Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui Ž. N., jos atstovei adv. Daivai Jurevičienei, Kauno apskrities VPK KPV atstovui Giedriui Petrauskui, nukentėjusiam asmeniui V. T. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ž. N. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus viršininko A. A. 2009 12 15 nutarimu Ž. N. buvo paskirta 150lt. bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą.

Ž. N. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad ji 2009 12 01, apie 13,50 val. Kaune, Draugystės g., vairuodama troleibusą Škoda , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apvažiuodama kliūtį nedavė kelio gretima juosta ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančiam a/m ir su juo susidūrė. Susidūrimo metu buvo apgadintos abi transporto priemonės.

Ž. N. ir jos atstovė prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Jos paaiškino, kad nurodytu laiku važiavo Draugystės gatve. Siekiant nekliudyti priekyje važiuojančio dviratininko, prieš geležinkelio pervažą, likus apie 50 metrų, persirikiavo ir užėmė važiuojamos kelio dalies kairę juostą, tačiau į priešingą eismo juostą neišvažiavo Prieš persirikiuojant į gretimą juostą, įjungė kairio posūkio signalą, per šoninio galinio vaizdo veidrodį jokių paskui mane važiuojančių transporto priemonių nematė. Jau susilyginus su aplenkiamu dviratininku, pastebėjo, kad a/m MB 1722 lenkia troleibusą ŠKODA ir pažeisdamas KET taisykles, iš karto, tik pervažiavęs geležinkelio pervažą, išvažiuoja į priešingos krypties eismo juostą. Pareiškėja ir atstovė mano, kad a/m MB 1722 vairuotojas nepasirinko saugaus atstumo ir lenkimo trajektorijos, pamatęs priešpriešiais atvažiuojančias transporto priemones, staiga suko į dešinę ir atsitrenkė į troleibuso veidrodį, ko pasėkoje perlenkė veidrodžio laikiklį į kitą pusę išplėšdamas veidrodį. Pareiškėja iš karto stabdė, panaudojo garsinį signalą, o MB pavažiavęs kažkurį atstumą sustojo, priėjęs bandė atlenkti veidrodžio laikiklį ir siūlė susitarti, žadėjo apmokėti nuostolius.

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas prašė skundą atmesti.

Nukentėjęs asmuo V. T. į teismo posėdį neatvyko.

Nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Pagal ATPK 127 str. 2 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, kai yra nustatoma, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą ir žmonių sužalojimą. Taigi tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, t.y. kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimo ir žmonių sužalojimo turi būti tiesioginis priežastinis ryšys.

Tai, kad Ž. N. padarė minėtą administracinį teisės nusižengimą, įrodinėjama administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymais, autoįvykio dalyvių paaiškinimais, liudytojos R. P. paaiškinimu, kurie sutinkamai ATPK 256 str. pripažįstami tinkamais įrodymais, kuriais remiantis nustatomas administracinio teisės pažeidimo padarymas.

Ž. N. kaltinama pažeidus KET 4, 9, 132, 134 p. reikalavimus, kuriuose nurodyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus; jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Tokiu būdu, kaltinant Ž. N. KET 4, 9, 132, 134 p. reikalavimų pažeidimu, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo būtina nustatyti, kad Ž. N. apvažiuodama kliūtį, t.y. dviratininką, nedavė kelio gretima eismo juosta važiavusiam nukentėjusio asmens a/m ir tai nulėmė transporto priemonių susidūrimą ir jų sugadinimą.

Vertinant šioje byloje surinktus įrodymus, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymus, autoįvykio dalyvių paaiškinimus, yra pagrindas šiuos įrodymus laikyti nepatikimais ir neįrodančiais tiesioginio priežastinio ryšio tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, nes nenuneigta Ž. N. nurodyta aplinkybė, kuri buvo žinoma dar iki ginčijamo nutarimo priėmimo, jog transporto priemonių susidūrimą nulėmė nukentėjusio asmens lenkimas ir neįsitikinimas, jog jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei KET 141.4. punktas. Tokia Ž. N. nurodyta aplinkybė, teismo nuomone pagrįsta ta prasme, jog transporto priemonės susidūrė pačioje lenkimo pabaigoje, o šią aplinkybę patvirtina tai, jog troleibuso kairės pusės priekinis veidrodėlis kontaktavo su a/m MB kėbulo dešinės pusės galinio užrakto įtaisu, be to, eismo įvykio vietos schemoje nurodyta transporto priemonės Škoda padėtis verčia abejoti pareiškėjai suformuluotu kaltinimu, jog ji apvažinėjo kliūtį ir tai sąlygojo transporto priemonių susidūrimą.

Kad nustatyti ar Ž. N. kliūties apvažiavimas ir nedavimas kelio gretima juosta ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančiam a/m, ar V. T. lenkimas ir neįsitikinimas, jog jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei nulėmė a/m susidūrimą, jų sugadinimą, reikalingos specialios žinios, todėl būtina paskirti ekspertizę ATPK 277 str., tuo labiau, kad autoavarijos vietos schemoje nėra nustatyta tiksli susidūrimo vieta.

Teismas liudytojų R. P. ir R. B. parodymus, jog V. T. siūlė susitarti, žadėjo apmokėti nuostolius, nelaiko reikšmingais, nes tokie liudijimai neįrodo priežastinio ryšio tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, t.y. kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimo. Tiesioginio priežastinio ryšio nustatymas yra bylą nagrinėjančio pareigūno pareiga, todėl nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti nutarimą ir bylą grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Nutarimas per dešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.