- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- AS-662-842-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01114-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. S. pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo. Vadovaudamasis tuo, kad byla išnagrinėta jo naudai, prašė atlyginti dokumentų kopijavimo išlaidas (27,20 Lt), viešojo transporto už nuvykimą į keturis teismo posėdžius ir parvykimą iš šių posėdžių išlaidas (16 Lt), dokumentų vertimo iš rusų į lietuvių kalbą išlaidas (420 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi išsprendė pareiškėjo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą, o prašymo dalį dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies ir jo naudai priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 4 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2 dalis, pažymėjo, kad pareiškėjo išlaidų, patirtų kopijuojant tris skundo kopijas, nepatvirtina įrodymai. Atkreipė dėmesį, kad skundas ir prašymas dėl išlaidų atlyginimo paduoti teismui 2009 m. liepos 9 d., o kopijavimo paslaugas pareiškėjas pirko 2009 m. lapkričio 18 ir 25 dienomis. Darė išvadą, kad šie įrodymai patvirtina tik išlaidas, kurias pareiškėjas turėjo paduodamas apeliaciją dėl teismo 2009 m. lapkričio 12 d. priimto sprendimo šioje administracinėje byloje. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 9 d. būtų pateikęs teismui kokį nors prašymą ar jo kopiją. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodomi 2009 m. lapkričio 25 d. prašymai yra adresuoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, be to, nėra įrodymų, kad pareiškėjas būtų pateikęs šių prašymų kopijas. Darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo kopijavimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 3 d. ir 2011 m. sausio 18 d. posėdžiuose. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateiktų vienkartinių bilietų neįmanoma nustatyti jų panaudojimo datos, tačiau neturėjo pagrindo teigti, kad pareiškėjas negalėjo turėti atvykimo į minėtus teismo posėdžius išlaidų, taip pat kad 8 Lt transporto išlaidos būtų akivaizdžiai per didelės ir neprotingos. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui atlygintina 50 procentų patirtų išlaidų, iš viso pareiškėjui atlygino 4 Lt dėl vykimo į teismo posėdžius turėtų transporto išlaidų.
Teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo realiai patirtas dokumentų vertimo išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo 2009 m. liepos 9 d. skundas, prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir 2010 m. gruodžio 9 d. prašymas pateikti lietuvių kalba ir pasirašyti paties pareiškėjo, juose nėra jokio pažymėjimo apie atliktą vertimą iš rusų kalbos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas vertimo išlaidas grindžia 2011 m. liepos 29 d. pakvitavimu, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas atitinkamas sumas už vertimą sumokėjo V. A., kuris parašu patvirtino, jog pinigus gavo. Pažymėjo, kad pakvitavimas surašytas po pasibaigusio apeliacinio proceso, vertimus atlikęs asmuo, kaip nurodė pats pareiškėjas, yra jo draugas, todėl dėl draugiškų santykių yra suinteresuotas padėti pareiškėjui. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog minėtas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę teikti vertimo paslaugas.
II.
Pareiškėjas V. S. atskiruoju skundu (b. l. 51-52, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti. Taip pat nurodo, kad atskirasis skundas parašytas diktuojant vertėjui, kuriam pareiškėjas žodžiu įsipareigojo sumokėti 20 Lt. Prašo, kad ši suma būtų prijungta prie teismo išlaidų. Nurodo, kad teismas, žinodamas, jog pareiškėjo materialinė padėtis yra sunki, jis nemoka lietuvių kalbos, teismo posėdžiuose jam buvo skiriami vertėjai, 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi teismas įpareigojo pareiškėją pateikti skundo vertimą į lietuvių kalbą, nepriteisė dėl vertimo patirtų išlaidų formaliai, ignoruodamas materialinę žmogaus teisę į teismo išlaidų kompensavimą, Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės normas, garantuojančias teisę į teismo išlaidų kompensavimą. Pabrėžia, kad teismui pateiktas 2011 m. liepos 29 d. skolos raštelis patvirtina pareiškėjo įsipareigojimus pagal susitarimą su darbų vykdytoju sumokėti 420 Lt iki einamųjų metų galo.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atskiruoju skundu (b. l. 54-55, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kurioje teismas priteisė V. S. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 4 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti, kitoje dalyje teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos bylinėjimosi išlaidų priteisimo srityje. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2806/2011, 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-2314-815/2010 ir daro išvadą, kad vertinant transporto išlaidų priteisimo būtinybę visuomet svarbu nustatyti, ar šios išlaidos pagrįstos tokiu mastu, kad nekeltų abejonių dėl jų atsiradimo tikimybės, ar pateikti įrodymai patvirtina, jog šios išlaidos buvo patirtos konkrečioje byloje. Mano, kad pareiškėjo teismui pateikti Vilniaus miesto viešojo transporto vienkartiniai bilietai neįrodo pareiškėjo dėl administracinės bylos nagrinėjimo patirtų išlaidų fakto, nes iš šių bilietų nėra galimybės nustatyti, kokią dieną ir kokiu maršrutu vykdamas jis (o galbūt kitas asmuo), šiuos bilietus galimai panaudojo. Pažymi, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Vilniuje, todėl nėra galimybės nustatyti tikslaus transporto išlaidų, pareiškėjo patirtų dėl vykimo į teismo posėdžius, dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti jam sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas, gyvenamosios patalpos nuomos teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 44-45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą. Be to, teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje AS146-445/2010).
Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, paliko nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovaujančios atsakovą Lietuvos valstybę, apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą. Taigi šioje byloje pareiškėjas turi teisę gauti dalį savo išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 str. 1, 2 d.).
V. S. prašymu dėl teismo išlaidų priteisimo siekė, kad jam būtų atlygintos dokumentų kopijavimo, vykimo į teismo posėdžius bei dokumentų vertimo išlaidos. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jo naudai 4 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su vykimu į pirmosios instancijos teismo posėdžius. Iš pareiškėjo atskirojo skundo matyti, jog jis prieštarauja apygardos administracinio teismo išvadai, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas realiai patyrė dokumentų vertimo išlaidas. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo realiai patirtas dokumentų vertimo išlaidas. Kaip matyti, pareiškėjo minimas 2011 m. liepos 29 d. skolos raštelis, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas atitinkamas sumas už vertimą sumokėjo V. A., parašu patvirtinusiam, jog pinigus gavo, surašytas po pasibaigusio apeliacinio proceso. Be to, vertimus atlikęs asmuo, kaip nurodė pats pareiškėjas, yra jo draugas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-2806/2011, vertindamas minėtą skolos raštelį, konstatavo, jog dėl pareiškėjo ir jam vertusio asmens tarpusavio santykių V. A. subjektyviai yra suinteresuotas padėti pareiškėjui. Byloje nesant duomenų, kad V. A. įstatymų nustatyta tvarka turi teisę teikti vertimo paslaugas, minėtas skolos raštelis nelaikytas tinkamu įrodymu, objektyviai atspindinčiu pareiškėjo galimai patirtas dokumentų vertimo išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo atskirąjį skundą atmeta. Pareiškėjui, nepateikus pakankamų įrodymų dėl jo patirtų vertimo išlaidų, atmestinas ir jo prašymas priteisti turėtas vertimo išlaidas surašant atskirąjį skundą.
Atskirajame skunde atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba sutinka, kad V. S. naudai priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra pakankamai maža, tačiau teigia, kad pareiškėjui patirtos išlaidos vykimui viešuoju transportu į teismo posėdžius priteistos nepagrįstai, nes neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnybos nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-2806/2011 buvo konstatuota, jog pareiškėjas neįrodė, kad turėjo papildomų transporto išlaidų, susijusių būtent su konkrečios administracinės bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka, todėl jo prašymo netenkino. Tačiau, kaip matyti iš minėtos administracinės bylos faktinių aplinkybių, jos nėra tapačios šios nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms. Minėtoje administracinėje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad tą pačią dieną Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjama ne tik aptariama pareiškėjo administracinė byla, todėl daryta išvada, jog pareiškėjo nurodytos transporto išlaidos nėra tiesiogiai susijusios vien tik su dalyvavimu nagrinėjamos administracinės bylos procese. Kaip matyti, šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomos panašaus pobūdžio aplinkybės dėl kelių pareiškėjo bylų nagrinėjimo tą pačią dieną tame pačiame teisme. Pažymėtina, kad Tarnybos nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009 pareiškėjo prašymas priteisti transporto išlaidas netenkintas nustačius aplinkybes, jog pareiškėjas buvo įsigijęs mėnesinį autobuso ir troleibuso bilietą, kuriuo įprastai naudojosi gyvendamas Vilniuje, be to, pateikė dalį transporto bilietų, pagrindžiančių jo vykimą į kitus Lietuvos miestus, taigi tiesiogiai nesusijusius su bylos nagrinėjimu, kuris vyko tik Vilniaus mieste. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, nebuvo nustatyta, jog jis įsigijo mėnesinį transporto bilietą. Priešingai, teismui pateikti vienkartiniai bilietai rodo pareiškėjo patirtų išlaidų viešajam transportui tikslinį pobūdį, atitinkamą sumą kainuojantį konkretų vykimą viešuoju transportu. Teismui nenustačius ir atsakovui nepateikus įrodymų, kad pareiškėjas vykimui į teismą naudojo visuomeninį transportą, kuriuo įprastai naudojasi gyvendamas Vilniuje, t. y. būtent dėl teismo posėdžių nagrinėjant administracinę bylą, kurioje priimtas galutinis sprendimas yra iš dalies palankus pareiškėjui, V. S. nepatyrė papildomų išlaidų, atmestinas Tarnybos argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja minėtai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, kadangi šių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios.
Teisėjų kolegija sutinka su Tarnybos argumentu, kad iš pareiškėjo teismui pateiktų vienkartinių viešojo transporto bilietų neįmanoma nustatyti, kokią dieną ir kokiu maršrutu pareiškėjas galimai vyko naudodamas šiuos bilietus. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas dalyvavo dviejuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, taip pat nėra įrodymų, jog tą pačią dieną vyko kitų pareiškėjo bylų nagrinėjimas tame pačiame teisme, įvertinusi tai, jog naudojantis nustatyta vienkartinių viešojo transporto bilietų žymėjimo tvarka neįmanoma tokio bilieto pažymėti taip, jog iš jo būtų aiškus bilieto panaudojimo laikas, maršrutas, daro išvadą, jog šioje administracinėje byloje nėra pakankamai įrodymų, kad pareiškėjas nepatyrė vykimo į pirmosios instancijos teismą viešuoju transportu išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistų vykimo į teismo posėdžius išlaidų sumą, vadovaujasi protingumo, proporcingumo, proceso efektyvumo principais ir konstatuoja, kad naikinti apygardos administracinio teismo nutartį, kuria pareiškėjo naudai iš atsakovo, atstovaujamo Tarnybos, priteisti 4 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, nėra pagrindo. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Tarnybos, atskirasis skundas atmestinas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad skundžiama apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo V. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atskirųjų skundų netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.