Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-04-29 · Civilinė byla Nr. 2A-457-492/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-29
Bylos Nr.
2A-457-492/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius, Virginija Volskienė
Ieškovas
T. Ž., I. R.
Atsakovas
I. R.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-457-492/2009Procesinio sprendimo kategorija:
77.4.2.; 78.2.1.;121.15.; 121.18.; 121.21.(S).VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Neringos Švedienės, Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Margaritai Armalienei,dalyvaujant ieškovei T. Ž., jos atstovui adv. Igoriui Manzurovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. Ž. ir I. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6180-127/08 pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovui I. R., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bei pagal atsakovo I. R. priešieškinį ieškovei T. Ž. dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė T. Ž. prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus M. R. gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo 4 200 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus bei 400 Lt dydžio išlaikymą, mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su motina bei priteisiant laikiną 300 Lt dydžio išlaikymą iš atsakovo M. R. naudai. Nurodė, kad M. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo sūnus, I. R. tėvystę pripažino. T. Ž. kartu su ieškovės dukra B. Ž. bei atsakovu gyveno pas atsakovo motiną A. E. R.. 2005 m. birželio mėnesį atsakovas kartu su savo motina išvarė T. Ž. iš namų, o nepilnametis sūnus M. liko kartu gyventi su tėvu, tačiau, ieškovei susiradus gyvenamąjį būstą, M. R. gyveno su ieškove ir seserimi B. Atsakovas sūnui neteikė pakankamo išlaikymo, o 2008 m. metų vasario mėnesį atsakovas be ieškovės žinios pasiėmė sūnų iš vaikų darželio ir motinai negrąžino.

Atsakovas I. R. priešieškiniu prašė nustatyti M. R. gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti iš ieškovės T. Ž. 400 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo priešieškinio padavimo teismui dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė nesugeba prižiūrėti nepilnamečio sūnaus, taip pat užtikrinti vaikui sveikos bei saugios aplinkos, nes nepilnametė jos duktė B. Ž. smurtauja prieš sūnų.

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius prašė mažamečio M. R. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nes vaikas yra prisirišęs prie motinos ir sesers, motina prieš vaiką smurto nenaudojo, ji turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Pažymėjo, jog iš atsakovo turi būti priteistas 4 200 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinio netenkino: 1) nepilnamečio M. R. gyvenamąją vietą nustatė su motina T. Ž.; 2) priteisė iš atsakovo M. R. naudai 450 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, bei 585,01 Lt išlaikymo įsiskolinimą; 3) priteisė iš I. R. ieškovės naudai 1 281 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei 179,55 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Nurodė, jog ieškovė sudaro tinkamas sąlygas nepilnamečiui ugdyti, gerai prižiūri vaiką, rūpinasi jo sveikata, dirba bei turi nuolatines pajamas. M. R. yra puspenktų metų amžiaus, todėl jo normaliam, sveikam vystymuisi ypatingai svarbus yra glaudus, nuolatinis ryšys su motina. T. Ž. gauna pastovų 1 400 Lt dydžio darbo užmokestį, turi gyvenamąją vietą, nepilnamečiui sudarytos būtinos sąlygos augti, tuo tarpu atsakovas gyvena motinos bute, nuolatinių pajamų neturi. Atsakovas neįrodė, jog sūnui su motina gyventi yra nesaugu dėl ieškovės nepilnametės dukters B. Ž., atvirkščiai, tarp brolio ir sesers yra glaudus ryšys. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, privalo įvertinti vaikų poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes teikti realų reikalingą vaikams išlaikymą, o, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus yra teiktinas iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis, kuris negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Aplinkybė, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas vyras, nedirba, pati savaime nesudaro teisinio pagrindo iš jo nepilnamečiui vaikui priteisti mažesnį išlaikymo dydį nei vaiko motinos teikiamas išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu negyveno nuo 2006 m. gruodžio mėnesio, išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą apskaičiavo atsižvelgiant į tai, jog atsakovas sūnumi rūpinosi, teikė tam tikrą išlaikymą, pirko drabužius, žaislus kaip ir ieškovė T. Ž.. Išlaikymo įsiskolinimą paskaičiavo už 13 mėnesių po 300 Lt kas mėnesį, viso 3 900 Lt, kurį sumažino faktiškai sumokėta suma – 3 314,99 Lt ir priteisė 585,01 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovė T. Ž. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti, priteisti iš I. R. nepilnamečiui sūnui M. R. 4 800 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą tik už 13 mėnesių nuo 2006 m. gruodžio mėnesio. Aplinkybę, jog ieškovė išsikėlė gyventi į nuomojamą butą adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. vasaros, patvirtina Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės R. Š. atliktas tikrinimas, taip pat kitų teismo posėdyje apklaustų liudytojų B. Ž., E. R., J. Ž. pateikti paaiškinimai, todėl išlaikymo skola turi būti priteista už dvylika 2005-2006 m. mėnesių.

