Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovei Dangirai Bareikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. M., V. D., G. B., J. M., J. Ž., Z. D., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja V. K. yra P. D. dukra (b.l. 7-8). P. D. turėjo dar penkias dukras: M. M., V. D., G. B., J. M., J. Ž., O. D. (O. D. mirusi, jos paveldėtojas sūnus Z. D.) (b.l. 9-21). Pareiškėjos mama P. D. mirė (duomenys neskelbtini., (b.l. 25). Po P. D. mirties liko 0,37 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 8915-0002-0007, esantis (duomenys neskelbtini) ir sodyba su ūkiniu pastatu (b.l. 24). Sodyba ir ūkinis pastatas 2013 m. sausio 10 d. sudegė (b.l. 27). Dėl P. D. palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 28). Pareiškėja nurodė, kad nors į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą ji priėmė laiku, kadangi po mamos mirties pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja nurodė, kad jos šeima iki gaisro prižiūrėjo sodybą, dabar tvarko, šienauja likusį žemės sklypą, tvarko sklype buvusio namo ir ūkinio pastato gaisravietę, taip pat naudoja namų apyvokos reikmenis ir kitus daiktus, po mamos mirties pasiėmė ir saugo žemės sklypo dokumentus. Suinteresuoti asmenys V. D. ir J. M. teismo posėdžio metu patvirtino šias aplinkybes. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po jo mamos P. D. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (LR CK 5.50 str. 1.). Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš pareiškėjos pareiškimo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėja po mamos mirties pradėjo naudotis jos turtu kaip savu. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po mamos mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po mamos P. D. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

Ginčo, jog minėtas turtas yra palikėjos nuosavybė, byloje nėra.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties jos dukra V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą