- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-05
- Bylos Nr.
- eI-183-426/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- J. K. R.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vytautas Šenavičius, Andrius Mažutis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Vytautui Šenavičiui, advokato padėjėjui Andriui Mažučiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. R. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, Agentūra, NMA) 2015-05-25 sprendimą Nr. BRK-5196; 2) įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui sumažintos paramos dalį – 20 434,32 Eur; 3) priteisti pareiškėjo naudai iš Agentūros pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nesutikdamas su atsakovo sprendimu, pareiškėjas nurodė, kad 2012-07-23 jis pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. 2014-12-30 pasirašė paramos sutartį dėl projekto Nr. 2IM-KV-12-011321-PR001, pagal kurią kompensuojama iki 97 946,01 Eur visų tinkamų projekto išlaidų, projektas turi būti įvykdytas iki 2015-06-25. Pareiškėjas 2015-02-10 pateikė mokėjimo prašymą išlaidų kompensavimui. 2015-04-13 buvo informuotas, kad NMA atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kuri nustatė, kad kai kurių investicijų rinkos kaina su įrengimu yra mažesnė už pareiškėjo įsigytų analogiškų darbų/prekių kainą. NMA nustatė 5 dienų terminą papildomiems įrodymams pateikti. Pareiškėjo atstovas 2015-04-23 pareikalavo pateikti visą ataskaitą bei pratęsti terminą įrodymams pateikti. Pareiškėjas 2015-04-27 buvo informuotas, kad 2015-04-22 jo prašymas baigtas vertinti, nusprendus skirti dalį prašyme nurodytos sumos. Tačiau po advokato prašymo buvo sustabdyta sankcijos skyrimo procedūra, pateikta nepriklausomo eksperto atliktos kainų ekspertizės pagrindu sudaryta lokalinė sąmata ir suteiktas 5 darbo dienų terminas papildomiems paaiškinimams pateikti. Pareiškėjas prašė supažindinti su visa ataskaitą ir nustatyti dviejų savaičių terminą įrodymams pateikti, 2015-05-26 jam pateiktas raštas, kuriame nurodyta, kad NMA vadovaudamasi ekspertinio konsultavimo sutartimi, neskelbia jos sąlygų, atlikimo terminų, ekspertų kvalifikacijos, ekspertų išvadų, pareiškėjui nepateikus papildomų dokumentų, mokėjimo prašymo vertinimas buvo galutinai baigtas. Agentūra 2015-05-25 priėmė sprendimą Nr. BRK-5196 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir nurodė, kad parama mažinama 20 434,32 Eur ir vietoje Mokėjimo prašyme nurodytos 37 425,28 Eur paramos sumos išmokama 16 990,96 Eur dydžio suma.
Nesutikdamas su atsakovo sprendimu, pareiškėjas nurodo, jog ekspertizės metu nustatytas mažareikšmis atliktų darbų ir įsigytų prekių kainų skirtumas negali būti laikomas nebūtinomis išlaidomis ir nefinansuojamas. Pagal Taisyklėse nurodytą pirkimo procedūrą pareiškėjui pasiūlyta mažiausia kaina turi būti laikoma atitinkančia ir rinkos kainą, nes priešingu atveju, iš asmens būtų reikalaujama neproporcingai didelių pastangų tam, kad būtų nustatyta absoliučiai mažiausia rinkos kaina. Paramos sutarties sudarymas patvirtina, kad tiek Agentūra, tiek Žemės ūkio ministerija paraišką ir visas joje planuojamas išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti pagal šią priemonę. Atsakovė sprendime nenurodo aiškių motyvų, kurių pagrindu atsisakyta pilnai apmokėti pagal prašymą reikalaujamą sumą. Pareiškėjo prašymu NMA nepateikė visos ataskaitos ir nustatė tik formalų 5 darbo dienų terminą, per kurį pareiškėjas neturėjo galimybių pateikti kokių nors paaiškinimų. Skunde tvirtina, kad sprendimas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, jame nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kaip konkrečios normos buvo pažeistos. NMA negali savo susitarimu paneigti pareiškėjo teisės (įtvirtintos Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.) gauti informaciją apie tai, kokiais konkrečiai motyvais remiantis (koks kainų nustatymo būdas ir ekspertizės nustatymo metodika buvo naudoti atliekant investicijų vertės ekspertizę, taip pat nenurodytas detalus visų investicijų vertės paskaičiavimas) jo atžvilgiu priimtas individualus teisės aktas.
Atsiliepimas
Agentūra prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas jokių papildomų argumentų, kurie paaiškintų nustatytus neatitikimus, nepateikė. Atsakovė nepratęsė termino papildomiems paaiškinimams ir įrodymams pateikti, nes tokia galimybė jau buvo sudaryta. Atlikdama Mokėjimo prašymo vertinimą, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9, 5.10 punktais, NMA užsakė išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Siekiant nustatyti investicijų vertės atitiktį rinkos vertei, buvo atlikta įrengimo darbų kainų ekspertizė. Ekspertizės metu nustatyta, kad pirkimo dokumentuose nurodytų dalies investicijų vertė rinkoje 13 497,70 Eur (neįskaičiuojant PVM), t. y. pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų vertė yra didesnė už pareiškėjo įsigytų analogiškų darbų/prekių rinkos kainą. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.7, 197.1.8 punktais bei Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 110, 111.4 punktais, pareiškėjas buvo informuotas, kad nekompensuojamos 22 704,80 Eur išlaidos, t. y. neskiriama 20 434,32 Eur paramos (22 704,80 Eur x 90 proc. paramos intensyvumas). Įgyvendinimo taisyklių 21.2 ir 23.2 punktuose nurodyta, kad paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Įgyvendinimo taisyklių 76 punkte, Agentūra, atlikusi ekspertizę, t. y. atsižvelgdama į pareiškėjo deklaruojamų investicijų kokybinius požymius, nustatė analogiškų charakteristikų, paskirties naujumo ir kt. požymių investicijų rinkos kainą. Atsakovė nurodo, jog atitinkamai visų projekto investicijų įsigijimas didžiausiais nurodytais įkainiais nereiškia, kad investicijos atitinka rinkos kainą ir yra tinkamos finansuoti. Iš Administravimo taisyklių 3 punkte įtvirtinto apibrėžimo matyti, kad išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti nustačius šias kumuliatyvines sąlygas: 1) faktiškai padarytos išlaidos; 2) projekto įgyvendinimui būtinos išlaidos; 3) išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (ar) paramos sutartyje numatytas sąlygas. Paraiškos XII skyriuje „Pareiškėjo deklaracija“ 6 punkte pareiškėjas patvirtino, kad jo prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma. Paramos 4.2 punkte numatyta, kad investicijos turi būti būtinos projektui įgyvendinti ir turi atitikti skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų – naudos principus, todėl pareiškėjas turėjo stengtis, kad atlikto pirkimo kaina būtų maksimaliai mažiausia rinkoje. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų – naudos principais. Taigi gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausiai projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma.
Ekspertinio tyrimo ataskaita, pasak NMA, vertintina tik kaip vienas iš dokumentų, kuriuo remdamasi ji gali atlikti papildomą pirkimo procedūrų patikrinimą. Agentūros pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė, kurios paslaugos įsigytos viešo konkurso būdu, pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Ekspertinio tyrimo ataskaita yra skirta išimtinai Agentūrai kaip pagalbinė priemonė, padedanti priimti galutinį sprendimą. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog nesuteikė pakankamo termino dokumentams/informacijai pateikti, nes apie ekspertizę pareiškėjas buvo informuotas dar 2015-04-13 ir iki 2015-05-25 turėjo pakankamai laiko pateikti papildomus paaiškinimus dėl nustatytų neatitikimų. Pareiškėjo teiginiai dėl nepiktnaudžiavimo valdžia principo pažeidimo yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais konkrečiais argumentais, iš kurių būtų aišku, kurie iš NMA veiksmų, pareiškėjo nuomone, nepriskiriami jos funkcijoms. Taip pat nesutinka, kad sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies, 12 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra neobjektyvus, nemotyvuotas ir neaiškus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės sprendimo pareiškėjui neskirti dalies paramos.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-07-24 pareiškėjas Agentūrai pateikė paraišką (II t. b. l. 126) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose”, siekdamas gauti paramą projektui „Sklypo, esančio Zalavo kaime, Švenčionių rajone, sutvarkymas ir pritaikymas rekreacijai“ (toliau – Projektas) įgyvendinti. Paraiškoje nurodyta, jog bendra projekto vertė 387 030 Lt, prašoma paramos suma 338 188 Lt. Paraiškos XII dalies 6 punkte pareiškėjas patvirtino, kad ši suma yra mažiausia reikalinga projektui įgyvendinti. Paraiškos V dalies 6 punkte pareiškėjas, be kita ko, nurodė tokias šiam ginčui aktualių išlaidų kategorijas: 6 vnt. užtvarų 5 700 Lt (1 650,83 Eur) (6.4 p.), 1 apžvalgos aikštelė 14 500 Lt (4 199,49 Eur) (6.5 p.), 24 vnt. suolų 13 200 Lt (3 822,98 Eur, 1 vnt. – 159,29 Eur, 7 vnt. – 1 115,03 Eur) (6.8 p.), 7 vnt. laužaviečių 6 650 Lt (1 925,97 Eur) (6.10 p.), 18 vnt. šiukšlių dėžių ir konteinerių 8 100 Lt (2 345,92 Eur) (6.11 p.), 4 vnt. lauko tualetų 15 400 Lt (4 460,15 Eur) (6.12 p.), 14 vnt. skulptūrų 67 200 Lt (19 462,46 Eur) (6.14 p.), 2 vnt. persirengimo kabinų 3 600 Lt (1 042,63 Eur) (6.15 p.), 1 vnt. informacinių stendų 920 Lt (266,45 Eur) (6.16 p.) ir 2 vnt. stacionarių žemėlapių 1 900 Lt (550,28 Eur) (6.17 p.).
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Agentūra su pareiškėju pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ 2014-12-30 sudarė paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paramos sutartis, Sutartis) (II t. b. l. 111–120) ir tris Susitarimus dėl šios Sutarties pakeitimo (II t. b. l. 121–124). Paramos sutartimi pareiškėjas projektą įsipareigojo įgyvendinti iki 2015-06-25, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, o Agentūra įsipareigojo teisės aktuose ir sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoti iki 90 proc. visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų (Paramos sutarties 1.1, 2, 5.1 p.). Pagal Paramos sutarties 7 punktą kartu su mokėjimo prašymu turi būti pateikiami dokumentai, įrodantys, kad išlaidos atitinka išlaidas, nurodytas Sutarties 6 punkte ir Paraiškoje. Kartu su mokėjimo prašymu pareiškėjas turi pateikti išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentus, jei mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos dėl tam tikrų priežasčių negali būti kompensuojamos, atitinkama išlaidų dalis nekompensuojama ir apie tai Agentūra informuoja paramos gavėją (Sutarties 9, 10 p.). Pareiškėjo pareigos numatytos paramos sutarties 17 punkte, o šio punkto 17.4 papunktis nustato, jog pareiškėjas privalo vykdyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimus, laikydamasis Sutarties 5.4 punkto reikalavimų, t. y. Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 (toliau – Metodika), o prekes, paslaugas ar darbus, kuriems pagal Metodiką nėra nustatyti didžiausieji įkainiai, įsigyti laikydamasis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (toliau – Pirkimų taisyklės). Netinkamai atlikus pirkimo procedūras, lėšos yra nekompensuojamos.
Pareiškėjas 2015-02-10 pateikė pirmą mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KV-12-1-011321-MP001 (toliau – ir Mokėjimo prašymas), kuriame deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma – 41 583,64 Eur, prašė kompensuoti pirkimo dokumentuose numatytas išlaidas – medinių skulptūrų (14 vnt.), lauko tualetų (4 vnt.), užtvarų (6 vnt.), informacinio stendo (1 vnt.), stacionarių žemėlapių (2 vnt.), apžvalgos aikštelės (1 vnt.), šiukšlių dėžių (18 vnt.), suolų (7 vnt.), laužaviečių (7 vnt.) miškotvarkos projekto, aplinkos tvarkymo (2,69 ha) ir persirengimo kabinų (2 vnt.) įrengimo darbams, iš viso – 37 425,28 Eur (II t. b. l. 80–89), t. y. maksimalią Paramos sutarties 6.1 punkte nurodytą 129 222,00 Lt (37425,28 Eur) sumą. Kartu su mokėjimo prašymu pareiškėjas pridėjo patirtas išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus (II t. b. l. 90–110).
Atsakovė 2015-02-23 atliko mokėjimo prašymo patikrą vietoje ir parengė patikros vietoje ataskaitą (II t. b. l. 57–79), kurioje nurodė, jog mokėjimo prašyme nurodytos investicijos įvykdytos.