Atsakovas I. R. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti dalyje dėl nepilnamečio sūnaus M. R. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove bei išlaikymo iš atsakovo priteisimo po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, priešieškinį tenkinti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, nevertino vaiko požiūrio, vaiko prisirišimo laipsnio prie tėvo ir kitų jo giminaičių, galimybių įgyvendinti vaiko teises ir pareigas, tėvų asmenybės bruožų. Teismas vadovavosi nepilnamečio pateiktais paaiškinimas teismo posėdyje, kurie galėjo neatitikti faktinių aplinkybių dėl sesers B. Ž. dalyvavimo teismo posėdyje. 2008-06-04 Vilniaus miesto savivaldybės socialinių reikalų departamento vaikų teisių apsaugos tarnybos raštas Nr. A732-327(3.11-SR6), 2008-06-25 MRU TMI Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G3120/08 (01) patvirtina nežymiai sutrikdytą M. R. sveikatą dėl B. Ž. atliktų veiksmų. Sūnaus M. R. pateikti paaiškinimai teismo posėdyje negali būti pripažinti tinkamais įrodymais, nes yra gauti, pažeidžiant LR CPK 194 str. nustatytą nepilnamečių liudytojų apklausos tvarką. Prašė paskirti sūnaus psichologinę ekspertizę. Pažymėjo, jog teismas negalėjo priteisti didesnio išlaikymo nei prašė ieškovė, nes nebuvo nustatyti jokie papildomi vaiko poreikiai, sąlygojantys didesnio išlaikymo dydžio priteisimą. Iš laikotarpio, už kurį priteistas išlaikymas, nebuvo atimtas laikas, kai pagal teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo M. gyveno su atsakovu.

Atsiliepimas

Ieškovė T. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atsakovo I. R. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, jog, atsakovas bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti ekspertizės, nors buvo tam sąlygos. Pažymėjo, jog atsakovas, neturėdamas nuolatinių pajamų, negali užtikrinti vaikui tinkamų sąlygų augti ir vystytis, todėl vaiko gyvenamoji vieta pagrįstai buvo nustatyta kartu su motina. Apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus - duomenis iš Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato, kuriais grindė argumentus dėl netinkamo, teisei priešingo atsakovo elgesio.

Ieškovės T. Ž. ir atsakovo I. R. apeliacinius skundus atsisakytina tenkinti.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio priteisimo

Atsakovas I. R. apeliaciniu skundu nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria sūnaus M., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina T. Ž. ir priteistas iš atsakovo išlaikymas po 450 Lt periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo I. R. apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko – šalių sūnaus M., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, ištyrė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes byloje, atsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą byloje, vaiko interesus, išklausė paties vaiko nuomonės. Teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos atliktu išsamiu įrodymų įvertinimu ir dėl to plačiau nepasisako. Apelianto I. R. argumentai, kad teismas nepagrįstai rėmėsi mažamečio vaiko paaiškinimais 2008-11-12 teismo posėdyje, neskyrė psichologinės ekspertizės, neatsižvelgė į vaiko sveikatos nežymius sutrikdymus, užfiksuotus 2008-06-25 specialisto išvadoje, patvirtinančius smurto prieš sūnų naudojimą ieškovės namuose, yra atmestini.

Pirmosios instancijos teismas mažametį vaiką išklausė teisme nepažeisdamas CPK 194 str. reikalavimų, atsižvelgdamas į jo gebėjimus tokiam amžiui būdinga kalba ir kitais saviraiškos būdais (kalbėjo tik sėdėdamas seseriai ant kelių, prie jos prisiglaudęs) pateikti savo nuomonę, ją įvertino kartu su kitais įrodymais – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada, buities tyrimo aktais, ieškovės charakteristikomis, liudytojų parodymais apie vaiko gyvenimo sąlygas su motina. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų teismo padarytas išvadas. Apelianto pateikta specialisto 2008-11-26 išvada, kurioje nurodyta kad M. R. ties kairės ausies pagrindu įtrūkusi oda (analogiškai 2008-06-25 specialisto išvadai, l. 139, 248) neįrodo netinkamo elgesio su vaiku ieškovės namuose). Ieškovė yra paaiškinusi teismui, kad toks šlapiuojantis odos įtrūkimas ties ausimi vaikui atsiranda dėl ligos – atopinio dermatito, apie tai yra įrašai vaiko sveikatos raidos istorijoje. Atsakovas tokių aiškinimų nėra paneigęs. Kita vertus, nuolatiniai šalių kreipimaisi į policijos pareigūnus dėl vieno ar kito netinkamo elgesio, kai siekiama inicijuoti ikiteisminius tyrimus, iš esmės laikytini blogų šalių tarpusavio santykių rezultatu, kuris neturėtų būti naudojamas kaip argumentas sprendžiant dėl mažamečio vaiko interesų.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, skirti psichologinę vaiko ekspertizę siūlė ieškovė (l. 169-170), po bylos nagrinėjimo iš esmės jo atsisakė, atsakovas tokio prašymo apskritai nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išsamiai pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes, susijusias su vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymu, konstatuoja, jog skirti psichologinę ekspertizę apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo, nes atliktas įrodymų vertinimas nekelia abejonių. M. R. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo paties interesus, pagrįstas byloje nustatytų faktinių aplinkybių analize, tinkamu teisės normų – CK 3. str. 1 d., 3.174 str. 2 d., Jungtinių tautų Vaikų teisių deklaracijos 6-uoju principu (mažamečio vaiko negalima išskirti su motina, išskyrus išimtines aplinkybes) bei formuojama teismų praktika.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, jo išlaikymui iš atsakovo priteisė 450 Lt dydžio kasmėnesines periodines išmokas iki jo pilnametystės. Atsakovas I. R. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priteisė didesnį negu 400 Lt išlaikymą kas mėnesį nepagrįstai, nes nėra nustatyti jokie specialūs vaiko poreikiai. Be to, išlaikymas neturėjo būti priteistas už laikotarpį nuo 2008-07-03 iki 2008-11-19, kai vaiko gyvenamoji vieta buvo laikinai nustatyta su tėvu. Atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Išlaikymo dydis, kurį privalo teikti I. R., buvo nustatytas ne vertinant specialius vaiko poreikius, bet atsižvelgiant kiekvieno iš tėvų pareigą proporcingai savo turtinėms galimybėms dalyvauti teikiant išlaikymą (CK 3.192 str. 2 d., 3 d.). Ieškovė išlaiko dar ir nepilnametę dukterį B., todėl minimalaus vaikui teiktino išlaikymo našta atsakovui buvo nustatyta didesnė, negu ieškovei. Atsakovas nepateikė argumentų, kad ieškovė dėl savo turtinės padėties galėtų prisiimti didesnę vaiko išlaikymo naštą. Tie laikotarpiai, kai taikant laikinąsias apsaugos priemones M. R. gyveno su tėvu, vykdymo procese gali būti eliminuoti iš išieškojimo nekeičiant priimto teismo sprendimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė T. Ž. apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 2005-2006 metų dvylika mėnesių – 4 800 Lt, nesutiko su sprendime padaryta išvada, kad ji su vaiku atskirai gyventi pradėjo 2006 m. gruodžio mėnesį, teigė, kad atskirai gyvena nuo 2005 m. vasaros.

