Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. V. (toliau - pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atmestas S. V. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimutės Dzimanavičienės 2015-03-02 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš ikiteisminio tyrimo teisėjui pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2015-02-06 gautas S. V. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą V. G. atžvilgiu pagal LR BK 235 str. 1 d. dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-2-00244-09 ir pagal LR BK 236 str. dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė Rimutė Dzimanavičienė 2015-03-02 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad šiuo atveju nėra nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d., požymių.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas jį apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui pareiškėjas nurodo, kad LR BK 235 str., 236 str. numatytų nusikaltimų buvimą pagrindžia tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00244-09 nutrauktas. Pareiškėjo vertinimu, prokurorė buvo šališka ir neobjektyvi. Pareiškėjo manymu, vien LR BK straipsnių citavimas nedaro prokuroro nutarimo motyvuotu. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Rirnutės Dzimanavičienės 2015-03-02 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei pradėti ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjo S. V. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Rimutės Dzimanavičienės 2015-03-02 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, atmestas kaip nepagrįstas.

Skundu pareiškėjas S. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-01 nutartį bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015-03-02 d. nutarimą panaikinti bei pradėti ikiteisminį tyrimą advokatės V. G. atžvilgiu pagal BK 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d.. Pareiškėjui nėra suprantama, kodėl V. G. pareiškimų pagrindu pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal BK 231 str. 1 d. ir 154 str. 1 d. buvo įtraukti į ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-244-09. Pareiškėjo teigimu, prokurorė pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti objektyvi ir nešališka. Be to, prokurorės šališkumą ir suinteresuotumą rodo aplinkybė, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-244-09 atskyrus veikas, numatytas BK 231 str. 1 d. ir 154 str. 1 d., į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-261-12, jis buvo nutrauktas pareiškėjo atžvilgiu. Skunde pažymi, kad advokatė, pateikdama minėtus pareiškimus jokių juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tuo tarpu V. G. yra advokatė, todėl jai yra taikomi aukštesni profesiniai ir etikos reikalavimai.

Pareiškėjo manymu, prokurorė turėjo dar nepradėjusi ikiteisminio tyrimo išsireikalauti V. G. pareiškimus jo atžvilgiu pagrindžiančius duomenis bei atlikti kitus veiksmus, ir tik turėdama pakankamai duomenų - pradėti ikiteisminį tyrimą arba priešingu atveju - atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tuo tarpu prokurorė R. Dzimanavičienė, neturėdama pakankamai duomenų advokatės V. G. pareiškimų pagrindu pradėjo ikiteisminį tyrimą ir vadovaudamasi melagingais advokatės pareiškimais, surašė ir įteikė jam pranešimą apie įtarimą. Todėl pareiškėjo manymu, visos šios nurodytos aplinkybės rodo prokurorės suinteresuotumą.

Skunde pažymima, kad prokuroro nutarimas priimtas nesilaikant prokuroro objektyvumo bei nešališkumo reikalavimų, pažeidžia pareiškėjo, kaip proceso dalyvio pagrindines teises. Šie argumentai buvo išdėstyti ir pareiškėjo skunde, tačiau teismas nutartyje šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nebuvo aptartos.

Pareiškėjo manymu, prokurorės R. Dzimanavičienės išvada, kad jo nurodytos aplinkybės, jog V. G. padarė BK 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, nepasitvirtino, yra visiškai nemotyvuota, nutarime visai nebuvo nurodyta, kokiais duomenimis bei motyvais remiantis nuspręsta, kad nepadarytas nusikalstamos veikos. Todėl pareiškėjas nesutinka su nutartyje padaryta išvada, jog prokurores nutarimas priimtas tik išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo pateiktas aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjui taip pat nesuprantama, kodėl V. G. atžvilgiu visai nemotyvuojant pradėti ikiteisminį tyrimą pagal minėtus straipsnius buvo atsisakyta, tuo tarpu pagal V. G. pareiškimą jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 154 str. 1 d., nors tokiu atveju vadovaujantis BPK XXX skyriaus nuostatomis, ikiteisminis tyrimas neturi būti pradėtas, o pareiškėjui turi buti pasiūlyta ginti savo teises ir interesus privataus kaltinimo tvarka. Pasak pareiškėjo, esant nurodytoms aplinkybėms, neaišku, kodėl minėti asmenys yra nelygiavertėje padėtyje, o teismas šios aplinkybės taip pat nevertino ir į ją neatsižvelgė.

Skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo S. V. skundo argumentus, teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, prokurorės nutarimą, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, o pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai, minėtuose sprendimuose padarytų išvadų nepaneigia. Tiek skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, tiek prokurorės nutarime išdėstyti pagrįsti, išsamūs ikiteisminio tyrimo nutraukimo argumentai, su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Vienas iš BPK 3 str. 1 d. numatytų pagrindų, dėl kurio baudžiamasis procesas negalimas - tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Jei veikoje nėra bent vieno BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama.

Pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. V. skundą atsisakyta pagrindu, numatytu BPK 3 str. 1 d. 1 p. – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ši išvada pagrįsta S. V. pareiškime gautais duomenimis, kurių pilnai pakanka spręsti, jog V. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjo manymu, jog jo atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d., nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, kadangi turi būti objektyvių duomenų apie nusikalstamos veikos požymius. Pažymėtina, kad tiek BK 235 str. 1 d., tiek 236 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos gali būti padarytos tik esant tiesioginei tyčiai, t.y. kaltininkas turi suvokti, kad atitinkamai institucijai melagingai įskundžia asmenį ir duoda melagingus parodymus ir nori taip veikti.

Iš prokurorės Rimutės Dzimanavičienės 2015-03-02 nutarimo matyti, kad spręsdama klausimą, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, ji įvertino pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes dėl galimai neteisėtų V. G. veiksmų, t.y. aiškinosi, ar V. G. davė melagingus parodymus ir melagingai įskundė S. V.. Nagrinėdami pareiškėjo skundą, kontrolinę faktinių duomenų bei juos pagrindžiančių dokumentų analizę ir jų atitikimą Baudžiamojo kodekso prašomos inkriminuoti nusikalstamos veikos sudėčiai atliko ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su prokurorės išvada, jog nagrinėjamu atveju V. G. veiksmuose nėra visų būtinų šio nusikaltimo sudėties požymių, o būtent – trūksta būtinojo subjektyviojo sudėties požymio – tyčios. A. S. Vaikšnoro pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimą, duomenų, kad V. G. davė melagingus parodymus ir melagingai įskundė S. V., nenustatyta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. G. kreipėsi į teisėsaugos instituciją dėl to, kad grasinimais ir šantažu jai kaip advokatei buvo daromas neteisėtas spaudimas, siekiant paveikti ją kaip procesinę E. J. atstovę vienoje civilinėje byloje, t.y. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą S. V. atžvilgiu pagal BK 231 str. 1 d. 2015-01-30 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. V. G. kreipdamasi į teisėsaugos instituciją siekė išsiaiškinti, ar S. V., pasinaudodamas savo klientu A. J. asmeniu ir pateikdamas skundus jos atžvilgiu Advokatų tarybai bei teismui, nepiktnaudžiavo advokatų drausminę atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais, tokiu būdu siekdamas neprocesinėmis priemonėmis padėti savo klientu laimėti bylą ir taip trukdė jai atlikti savo pareigas. Todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog vien advokatės V. G. kreipimasis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimu, o konkrečiau šio ikiteisminio tyrimo nutraukimas, negali būti vertinama kaip tiesioginės tyčios melagingai įskųsti S. V., kaip nusikaltimą padariusį asmenį, įrodymas. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog Gražulytės veiksmuose nėra tyčinio, sąmoningo, melagingo siekio, t. y. subjektyvinės BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvinės pusės elemento – tiesioginės tyčios melagingai įskųsti S. V., kaip padariusį nusikalstamą veiką asmenį, dėl to buvo pradėtas šio asmens baudžiamasis persekiojimas.

Pareiškėjo skundo argumentai, jog prokurorės nutarimas yra nemotyvuotas ir priimtas neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kt. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai, tyrimo metu buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant įrodymus bei aplinkybes, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti S. V. skunde nurodomas aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, pritaria ikiteisminio tyrimo teisėjo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog prokurorės 2015-03-02 nutarime išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl pareiškėjo S. V. išdėstytų aplinkybių, susijusių su V. G. galimai padaryta nusikalstama veika. Pakartotinai dėstyti minėtame prokurorės nutarime nurodytas aplinkybes bei daryti iš esmės analogiškas išvadas, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra tikslinga.