Siekiant nustatyti, ar atliktos investicijos atitinka rinkos vertę Agentūros užsakymu, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 (2014-06-18 įsakymo Nr. 3D-364 redakcija) (toliau – Administravimo taisyklės), 5.9 ir 5.10 punktais, buvo atlikta užsakomoji išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizė, o pareiškėjui buvo pateikta konstatuojamoji šios ekspertinio konsultavimo ataskaitos dalis ir nustatytas penkių darbo dienų terminas papildomiems dokumentams pateikti. (I t. b. l. 44, 76–80). Pareiškėjas, prašydamas pateikti visą ekspertinio konsultavimo ataskaitą bei pratęsti terminą įrodymams pateikti, 2015-04-23 elektroniniu laišku kreipėsi į Agentūrą (II t. b. l. 184–185). Atsakovė 2015-04-27 elektroniniu laišku jam persiuntė ekspertinio konsultavimo ataskaitos priedą – lokalinę sąmatą, informavo pareiškėją, kad papildomos informacijos pateikimui suteikia papildomą penkių darbo dienų terminą, taip pat informavo, kad Mokėjimo prašymas buvo baigtas vertinti 2015-04-22, nusprendus skirti dalį šiame prašyme nurodytos sumos (t. y. taikyti sankciją), tačiau tolimesnė mokėjimo prašymo vertinimo eiga sustabdyta iki papildomos informacijos pateikimo, o tokios nepateiktus, prašymas bus baigtas vertinti pagal Agentūros turimą informaciją (II t. b. l. 183). Pareiškėjas 2015-05-04 prašymu prašė pateikti visą konsultavimo ataskaitą ir nustatyti dviejų savaičių terminą papildomiems įrodymams ir paaiškinimams pateikti (II t. b. l. 181–182). 2015-05-06 buvo informuotas, jog jam pateikta visa ekspertinio konsultavimo ataskaita (II t .b. l. 172).
Agentūrai pateiktą 2015-04-10 ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr.C-112 (toliau – Ataskaita) (III t. b. l. 158–168) pasirašė UAB „Civitta“ direktorius D. V.. Ataskaitoje konstatuota, kad ginčo investicijoms patirtos išlaidos viršija rinkos vertę, o tam tikrais atvejais – vidutinę rinkos vertę. Buvo nustatyta, kad stacionarių žemėlapių (2 vnt.) ir informacinio stendo (1 vnt.) įrengimo investicijų išlaidų vertė neviršija vidutinės rinkos kainos, o pirkimo dokumentuose nurodytų dalies investicijų (užtvarai (6 vnt.), suolai (7 vnt.), skulptūros (14 vnt.), persirengimo kabinos (2 vnt.), laužavietės (7 vnt.), lauko tualetai (4 vnt.), šiukšlių dėžės (18 vnt.), apžvalgos aikštelė (1 vnt.)) vertė rinkoje yra 13 497,70 Eur (46 604,84 Lt), neįskaičiuojant PVM (Pareiškėjo deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 36 202,50 Eur (125 000,00 Lt) neįskaitant PVM).
Atsakovė 2015-05-25 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. BRK-5196(12.4) (toliau – Sprendimas), kuriame nurodė, kad Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka įvertino pareiškėjo Mokėjimo prašymą. Vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 papunkčiais, atliko užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes, kurių metu buvo išnagrinėti pareiškėjo pateikti pirkimo dokumentai (2014-11-04 sutartis tarp pareiškėjo ir Š. B., 2014-12-31 sąskaita faktūra serija SBA Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat nurodė, jog vadovaujantis ekspertizės metu nustatytais duomenimis, netinkamomis finansuoti pripažintos 22 704,80 Eur išlaidos, neįskaitant PVM. Pareiškėjui nekompensuojama 90 proc. netinkamų finansuoti pripažintų išlaidų, t. y. 20 434,32 Eur paramos sumos (22704,80 Eur x 90 proc.) ir išmokama 16 990,96 Eur suma vietoj prašytos 37 425,28 Eur. Ginčijamu sprendimu atsakovė, vadovaudamasi Ataskaitos duomenimis, pripažino nekompensuotinomis tą ginčo investicijų išlaidų dalį, kuri viršijo rinkos vertę. Nesutikdamas su tokiu Agentūros sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Pareiškėjas nurodo, jog atliktos ekspertizės metu nustatytas mažareikšmis atliktų darbų ir įsigytų prekių kainų skirtumas negali būti laikomas nebūtinomis išlaidomis ir nefinansuojamas. Pažymėtina, kad pareiškėjo deklaruojama suma investicijoms sudarė 36 202,50 Eur, o Ataskaitos duomenimis jų vertė rinkoje - 13 497,70 Eur, todėl skundo argumentai, jog buvo nustatytas tik mažareikšmis atliktų darbų ir įsigytų prekių kainų skirtumas, negali būti pripažįstami pagrįstais.
Administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 3 punkte nurodyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos – įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms).
Ginčo teisinį santykiui taip pat taikytinos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės). Įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 92 punktas nustato, kad vertinant mokėjimo prašymą, nustatomos tinkamos finansuoti išlaidos, nuo kurių yra skaičiuojama kompensuojama paramos suma. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 93 punktą, įvertinus mokėjimo prašymą, priimamas sprendimas arba išmokėti visą prašomą paramos sumą, arba išmokėti dalį prašomos paramos sumos, arba atmesti mokėjimo prašymą. Nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimas išmokėti dalį pareiškėjo prašomos paramos sumos.
Įgyvendinimo taisyklių 21 punkte nurodoma, kokios išlaidos yra pripažįstamos tinkamomis finansuoti: būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje (21.1 p.); kai prekių, paslaugų, darbų pirkimai atlikti, vadovaujantis XVIII skyriuje nustatyta tvarka (21.2 p.); faktiškai patirtos ir į paramos gavėjo apskaitą įtrauktos išlaidos (registruojama, jei tvarkoma apskaita), pagrįstos dokumentų originalais arba nustatyta tvarka patvirtintomis kopijomis (21.3 p.). Visos šios sąlygos yra būtinos, siekiant, kad išlaidos būtų pripažįstamomis tinkamomis kompensuoti.
Įgyvendinimo taisyklių 23 punkte nurodyta, jog netinkamos finansuoti išlaidos: išlaidos, nesusijusios su projektu ir remiama veikla ir neįvardytos šių Taisyklių 21–22 punktuose (23.1. p.); išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant Taisyklių XVIII skyriuje nurodytų procedūrų (jei nenustatyti didžiausieji įkainiai) (23.2. p.); išlaidos, viršijančios Ministerijos nustatytus didžiausiuosius įkainius. Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra didesnė už nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal nustatytus didžiausius įkainius (ši nuostata netaikoma miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimo arba būdingos miško struktūros palaikymo darbams, priemonėms miško keliams per ekologiškai jautrias zonas laikinai uždaryti, pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo rezervatiniuose (I grupės) ir ekosistemų apsaugos (II grupės), taip pat NATURA 2000 tinklo teritorijų miškuose darbams, miškotvarkos projekto ir kitiems šiai veiklos sričiai įgyvendinti reikalingiems planavimo ir projektavimo dokumentams parengti, viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros objekto apšvietimui). Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra mažesnė, negu pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal pasiūlyme pateiktą kainą (23.3. p.); turtas, kurio valdymo (naudojimo) teisė pareiškėjui apribota (turtas areštuotas) (23.4. p.); išlaidos, numatytos projekte, kurios finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir EB fondų (23.5. p.).
Pareiškėjas teigia, jog jam pasiūlyta mažiausia kaina turi būti laikoma atitinkančia ir rinkos kainą, nes priešingu atveju iš asmens būtų reikalaujama neproporcingai didelių pastangų tam, kad būtų nustatyta absoliučiai mažiausia rinkos kaina. Paramos sutarties sudarymas patvirtina, kad Agentūra paraišką ir visas joje planuojamas išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti pagal Priemonę. Investicijos buvo atliktos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintais įkainiais.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog tokie įkainiai yra įtvirtinti Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-11 įsakymu Nr. 3D-330. Šios Metodikos tikslas – supaprastinti finansinės paramos administravimą ir užtikrinti jos skaidrų naudojimą, nustatant tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiuosius įkainius (2 punktas). Metodikos 15¹ punktas nustato, jog Statinių didžiausieji įkainiai (4 priedas) apskaičiuojami kaip statinių statybos darbų ir statybos produktų (medžiagų) rinkos kainų vidurkis, pritaikius statinių funkcinės paskirties (statinių tipų) grupavimo metodą bei atsižvelgiant į statybos rūšis. Metodikos 5 priede yra nurodyti rekreacinės infrastruktūros įrengimo didžiausieji įkainiai. Pareiškėjas teigia, jog investicijos neviršijo minėtų dydžių, tačiau teismas šiuo aspektu pažymi, jog minėti dydžiai yra nustatyti konkrečioms kategorijoms, tačiau nėra individualizuoti, t. y. kaina konkrečioje kategorijoje gali kisti priklausomai nuo dydžio, naudojamų medžiagų ir pan. Pareiškėjas mokėjimo prašymu prašė kompensuoti maksimalią Paramos sutarties 6.1 punktą nurodytą 129 222,00 Lt (37 425,28 Eur) sumą. Atsižvelgiant į tai, Agentūra turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą suabejoti pareiškėjo prašoma išmokėti suma. Pripažintina, jog nagrinėjamu atveju NMA pagrįstai vadovavosi Administravimo taisyklių 5.10 punktu, kuris nustato, jog siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos/įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos/įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Atsižvelgiant į tai, atsakovė pagrįstai atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę.
