Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P.S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 15 d. nutarties P.S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyresnysis darbo inspektorius 2007-03-27 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2007-02-08 atlikus patikrinimą, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų uždaroje akcinėje bendrovėje „Rambyno kalnas“ ir bendrovės padalinyje (Lietuvininkų g. 68a ir Žalgirio g. 20 Šilutėje), nustatyta, kad P.S., uždarosios akcinės bendrovės „Rambyno kalnas“ generalinis direktorius,

įmonės darbuotojams R.Š. (įdarbintas 2001-05-16), G.J. (įdarbintas – 2002-01-10), L.Ž. (įdarbintas 2005-07-22), J.J. (įdarbinta 2007-01-12) ir kitiems darbuotojams prieš darbo pradžią neįteikė darbuotojo tapatybę patvirtinančius dokumentus (darbo pažymėjimus),Valstybinei darbo inspekcijai nepranešė apie uždarosios akcinės bendrovės „Rambyno kalnas" padalinio, Žalgirio g. 20, Šilutė, naudojimo pradžią (prieš 10 kalendorinių dienų iki faktiško įmonės panaudojimo pradžios), kai padalinys faktiškai pradėtas naudoti nuo 1999-12-01,neužtikrino, kad darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos būtų laikomos darbuotojams žinomoje ir prieinamoje vietoje arba įteiktos darbuotojams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 11 dalį, 27 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-24 nutarimu Nr.503 patvirtinto Darbuotojo tapatybe patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašo 2 ir 9 punktus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr.242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos“ patvirtinimo 25 punktą, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr.1-107 patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 39 punktą.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyresnysis darbo inspektorius, nenustatęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, 2007-04-06 nutarimu P.S. veiką kvalifikavo pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK ) 41 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 2000 Lt baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P.S. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė skundžiamą nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde nurodė, kad bendrovės patikrinimas atliktas neobjektyviai, neatsižvelgta į aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip bendrovės generalinis direktorius, administraciniais įsakymais dalį įgaliojimų yra delegavęs kitiems įmonės darbuotojams, už darbų saugą atsakingais paskirti padalinių vadovai. Taip pat nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pažeidžiant procesines normas, nes pareigūnas, nagrinėjęs bylą, visus tariamus teisės pažeidimus apibendrino, jų neišskirdamas, visas veikas kvalifikavo pagal vieną ATPK straipsnį. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, tuo buvo pažeistas administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas, nes nuo inkriminuojamų tariamų pažeidimų padarymo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Skunde buvo pažymėta, jog bylos nagrinėjimą buvo prašoma atidėti, tačiau prašymas atmestas be motyvų, nagrinėjime dalyvavo pašaliniai, suinteresuoti bylos baigtimi, asmenys. Galiausiai skunde buvo nurodyta, kad nuobauda paskirta neatsižvelgiant į ATPK 30(1) straipsnį, tuo pažeidžiant administracinių nuobaudų skyrimo tvarką (paskirtos baudos dydis neatitinka tariamų pažeidimų sunkumo).

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą nesutiko su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo reikalavimais bei prašė palikti galioti teisėtą ir pagrįstą nutarimą.

Nurodė, kad patikrinimo metu nenustatyta, jog P.S., kaip bendrovės generalinis direktorius, teises ir pareigas darbų saugos srityje būtų perdavęs kitiems asmenims. Pažymėjo, kad įgaliojimų perdavimas neturi įtakos bendrajam darbdavio atsakomybės principui pagal Darbo kodekso 260 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 7 dalį. Institucijos nuomone, bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauti P.S. prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, apklausti liudytojais atitinkamus asmenis, be to, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sudaryta galimybė pateikti darbų saugos dokumentus. P.S. administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėta viešame posėdyje, todėl kitų inspektorių dalyvavimas nelaikytinas pažeidimu. Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos manymu, P.S. veika kvalifikuota teisingai ir nuobauda paskirta nepažeidžiant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007-06-15 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P.S. skundo netenkino, o Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2007-04-06 nutarimą P.S. administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad P.S. kaltė, padarius ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos reikalavime, A.L., uždarosios akcinės bendrovės „Rambyno kalnas“ vyr. finansininkės, paaiškinime, uždarosios akcinės bendrovės „Rambyno kalnas“ darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnale užfiksuotais duomenimis, bei liudytojos uždarosios akcinės bendrovės „Rambyno kalnas“ darbuotojos J.J. parodymais. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2007-02-08 pavedimu dėl patikrinimo atlikimo Nr. 3IP-95 Klaipėdos skyriaus vyresniajam darbo inspektoriui Alfredui Janušauskui 2007-02-08 – 13 d. pavesta atlikti patikrinimą P.S. vadovaujamos įmonės gamybinėse patalpose adresu Žalgirio ir Birutės kampas, Šilutėje, vadinasi, patikrinimas atliktas įgalioto inspektoriaus.

