apsaugoje. Suinteresuotumo bylos baigtimi nėra. Kito asmens tokia pačia pavarde nepažįsta. Jis muistėsi, nesėdo į automobilį. Prie automobilio ėjo, bet į jį nesėdo. Prie mūsų nesikeikė.
G. K. kaltė dėl nusižengimų, numatytų ANK 484 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, padarymo įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis: Šiaulių apskrities VPK tyrėjo tarnybiniu pranešimu, informacija apie pretendentą, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu, administracinio sulaikymo protokolu, administracinio nusižengimo protokolu.
Tiek pats G. K. teismo posėdžio metu prisipažino, jog buvo išgėręs, svirduliavo ir nuo jo sklido alkoholio kvapas, tiek ir teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai patvirtino kaltinime įvardintas aplinkybes, todėl G. K. veika atitinka nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje, požymius, nes G. K., pasirodydamas neblaivus viešoje vietoje, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.
Nagrinėjamu atveju G. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad nevykdė statutinio valstybės tarnautojo – policijos pareigūno A. M. teisėto reikalavimo eiti prie tarnybinio automobilio ir sėstis į jį.
Teismo posėdžio metu G. K. teigė, kad vykdė policijos pareigūnų reikalavimus, jiems nesipriešino, o kai policijos pareigūnai liepė jam lipti į tarnybinį automobilį, jis ėjo ir lipo į automobilį. Šie G. K. teiginiai teismo vertinami kaip jo gynybinė pozicija, siekiant atriboti save nuo administracinio nusižengimo įvykdymo ir sušvelninti administracinę atsakomybę. Teismas tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nesiremia, nes juos paneigia tiek liudytojų duoti parodymai, tiek kita byloje surinkta rašytinė medžiaga. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. M. ir D. M. patvirtino, jog įvykio dieną jie davė nurodymus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, tačiau G. K. jų nevykdė. Liudytojas A. M. teisme teigė, kad laiptinės antrame aukšte sutiko G. K., reikalavo eiti kartu į tarnybinį automobilį, tačiau G. K. atsisakė vykdyti reikalavimą ir veržėsi pas moterį, todėl asmuo buvo suimtas už parankių ir prievarta nuvestas prie tarnybinio automobilio, lauke asmens buvo pareikalauta, kad šis atsisėstų į tarnybinį automobilį blaivumui nustatyti, tačiau asmuo nepakluso ir pradėjo šalintis, tuomet asmuo buvo suimtas už parankių, o kadangi pradėjo priešintis, jam buvo užlaužtos rankos ir uždėti antrankiai. Liudytojas taip pat tvirtino, kad, jei asmuo būtų vykdęs reikalavimus, nebūtų reikėję dėti jam antrankių. Liudytojas D. M. teigė, kad asmeniui buvo aiškiai išsakytas reikalavimas eiti prie tarnybinio automobilio, sėstis į jį, tačiau reikalavimas nebuvo vykdomas, asmuo atsisakė lipti į tarnybinį automobilį, ėjo atgal, todėl jam buvo užlaužtos rankos ir uždėti antrankiai. Teismas remiasi tokiais liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti G. K. administracinio nusižengimo padarymu. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs, t. y. A. M. teisme nurodytos aplinkybės atitinka ir tas aplinkybes, kurios tyrimo metu buvo fiksuotos jo rašytame tarnybiniame pranešime. Paminėtina ir tai, kad teisme apklausti liudytojai analogiškai aiškino įvykio situaciją ir jokių prieštaravimų jų parodymuose nustatyta nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo A. M. bei D. M. parodymais abejoti ar jais nesiremti, todėl juos traktuoja kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių ir remiasi jais visa apimtimi. Tuo tarpu įvertinus įvykio metu G. K. nustatytą sunkų girtumo laipsnį (3,05 promilės), kas leidžia abejoti G. K. gebėjimu tinkamai suvokti įvykio aplinkybes ir duoti teisingus parodymus, matyti, jog G. K. paaiškinimais remtis negalima.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio situacija liudija, jog G. K. buvo perspėtas, kad dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo, jo atžvilgiu gali būti panaudotos prievartos priemonės, tačiau jis ir toliau nevykdė reikalavimų, todėl galiausiai jam buvo uždėti antrankiai. Kas taip pat rodo, jog specialiosios priemonės buvo naudotos tik todėl, kad G. K. nepakluso policijos pareigūnams. Paminėtina ir tai, kad pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį pareigūno duoti reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Tuo tarpu išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad pareigūnų duotų teisėtų reikalavimų G. K. nedelsiant neįvykdė, dėl ko ir buvo naudotos specialiosios priemonės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo išsakytas nurodymas-reikalavimas, taip pat atkreipiant dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš bylos aplinkybių, šis nurodymas reikalavimas G. K. buvo išsakytas aiškiai ir suprantamai, tačiau policijos pareigūno teisėto nurodymo-reikalavimo G. K. neįvykdė, G. K. veika atitinka nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, požymius.
G. K. atsakomybę dėl ANK 484 str. 1 d. padaryto nusižengimo lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir dėl to gailėjosi, o dėl ANK 506 str. 4 d. numatyto nusižengimo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. G. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusižengimo įvykdymui. Todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į pažeidėjo asmenybę, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, jam už ANK 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje numatytus nusižengimus skirtinos nuobaudos – minimalios sankcijose numatytos baudos.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
G. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 20 (dvidešimties) eurų baudą.
G. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 90 (devyniasdešimties) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, G. K. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę – 90 (devyniasdešimties) eurų baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.