Minėta, kad pagal Administravimo taisyklių 3 punktą tinkamos finansuoti išlaidos, tai – įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms). Pagal šiame punkte pateikiamą tinkamų finansuoti išlaidų apibrėžimą, taip pat būtina įvertinti ar patirtos išlaidos atitinka paramos sutartyje nurodytas sąlygas. Pagal šalių sudarytos Paramos sutarties 4 punkto nuostatas, išmokant paramos lėšas, Paramos gavėjui kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios yra: tiesiogiai susijusios su projekto, kuriam teikiama parama, įgyvendinimu (4.1 p.); būtinos projektui įgyvendinti ir atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų-naudos principus (4.2 p.); laikomos tinkamomis finansuoti, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, ir numatytos paraiškoje bei miškotvarkos projekte (4.3 p.); patirtos ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki Paraiškos pateikimo ir projekto įgyvendinimo metu, ir tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu (4.4 p.); pagrįstos, identifikuojamos ir patvirtinamos atitinkamais dokumentais (4.6 p.). Įvertinus šias sutarties nuostatas sutiktina su Agentūros pateikiamu argumentu, jog investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų – naudos principais.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčijamo sprendimo išvada dėl netinkamų finansuoti išlaidų buvo padaryta vadovaujantis Ataskaitos duomenimis. Pareiškėjo prašymu byloje patirta teismo ekspertizė nustatyti, ar pareiškėjo įrengtų užtvarų, suolų, skulptūrų, persirengimo kabinų, laužaviečių, lauko tualetų, šiukšlių dėžių, apžvalgos aikštelės įrengimo kaina (įrengimo investicijų išlaidų vertė) atitinka rinkos kainą, kurią atliko ir ekspertizės aktą teismui pateikė teismo ekspertas dr. D. K. (IV t. b. l. 2–64). Teismo ekspertas dr. D. K. atliko objekto apžiūrą, paskaičiavo atliktų darbų vidutinę rinkos kainą, buvusią 2014-11-04 (2014-11-04 rangos sutarties sudarymo metu), ir nustatė, jog pareiškėjo 2015-02-10 Mokėjimo prašyme nurodyta investicijų, t. y. įrengtų užtvarų (6 vnt.), suolų (7 vnt.), persirengimo kabinų (2 vnt.), laužaviečių (7 vnt.), lauko tualetų (4 vnt.), šiukšlių dėžių (18 vnt.), apžvalgos aikštelės (1 vnt.) investicijų vertė 5912 Eur viršijo vidutinę rinkos kainą. Teismo ekspertas nepateikė įrengtų skulptūrų vertinimo nurodydamas, jog skulptūros yra vienetinis meno kūrinys ir jų kainą gali pasakyti tik autorius, todėl pateikdamas galutinį vertinimą darė prielaidą, jog skulptūrų vertė atitiko nurodytą vertę. Teismo posėdžio metu dr. D. K. paaiškino, kad rėmėsi Sistelos (vidutinės rinkos kainos) vertėmis, kai kurias vienetines pozicijas pakoregavo. Kiekvienas darbas susideda iš 3 dalykų (tiesioginės išlaidos): darbas, mechanizmas ir žaliavos, kaina yra pateikta bendrai. Pridėtinės išlaidos, tai Sodra, statybvietės išlaidos, personalo išlaikymas.
Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti teismo, kuriais remdamasis teismas nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus. ABTĮ 62 straipsnio 1 dalis numato, kad nagrinėjant administracinę bylą, iškilus klausimams, reikalaujantiems specialių mokslo, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai. Taigi, ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu.
Kaip matyti, Ataskaitoje ir Teismo ekspertizės akte pateikiamos investicijų vertės skiriasi. Aiškindamas Ataskaitos ir Teismo ekspertizės akto skirtumus teismo ekspertas dr. D. K. nurodė, jog sumos skiriasi, nes Ataskaitoje nebuvo įvertinti visi darbai, o už kai kuriuos darbus buvo imami žemiausi įkainiai. Atlikdamas ekspertizę jis nenaudojo žemiausių kainų. Teismo ekspertizę atlikęs dr. D. K. 2013-12-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-278 įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė atlikti statybos techninės veiklos ekspertizę bei statinio ekspertizes (projekto dalys: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominė). Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad teismo ekspertizės aktas yra išsamesnis ir tikslesnis, kai teismo skirtas tyrimas atliktas ir įformintas įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte. Pažymėtina, jog tyrimo metu naudoti darbų įkainiai labiau atspindi vidutines rinkos kainas, todėl pripažintina, jog įrengtų užtvarų (6 vnt.), suolų (7 vnt.), persirengimo kabinų (2 vnt.), laužaviečių (7 vnt.), lauko tualetų (4 vnt.), šiukšlių dėžių (18 vnt.), apžvalgos aikštelės (1 vnt.) investicijų vertė turi būti skaičiuojama pagal Teismo ekspertizės akte nurodytas vertes. Atsižvelgiant į tai, projekto išlaidos šiuo aspektu turėtų būti perskaičiuojamos, o skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog tiek Ataskaitoje, tiek Teismo ekspertizės akte kai kurie investicijų skaičiavimai netikslūs, nes kai kurios investicijos (pvz. užtvarai, suolai, šiukšlių dėžės) buvo įsigytos kaip prekės. Kaip matyti iš 2014-11-04 J. K. R. ir Š. B. sutarties nuostatų, joje susitarta, kad Vykdytojas įsipareigoja atlikti darbus, pristatyti ir sumontuoti objektus sklype, o Užsakovas įsipareigoja darbus priimti ir už juos apmokėti (Sutarties 1.1 p.). Sutarties 1.2 punktas numato, jog Vykdytojas, atlikdamas darbus, gamindamas ir pristatydamas objektus, įsipareigoja veikti sąžiningai, laikydamasis nusistovėjusio praktikos, kad tai labiausiai atitiktų Užsakovo interesus. Atlikti darbai buvo perduoti 2014-12-31 Priėmimo perdavimo aktu, kuriame Vykdytojas nurodė atlikęs visus sutartyje numatytus darbus, o Užsakovas juos priėmė. Priešinai, nei teigia pareiškėjas, minėtos sutarties ir akto nuostatos leidžia spręsti, jog tarp pareiškėjo ir Š. B. susiklostė rangos teisiniai santykiai. Byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių spręsti, jog pareiškėjas būtų įsigijęs prekes (nėra pateikta įrodymų, kur prekiaujama minėtomis prekėmis). Be to, kaip matyti iš teismo ekspertizės metu darytų fotonuotraukų, pareiškėjo minimi investicijų objektai (suolai, užtvarai, šiukšliadėžės) yra itin nesudėtingų konstrukcijų, todėl pripažintina, jog jų vertė pagrįstai buvo nustatyta pagal Sistelos duomenis sudarytomis lokalinėmis sąmatomis.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-05-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017 (VI t. b. l. 75–85) konstatavo, jog šalys nepateikė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl Mokėjimo prašyme nurodytų dalies investicijų – įrengtų užtvarų (6 vnt.), suolų (7 vnt.), persirengimo kabinų (2 vnt.), laužaviečių (7 vnt.), lauko tualetų (4 vnt.), šiukšlių dėžių (18 vnt.), apžvalgos aikštelės (1 vnt.) – tinkamumo finansuoti, turėjo nesivadovauti teismo eksperto išvadomis apie šių investicinių objektų vidutinę rinkos kainą: teismo skirtos investicijų rinkos kainos nustatymo ekspertizės metu ir buvo siekiama nustatyti atliktų darbų vidutinę rinkos kainą, buvusią 2014-11-04, šalys jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad užduotis ekspertui suformuluota ydingai ar pan., nėra; kaip matyti iš ekspertizės akto ir eksperto paaiškinimo teismo posėdyje, teismo ekspertas vertino, kad vykdant 2014 m. lapkričio 4 d. sutartį, turėjo būti atlikta daugiau darbų nei nurodyta UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitoje, Agentūra jokių argumentų dėl to nenurodė; nors šalys apeliaciniuose skunduose nurodo eilę argumentų, dėl ko, jų manymu, eksperto nurodyta investicinių objektų vidutinė rinkos kaina nėra objektyvi (Sistelos kompiuterinėje programoje, skirtoje statybos darbų kainų sąmatiniams apskaičiavimams, naudojami duomenys iš stambių statybos projektų; sutartiniai santykiai, susiklostę tarp pareiškėjo ir Š. B. dėl dalies objektų, pripažintini ne rangos, o pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais; ir t. t.), jokių duomenų, patvirtinančių eksperto skaičiavimų nepagrįstumą, nenurodė ir nepateikė. Taigi, šioje dalyje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą laikė teisėtu ir pagrįstu, nepriklausomai nuo to, jog panaikino visą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-06-01 sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, prisiėmęs įsipareigojimus atlikti pirkimus už mažiausią kainą, turi siekti mažiausios rinkoje pirkimo kainos, o Agentūra, kai jai kyla įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamąją kainų ekspertizę, ir vadovaudamasi jos rezultatais priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (žr. 2017-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017).