Teismas taip pat pabrėžė, kad iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2007-02-08 reikalavimo Nr. 314-615 matyti, jog vyresnysis darbo inspektorius Alfredas Janušauskas, dienos metu atlikęs teminį uždarosios akcinės bendrovės „Rambyno kalnas“ įmonės ir padalinio (Žalgirio g. 20 ir Lietuvininkų g. 68a, Šilutė) patikrinimą, dalyvaujant gen. direktoriui P.S., vyr. finansininkei A.L., nustatė saugos ir sveikatos teisės aktų bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-24 nutarimu Nr. 503 patvirtinto Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašo 2 ir 9 punktuose numatyta pareiga darbdaviui fiziniam asmeniui arba darbdavio atstovui darbuotojui išduoti (keisti) pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą - darbo pažymėjimą. Už darbo pažymėjimo išdavimą, jo nešiojimo ir laikymo darbo vietoje tvarkos nustatymą ir šios tvarkos laikymosi užtikrinimą atsakingas darbdavys, kuris atsako už teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Liudytojo R.Š. parodymai, kad patikrinimą atlikęs inspektorius nustatęs, jog įmonėje atsitiktinai buvęs ir nedirbantis asmuo neturi darbo pažymėjimo, nepaneigia fakto, jog bendrovės „Rambyno kalnas“ darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnale ne visi įmonės darbuotojai parašais patvirtino, kad jiems darbdavio atstovas įteikė darbo pažymėjimą, vadinasi pažymėjimai jiems neįteikti, todėl P.S. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad liudytoja J.J. parodė, jog darbuotojo pažymėjimas jai išduotas sudarius darbo sutartį, tačiau teismui pateikus pažymėjimą nustatyta, kad pažymėjimo išdavimo data nenurodyta. Valstybinės darbo inspekcijos atstovė J.K. paaiškino, jog pažymėjimas negaliojantis, nes neatitinka galiojančių teisės aktų nustatytos formos reikalavimų.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 11 punktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr.242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos“ patvirtinimo 25 punktas numato prievolę darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įgyvendinančiam darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki faktiško įmonės (jos dalies) eksploatavimo pradžios išsiųsti pranešimą Valstybinei darbo inspekcijai. Nenustatyta, jog P.S. bendrovės „Rambyno kalnas“ 1999-12-02 paruoštą pranešimą apie įmonės padalinio, Žalgirio g. 20, Šilutėje darbo pradžią įteikė Valstybei darbo inspekcijai, nes nepateikti įrodymai patvirtinantys pranešimo išsiuntimą ir gavimą Valstybinėje darbo inspekcijoje. Vadinasi, teismo nuomone, P.S., kaip uždarosios akcinės bendrovės „Rambyno kalnas“ generalinius direktorius, buvo pagrįstai patrauktas atsakomybėn už darbų saugos norminių aktų pažeidimą. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo“ 39 punktas reglamentuoja, kad instrukcijos, dokumentai, kuriuose pateikiami saugūs darbų metodai ar kita su darbuotojų sauga ir sveikata susijusi informacija, turi būti laikomi įmonės vadovo ar darbdavio įgalioto asmens nustatytoje ir darbuotojams žinomoje bei prieinamoje vietoje arba įteikiami darbuotojui. 2003-11-17 sudaryta uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio sauga“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Rambyno kalnas“ bendradarbiavimo sutartis Nr. 31, kuria sutarta, kad bendrovė „Pajūrio sauga“ specialistai tvarkys, konsultuos, ruoš, projektus, tarpininkaus įsigyjant reikiamą medžiagą ir apsaugos priemones, bei bus paskirti specialistai, kurie prižiūrės, ves, pildys saugos dokumentaciją, bus atsakingi už priešgaisrinę saugą. Tačiau, teismo nuomone, sutartis neturi įtakos bendram darbdavio atsakomybės principui, nes darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbdavys, užtikrindamas darbuotojų saugą ir sveikatą, atsižvelgdamas į įmonės dydį, pavojus darbuotojams, steigia įmonėje arba samdo darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotą tarnybą, arba šias funkcijas atlieka pats (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 260 straipsnio 2 dalis). Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 7 dalis ir 11 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, vyresniajam darbo inspektoriui Alfredui Janušauskui, įmonės ir įmonės padalinio patikrinimo metu nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos laikomos darbuotojams nežinomoje bei neprieinamoje vietoje, pagrįstai P.S. patrauktas atsakomybėn už darbų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad teisės pažeidimas, dėl kurio P.S. paskirta administracinė nuobauda, pagal savo pobūdį yra trunkamas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2007-03-27, nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo priimtas 2007-04-06. Šiuo atveju protokole ir skundžiamame nutarime nurodoma, kad teisės pažeidimas buvo ir truko iki 2007-02-08, iki atliktas bendrovės „Rambyno kalnas“ ir bendrovės padalinio patikrinimas, atitinkamai pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda turėjo būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Institucija nutarimą dėl P.S. patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį priėmė 2007-04-06. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, jog administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo terminų, apibrėžtų ATPK 35 straipsnio 1 dalyje.