Ieškovės T. Ž. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktą, kad nuo 2006 m. gruodžio mėnesio ieškovė su vaiku negyvena pas atsakovą, rėmėsi byloje surinktais įrodymais (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija nesutinka su vertinimu, kad Vilniaus 138-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Ryšininkas“ pažyma (l. 46) yra oficialus rašytinis įrodymas CPK 197 str. 2 d. prasme, nes tokią galią turinčiais įrodymais pripažįstami tik dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų. Vilniaus 138-oji DNSB bei jos pirmininkas nėra valstybės įgalioti subjektai, todėl pažyma turi būti vertinama lygiai su kitais įrodymais byloje. Nagrinėjamu atveju svarbu, kad liudytoju apklaustas bendrijos pirmininkas S. M., kuris laikytinas niekaip nesusijusiu su šalimis asmeniu byloje, patvirtino minėtoje pažymoje nurodytą aplinkybę, kad ieškovė su vaiku iš buto, kuriame gyveno su atsakovu, išsikėlė nuo 2006 m. gruodžio mėnesio. Tokius parodymus teikė ir liudytojomis apklaustos I. K., A.E. R.. Liudytoja J. Ž. yra nurodžiusi, kad nuo 2005 m. iki 2006 m. balandžio mėnesio ieškovė gyveno tame pačiame name kaip ir ji (duomenys neskelbtini). kartu su dukra B. ir sūnumi M. Liudytoja apklausta B. Ž. parodė, kad pas M. senelę (A.E. R.) gyveno apie metus, išsikraustė 2005 m., po to Mantas su tėčiu dar gyveno apie pusę metų. Apeliantės teiginys, kad Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistė R. Š. 2006 m. birželio mėnesį lankėsi ieškovės nuomojame bute (duomenys neskelbtini), nėra pagrįstas duomenimis byloje. Kai byloje surinkti duomenys yra prieštaringi, vertinama jų visuma, ir šiuo atveju sprendžiant dėl ieškovės apsigyvenimo su abiem vaikais atskirai fakto nustatymo, pirmenybė teiktina įrodymams, kurie sutampa ir nekelia abejonių. Remiantis tik liudytojos J. Ž. parodymais nėra pagrindo daryti išvados apie ieškovės apsigyvenimą atskirai su abiem vaikais (B. ir M.) nuo 2005 m., nes jų nepatvirtina kiti įrodymai byloje; svarbu ir tai, kad ieškovei išsikėlus gyventi atskirai, sūnus M. dar kurį laiką gyveno pas savo tėvą, dažnai ten buvo paliekamas prižiūrėti. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija, naujai įvertinusi įrodymus byloje (CPK 185 str.), pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos išvadą, kad atsakovė su abiem vaikais gyvena atskirai nuo 2006 m. gruodžio mėnesio, apeliantės reikalavimą dėl didesnės išlaikymo skolos priteisimo - 4 800 Lt už 12 mėnesių iki 2006 m. gruodžio mėnesio, atsisako tenkinti.

Kai nėra tenkinami abu apeliaciniai skundai, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, šalims nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Neringa ŠvedienėAlgirdas Auruškevičius