Pažymėtina, jog atsakovė sprendime konstatavo, jog skulptūrų (14 vnt.) rinkos vertė yra 5 666,38 Eur (19 564,86 Lt), neįskaitant PVM, t. y. vienos skulptūros vertė – 404,74 Eur. Atitinkamai, Agentūra laiko, jog už 404,74 Eur mažiausią kainą galima pastatyti vieną skulptūrą. Pažymėtina, jog pareiškėjas Mokėjimo prašyme tvirtino, jog bendra mažiausia skulptūrų vertė yra 19 462,47 Eur, t. y. vienos skulptūros – 1 390,18 Eur. Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. C-112 (kuria remiasi Agentūra) (II t. b. l. 23–27) nurodyta, jog skulptūrų vertė yra 19 462,47 Eur.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo atstovas kreipėsi į įvarius autorius su klausimu: „Ar autorinės medinės meninės skulptūros <...> galėtų kainuoti apie 1 450,00 Eur ir daugiau?“ (IV t. b. l. 146–148). Pažymėtina, kad pareiškėjo atstovo klausimas suformuluotas ydingai, kadangi asmenų atsakymai, jog skulptūra gali kainuoti šią ir didesnę sumą niekaip nepaneigia, kad ji negali kainuoti mažesnės sumos. Analogiškais motyvais atmestini ir kiti pareiškėjo pateikti įrodymai, kuriais grindžiama, jog skulptūros gali kainuoti ir daugiau nei buvo sumokėta. Iš kitos pusės, paties pareiškėjo pateiktas atsakymas (IV t. b. l. 149), jog tokia skulptūra kainuoja 900–1 000 Eur patvirtina, kad Mokėjimo prašyme nurodyta suma nėra mažiausia reikalinga suma. Taip pat kito autoriaus atsakymas patvirtina, jog skulptūra galėtų kainuoti 1 500 Eur, tačiau tai turėtų būti tikrai rimtas kūrinys (IV t. b. l. 152).
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija 2017-03-02 rašte (VI t. b. l. 50) nurodė, jog ginčo skulptūros yra menkos meninės vertės, dažnai stokojančios techninio ir technologinio profesionalumo. Skulptūros yra glaudžiai susijusios su erdve. Sunku įžvelgti mininę ir išliekamąją vertę. Pažymėtina, jog analogiškus motyvus teismo posėdžio metu pateikė J. R., t. y. paaiškino, jog ginčui aktualios skulptūros yra menkos meninės vertės, techniškai prastai atliktos.
Bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Civitta“, nustatinėdama skulptūrų kainą, apklausė tiekėjus (V t. b. l. 74) ir pagal tai nustatė vidutinę mažiausią skulptūros kainą, t. y. įvertino ne pačią mažiausią kainą, kurią nurodė tiekėjas, o apskaičiavo vidurkį pagal tiekėjų pateiktus pasiūlymus. Kaip matyti, pateiktos 1 m skulptūros kainos yra nuo 933,33 Lt iki 1 918,22 Lt. Byloje nepateikti jokie duomenys, kurie leistų abejoti minėtos apklausos duomenimis (įskaitant ir pareiškėjo pateiktus duomenys, jog tam tikri tiekėjai gali gerokai brangiau įrengti skulptūras). Teismo vertinimu, minėti duomenys patikimai liudija, jog mažiausia kaina, už kurią galima įsigyti vieną, skulptūrą yra 404,74 Eur. Priešingų duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje atsakovės sprendimas laikytinas iš esmės pagrįstu.
Remiantis tuo kas išdėstyta konstatuotina, kad Ataskaitos pagrindu, atsakovė ginčijamame sprendime nepagrįstai pripažino dalį prašomų kompensuoti išlaidų (dėl užtvarų, suolų, skulptūrų, persirengimo kabinų, laužaviečių, lauko tualetų, šiukšlių dėžių, apžvalgos aikštelių) nepagrįstomis, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamas sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir naikintinas. Agentūra įpareigotina iš naujo vertinti pareiškėjo mokėjimo prašymą ir investicijų vertę dėl įrengtų užtvarų, suolų, persirengimo kabinų, laužaviečių, lauko tualetų, šiukšlių dėžių, apžvalgos aikštelės skaičiuoti pagal Teismo ekspertizės akte nurodytas vertes.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ginčijamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015-05-25 sprendimas Nr. BRK-5196 dalyje dėl prašomų kompensuoti įrengtų užtvarų, suolų, persirengimo kabinų, laužaviečių, lauko tualetų, šiukšlių dėžių, apžvalgos aikštelių įrengimo išlaidas naikintinas, Agentūra įpareigotina iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui skiriamos paramos sumą.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 44 str. 1 d. nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturioliką dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas prašymo priteisti skundo surašymo bei atstovavimo teisme išlaidas niekuo nepagrindė, teismas pareiškėjo prašymo dėl skundo surašymo bei atstovavimo teisme išlaidų nenagrinės, palikdamas jam teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsnis, 88 straipsniu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. K. R. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-05-25 sprendimo Nr. BRK-5196 dalį, kuria pripažintos netinkamomis kompensuoti išlaidos dėl įrengtų užtvarų, suolų, persirengimo kabinų, laužaviečių, lauko tualetų, šiukšlių dėžių, apžvalgos aikštelių.
Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui skiriamos paramos sumą.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.