Teismas akcentavo ir tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pažeistos jo procesinės teisės - pateikti papildomus įrodymus, prašyti bylos nagrinėjimą atidėti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad P.S. išaiškintos jo teisės ir pareigos administracinio teisės pažeidimo bylų procese. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai 2007-04-06 pateikė paaiškinimą dėl patikrinimo metu nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, tačiau nenustatyta, kad P.S. būtų pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas pažymėjo, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalis numato galimybę administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti ir gavus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, jei bylą nagrinėjantis organas pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Liudytoja R.V., Valstybinės darbo inspekcijos darbuotoja, parodė, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo padaryta pertrauka suteikiant galimybę pažeidėjui pateikti papildomus įrodymus. Todėl teismas P.S. argumentą, kad, bylos nagrinėjime dalyvavus pašaliniams asmenims, buvo pažeistos jo procesinės teisės, pripažino nepagrįstu, nes ATPK 254 straipsnyje įtvirtintas administracinių teisės pažeidimų bylų viešumo principas numatantis, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama viešai; siekiant didinti auklėjamąjį ir prevencinį administracinių teisės pažeidimų bylų proceso vaidmenį, tokios bylos gali būti nagrinėjamos inter alia tiesiogiai darbo kolektyvuose. Teismas padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu pažeidėjo procesinės teisės nebuvo pažeistos, jam suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba.

Teismas įvertino ir tai, kad ATPK 41 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. Skiriant nuobaudą, turi būti atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 31 straipsnis, 32 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareigūnas, skirdamas P.S. administracinę nuobaudą, nenustatė atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl įvertinęs pažeidimo pobūdį, paskyrė 2000 Lt bauda, tai yra mažesnę nei sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Ši nuobauda, teismo nuomone, paskirta nepažeidžiant ATPK ketvirtame skirsnyje įtvirtintų nuobaudos skyrimo taisyklių.