Skundą nagrinėjančio aukštesniojo teismo vertinimu, preliminarus duomenų atitikimas Baudžiamajame kodekse reglamentuotoms nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas, todėl tiek prokurorė bei teisėjas, atlikę pareiškėjo S. V. pateiktų duomenų analizę ir nustatę, kad pateiktuose duomenyse nėra nusikalstamų veikų, dėl kurių prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą V. G. atžvilgiu, požymių, priėmė sprendimą, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. S. V. skunde nurodyti faktai nepatvirtina esant nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d., požymiams. Tokią pačią išvadą padarė ir pareiškėjo skundą tyrę prokuratūra bei apylinkės teismas. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokurorė, atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą, ir teismas, palikdamas galioti prokurorų nutarimus, priešingai negu nurodo pareiškėjas, tinkamai taikė BPK 168 str. nuostatas.

Analizuodamas skunde nurodytus argumentus ir motyvus, ikiteisminio tyrimo eigą ir joje priimtą sprendimą, pareiškėjas daro išvadą jog prokurorė R. Dzimanavičienė negalėjo būti šališka ir objektyvi. Tačiau, nei skunde dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nei kartu su juo pateiktoje medžiagoje, nėra jokių konkrečių faktinių duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad prokurorė priimdama nutarimą buvo nešališka ir neobjektyvi. Tokius savo argumentus pareiškėjas grindžia ne faktais, o tik prielaidomis ir paties surinktų duomenų vertinimu. Pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie galimą prokurorės suinteresuotumą ikiteisminio tyrimo baigtimi.

Be to, pareiškėjo teigimu, prokurorės šališkumą ir suinteresuotumą rodo aplinkybė, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-244-09 atskyrus veikas, numatytas BK 231 str. 1 d. ir 154 str. 1 d., į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-261-12, jis buvo nutrauktas pareiškėjo atžvilgiu, todėl jam nėra suprantama, kodėl V. G. pareiškimų pagrindu pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal BK 231 str. 1 d. ir 154 str. 1 d. buvo įtraukti į ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-244-09. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, 2014-12-11 prokurorės nutarimu buvo atskirti ikiteisminiai tyrimai. Ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-244-09 buvo atliekamas pagal BK 300 str. 1 d., 301 str. 1 d., 2 d., 231 str. 1 d. ir 154 str. 1 d. Prokurorė, atsižvelgdama į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu visi galimi tyrimo veiksmai dėl nusikalstamų veik, numatytų BK 300 str. 1 d., 301 str. 1 d., 2 d., atlikti, todėl baudžiamąją bylą perdavė teismui. Kadangi dėl nusikalstamų veik, numatytų BK 231 str. 1 d. ir 154 str. 1 d. dar nebuvo atlikti visi būtini veiksmai, todėl prokurorė dėl šių veikų ikiteisminį tyrimą atskyrė į atskirą ikiteisminį tyrimą. Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos BPK 170 str. 4 d. yra numatyta prokuroro teisė sujungti ar atskirti ikiteisminius tyrimus, kai jie yra pradėti. Kaip matyti iš V. G. pareiškimų, jie yra susiję su tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-244-09 pagal BK 300 str. 1 d., 301 str. 1 d., 2 d. Be to, 2014-12-08 S. V. kaip įtariamajam buvo surašytas pranešimas apie įtarimą pagal BK 300 str. 1 d., 301 str. 1 d., 2 d. Nors 2013-04-19 S. V. buvo surašytas pranešimas apie įtarimą pagal BK 231 str. 1 d., tačiau 2014-11-18 d. nutarimu prokurorė nutarė S. V. apklausti ne kaip įtariamąjį, o kaip liudytoją BPK 80 str. 1 p, 83 str. 3 d. pagrindu, ir kaip matyti iš 2015-03-02 nutarimo ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 231 str. 1 d. ir 154 str. 1 d., nutrauktas S. V. atžvilgiu.

Atsižvelgdamas į teismui pateiktos medžiagos duomenis bei aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu turimi duomenys nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad V. G. veiksmuose buvo nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d., požymių.

Kaip matyti, pareiškėjo skundo apygardos teismui motyvai yra analogiški skundo pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismui motyvams. S. V. nepateikė apygardos teismui jokių naujų duomenų, galinčių patvirtinti skunde nurodytas aplinkybes. Dėl visų pareiškėjo skundo argumentų išsamiai pasisakė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Tai, jog S. V. nesutinka su 2015-01-30 nutarimu ir teismo nutartimi yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė, neparemta jokiais objektyviais duomenimis ir tai nereiškia, jog minėti nutarimas ir teismo nutartis yra priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek 2015-03-02 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek skundžiama teismo nutartis yra pagrįsti ir teisėti, todėl jų naikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjo S. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.