III.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo išnagrinėti bylą iš esmės ir panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-06-15 nutartį bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2007-04-06 nutarimą kaip nepagrįstus. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais. Papildomai nurodo šiuos argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis tik Valstybinės darbo inspekcijos pateiktais įrodymais, juo aptariant ir analizuojant taip, lyg administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš viso nebūtų dalyvavęs teismo posėdyje ir nepateikęs įrodymų bei argumentų. Apelianto manymu, jo pateikti įrodymai ir argumentai pirmosios instancijos teismo nutartyje niekaip nebuvo įvertinti.

2. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo posėdyje 2007-04-16 jis pateikė atsiliepimą su papildomais įrodymais, tačiau teismas jo net nepriėmė, tuo šiurkščiai pažeisdamas apelianto teises į įrodymų teikimą, taip pat užkirsdamas galimybę pasinaudoti lygiomis šalių proceso dalyvių teisėmis.

3. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, kad apelianto vadovaujamos įmonės darbuotojams R.Š., G.J., L.Ž., J.J. prieš darbo pradžią nebuvo įteikti darbuotojo tapatybę patvirtinantys dokumentai (darbo pažymėjimai) apeliantas paaiškina, jog teismo posėdžio metu, vadovaujantis darbuotojų J.J. ir R.Š. duotais parodymais buvo įrodinėjama, kad darbo inspektorius Afredas Janušauskas net neprašė darbuotojų pateikti darbo pažymėjimų, o išvadą padarė tik formaliai susipažinęs su registravimo žurnalu. Apelianto teigimu, teismo nutartyje liko neaptarti jo paties ir liudytojų paaiškinimai, kad darbo pažymėjimus šie darbuotojai turėjo, bet darbo inspektorius net neprašė jų pateikti. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartyje neteisingai teigiama, kad darbo pažymėjimai darbuotojams neišduoti ir jie jų neturėjo.

4. Teismo nutartyje išdėstytas faktas, kad administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovė Jūratė Kašėtaitė patvirtino teismo posėdyje, jog darbo pažymėjimai yra nenustatytos formos ir todėl negaliojantys. Tačiau, pasak apelianto, nei administracinės bylos nagrinėjimo Valstybinėje darbo inspekcijoje metu, nei nutarime, nei administracinio teisės pažeidimo protokole apeliantui nebuvo pareikštas kaltinimas, jog jis naudojasi nenustatytos formos pažymėjimais. Todėl ir teisminio bylos nagrinėjimo metu šie teiginiai negalėjo būti reiškiami kaip kaltinimas, nes išeina už administracinio teisės pažeidimo nustatymo ribų ir pažeidžia apelianto procesines teises.

5. Dėl nepranešimo Valstybinei darbo inspekcijai apie UAB „Rambyno kalnas“ padalinio Žalgirio g. 20, Šilutėje, naudojimo pradžios, kai padalinys faktiškai pradėtas naudoti nuo 2000-01-02, apeliantas paaiškina, kad teismas padarė neteisinga ir nepagrįstą išvadą, jog nebuvo praleistas administracinės atsakomybės taikymo už minėtą veiką senaties terminas. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nenustatė tikrosios senaties termino taikymo priežasties ir aplinkybių, kad Valstybinė darbo inspekcija žinojo apie padalinio darbą dar 2001-01-15, nes pats inspektorius A.Janušauskas tikrino šį gamybos cechą. Ši aplinkybė, anot apelianto, buvo įrodyta bylos nagrinėjimo teisme metu, ją pagrindžia paties A.Janušausko 2001-05-16 surašytas protokolas ir teisme duoti gamybos meistro R.Š. parodymai. Tačiau pirmosios instancijos teismas apie šių liudytojų duotus paaiškinimus nieko neužsiminė, jų neanalizavo ir jokiais argumentais nepaneigė.

6. Apeliantas paaiškina, kad nors jis buvo kaltinamas tuo, jog neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų laikymo darbuotojams žinomoje ir prieinamoje vietoje arba jų įteikimo darbuotojams, tačiau, apelianto teigimu, jis kaip darbdavys savo įmonės darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrino vadovaudamasis sutartimi Nr. 31, sudaryta su bendrove „Pajūrio sauga“. Todėl jeigu ir būtų nustatytas pažeidimas, kad darbuotojai nesupažindinti su darbo sauga, atsakomybė vadovaujantis minėta sutartimi turi būti taikoma bendrovei „Pajūrio sauga“.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinę nuobaudą paskyrusi institucija prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti, o P.S. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais. Papildomai nurodo šiuos argumentus:

1. Dėl įmonės darbuotojams R.Š., G.J., L.Z., J.J. prieš darbo pradžią neįteiktų darbuotojo tapatybę patvirtinančių dokumentų (darbo pažymėjimų) administracinę nuobaudą paskyrusi institucija paaiškina, kad jos pareigūnams 2007-02-08 atvykus į Žalgirio ir Birutės gatvių kampe, Šilutėje, esantį pastatą, buvo rasti darbuotojai gaminantys plastikinius langus. Paprašius darbuotojų pateikti darbo pažymėjimus, darbuotojai jų nepateikė, o nurodė kreiptis į jų darbdavį - UAB „Rambyno kalnas" generalinį direktorių P.S., adresu: Lietuvininkų 68a, Šilutė. Nuvykus nurodytu adresu ir patikrinus UAB „Rambyno kalnas" darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnalą, įrašų, kad minėtiems darbuotojams išduoti darbo pažymėjimai nebuvo. Vyr. finansininkė A.L. paaiškino, kad darbo pažymėjimai minėtiems darbuotojams išduoti sekančią dieną po patikrinimo, t. y. 2007-02-09. Tuo įmonės generalinis direktorius P.S. pažeidė Darbo Kodekso 99 straipsnio 2 dalį ir Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-24 nutarimu Nr.503 2 bei 9 punktus.

2. Dėl nepranešimo Valstybinei darbo inspekcijai apie UAB „Rambyno kalnas" padalinio adresu: Žalgirio g. 20, Šilutė naudojimo pradžią atsiliepime paaiškinimą, kad apeliantas klaidina teismą teigdamas, jog Valstybinė darbo inspekcija, 2001-05-15 tikrindama bendrovės padalinį adresu: Žalgirio g.20, Šilutė, kurio metu buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas ir kuris tuo metu buvo tik statomas, tuo metu jau žinojo apie šio padalinio veiklą. Valstybinei darbo inspekcijai turėjo būti nustatytos formos raštu pranešta apie padalinio naudojimo pradžią, dėl ko P.S. yra kaltinamas neįvykdęs šio teisės norminių aktų reikalavimo ir dėl to nubaustas, nes Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atvykimas 2001 m. į statomą įmonės padalinį buvo visiškai nesusijęs su P.S. pažeidimu. Teisės aktai imperatyviai nurodo darbdaviui pareigą pranešti apie įmonės ar jos padalinio naudojimo pradžią 10 dienų iki naudojimo pradžios. To P.S. nepadarė. Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos nuomone, šis pažeidimas nėra formalus, nes laiku pranešus apie įmonės ar jos padalinio naudojimo pradžią, Valstybinė darbo inspekcija tokiu būdu gali vykdyti savo funkcijas ir užtikrinti įstatymų ir kitų teisės norminių aktų kontrolę pagal savo kompetenciją (ar įrengimai įrengti pagal techninio projekto reikalavimus, ar parengtos šių įrenginių naudojimo instrukcijos, ar apmokyti, instruktuoti darbuotojai ir pan.) Tuo tarpu kada pradėtas naudoti langų gamybos cechas Valstybinei darbo inspekcijai nustatyta tvarka nepranešta ligi šiol, gamybinė veikla vykdoma nustatyta tvarka komisijos nepripažintame tinkamu naudoti pastate. Tuo įmonės generalinis direktorius P.S. pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 11 dalį ir Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarkos, patvirtintos 2002-05-14, 25 punktą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Iš bylos medžiagos (b.l. 6-7) matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P.S. buvo nubaustas už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

ATPK 41 straipsnio 1 dalis (2006 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. X-691 redakcija) numato, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 41 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant šio administracinio teisės pažeidimo subjektą vartojamos sąvokos „darbdavys“ bei „darbdavio įgaliotas asmuo“. Kartu pažymėtina, jog ATPK 41 straipsnyje nėra atskirai apibrėžtas šių sąvokų turinys, todėl aiškinant jų turinį bei atitinkamai nustatant, kas gali būti laikomas administracinės atsakomybės subjektu už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą, būtina vadovautis Darbo kodekso, reguliuojančio darbo santykius, nuostatomis.

Pažymėtina, jog Darbo kodekso 16 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal šio Kodekso 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Pagal Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalį darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams, tačiau darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). Vadovaujantis Darbo kodekso 24 straipsnio 2 dalimi, įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui.

Iš šių Darbo kodekso nuostatų matyti, jog tuo atveju, kai darbdavys yra juridinis asmuo - įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra – darbdavį atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas, tačiau jis, savo ruožtu, turi teisę dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti kitiems asmenims. Atitinkamai pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas darbdavį atstovaujantis įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas arba kiti asmenys, kuriems vadovas yra perleidęs dalį savo įgaliojimų atitinkamoje darbo teisės srityje (pavyzdžiui, darbo saugos, darbo higienos užtikrinimo ir kt. klausimais).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog taikant administracinę atsakomybę pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį svarbu tinkamai nustatyti jos subjektą bei įvertinti aplinkybę ar konkretaus darbdavio (įmonės, įstaigos ar organizacijos) vadovas nėra perleidęs dalį savo įgaliojimų kitiems asmenims (darbdavio įgaliotiems atstovams). Tokiu atveju, atsižvelgiant į tokiems asmenims suteiktų įgaliojimų pobūdį (jų apimtį), už darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą administracinėn atsakomybėn turėtų būti traukiamas ne įmonės vadovas, bet jo įgalioti asmenys.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – UAB „Rambyno kalnas“ generalinis direktorius P.S. - skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog dalį savo įgaliojimų yra delegavęs kitiems įmonėje „Rambyno kalnas“ dirbantiems atsakingiems asmenims, už darbo saugą atsakingais buvo paskirti padalinių vadovai, kurie turėjo užtikrinti darbo įstatymų ir darbo saugos reikalavimų darbe laikymąsi (b.l. 4). Šiam faktui pagrįsti teismui buvo pateiktas UAB „Rambyno kalnas“ generalinio direktoriaus P.S. 2004-01-03 įsakymas Nr. 01/01, kuriuo už „tinkamą žurnalų vedimą, darbo sutarčių ir darbo pažymėjimų išdavimą, instruktažų pravedimą, spec. rūbų išdavimą ir visa kas numatyta LT darbo įstatyme“ atsakingais paskirti UAB „Rambyno kalnas“ darbuotojai direktorė K.S., direktorius S.V. ir vyr. buhalterė A.L. (b.l. 15).

Tačiau teismas, nagrinėdamas P.S. administracinio teisės pažeidimo bylą, bei konstatuodamas, kad P.S. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, šių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentų, turinčių esminę reikšmę teisingam galimai padaryto ATPK 41 straipsnio 1 dalies pažeidimo kvalifikavimui, netyrė ir nevertino. Teismas neišreikalavo UAB „Rambyno kalnas“ generalinio direktoriaus P.S. 2004-01-03 įsakyme Nr. 01/01 nurodytų darbuotojų darbo funkcijų pobūdį patvirtinančių dokumentų (darbo sutarčių, pareiginių instrukcijų), neapklausė jų kaip liudytojų ir neatliko kitų veiksmų siekiant nustatyti faktinę aplinkybę ar šiuo konkrečiu atveju UAB „Rambyno kalnas“ generalinis direktorius P.S. savo įgaliojimus užtikrinti darbo įstatymų ir darbo saugos reikalavimų darbe laikymąsi nustatyta tvarka buvo perdavęs kitiems įmonės darbuotojams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis P.S. administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-06-15 nutartis panaikinama, perduodant šiam teismui iš naujo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P.S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui iš naujo nagrinėti P.S. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Nutartis neskundžiama.