Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, N-575-6731-09

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-09-04
Bylos Nr.: N-575-6731-09
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjai: Antanas Ablingis (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)

Kategorijos

50.17pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. N575-6731/2009Procesinio sprendimo kategorija 50.17(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarties A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos teisininkas 2009 m. kovo 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generaliniam direktoriui A. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹⁹ straipsnio 3 dalį už tai, kad televizijos programoje „LTV“ buvo transliuojama spektaklio „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ reklama (2009 m. vasario 19 d., 18.30 val., 21.20 val.; 2009 m. vasario 20 d., 18.30 val., 19.17 val.), kurioje pavaizduotas pjūvis per kaklą ir kraujo pliūpsnis ant veidrodžio, nepažymėta jokiu indeksu. Vadovaujantis Žurnalistų etikos inspektoriaus pateikta ekspertų grupės 2009 m. vasario 20 d. išvada Nr. V5-33, konstatuota, jog šiais veiksmais buvo pažeista Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 681 patvirtinto Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos, priskirtos viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, skelbimo ir platinimo tvarkos aprašo (toliau - Skelbimo ir platinimo tvarkos aprašas) 11.2 punktas ir Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo, garso ir vaizdo priemonių sistemos aprašo (toliau - Viešosios informacijos žymėjimo sistemos aprašas) 5 ir 6 punktai.

Žemesnės instancijos teismas

2009 m. balandžio 1 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimu VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generaliniam direktoriui A. S. už ATPK 214¹⁹ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 2000 litų bauda. Prieš posėdį buvo gautas A. S. prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastys buvo pripažintos nesvarbiomis, todėl nutarta prašymą atmesti ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. A. S. teigė, kad ekspertų vertinimas subjektyvus, meno kūriniui taikytini kiti kriterijai, be to, pagal sutartį už reklamos turinį atsako užsakovas. Komisijos nuomone, aptariama reklama nelaikytina meno kūriniu, nėra reikšminga nei meniniu, nei moksliniu požiūriu, nėra reikalinga tyrimams ar mokymui, todėl jai neturėtų būti taikomi kiti viešosios informacijos vertinimo kriterijai. Komisija pažymėjo, kad ekspertų vertinimas nelaikytinas subjektyviu, nes ekspertų grupė sudaroma iš nepriekaištingos reputacijos specialių žinių turinčių ekspertų. Nurodyta, jog A. S. atsakomybėn traukiamas ne už netinkamą transliuotos reklamos turinį, o už VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ padarytus reklamos skleidimo ir žymėjimo tvarkos pažeidimus. Konstatuota, jog transliuotojas ne tik prisiima redakcinę atsakomybę už visų savo programoje transliuojamų audiovizualinių kūrinių, tarp jų reklamos, turinį, bet ir yra atsakingas už visų šių kūrinių tinkamą skleidimą bei žymėjimą.

II.

A. S., nesutikdamas su priimtu nutarimu, skundu prašė Vilniaus apygardos administracinį teismą 2009 m. balandžio 1 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Teigė, kad nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialines teisės normas. Pažymėjo, kad reklamos paskelbimas pats savaime nėra neteisėtas, neteisėtumą jam suteikia tik konkrečios draudžiamos skelbti informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, paskelbimas, nesilaikant tam tikrų apribojimų. Pareiškėjo teigimu, nutarime visiškai neatskleista ATPK 214¹⁹ straipsnio 3 dalyje ir Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų sudėtis - nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis žala nepilnamečių vystymuisi pasireiškė, argumentai ir motyvai, kodėl paskelbta informacija yra priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai, administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudarančių elementų buvimą patvirtinančios faktinės aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjo manymu, išvada, kad muzikinio trilerio reklaminis klipas atitinka Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto numatytą kriterijų, paremta tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Pažymėjo, jog pjūvis per kaklą reklaminiame klipe nėra vaizduojamas, jame iš nugaros vaizduojamas tik kirpėjo judesys ranka. Tai pagrindžia ir 2009 m. vasario 20 d. Televizijos programos patikrinimo akto Nr. 14 išvada. Kraujo pliūpsnis ant veidrodžio reklaminiame klipe nėra ryškus, rodomas labai trumpą laiką, be to, pateikiamas antrame plane, pirmame plane iš nugaros vaizduojant kirpėjo figūrą. Komisijos pozicija, kad muzikinio trilerio „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ reklaminis klipas atitinka Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto kriterijų, paremta vien tik tuo, jog tokios išvados priėjo prie Žurnalistų etikos inspektoriaus veikianti ekspertų grupė, papildomai nemotyvuojant, kodėl manoma, kad ši išvada yra pagrįsta ir teisėta. Tokia ekspertų grupės išvada, pareiškėjo manymu, nėra objektyvi, neparemta jokiais argumentais, paaiškinimais. Komisija papildomai reklaminio klipo atitikimo Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto kriterijui nepagrindė. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas nutarimas nemotyvuotas, komisija tik pakartojo neargumentuotą ekspertų grupės išvadą, pažymėdama, jog ekspertų grupė sudaroma iš nepriekaištingos reputacijos specialių žinių turinčių ekspertų, todėl abejoti jos atlikto vertinimo kokybe ar objektyvumu nėra pagrindo. Pareiškėjas nurodė, jog tai, kad ekspertų grupę sudaro nepriekaištingos reputacijos žmonės, dar savaime nereiškia, jog jų teiginiai yra pagrįsti. Komisija skundžiamame nutarime nepasisakė, kodėl pjūvis per kaklą (kuris nebuvo vaizduojamas) ir kraujo pliūpsnis ant veidrodžio (kuris buvo vaizduojamas neryškiai, labai trumpą laiką ir antrame plane) sukelia nepilnamečiams siaubą ir baimę. Pareiškėjo teigimu, komisija, konstatuodama, kad reklaminis klipas atitinka Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto kriterijų, t. y. sukelia baimę ir siaubą, turėjo įvertinti, kaip būtent tokia informacija daro neigiamą įtaką nepilnamečių vystymuisi. Kaip pažymima teismų praktikoje, „aktualus ir būtinas yra konkrečiu atveju paskelbtos informacijos turinio, pobūdžio vertinimas santykyje su įstatyme įvardintu kriterijumi ? ar tai yra informacija, daranti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi“ (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 11-26-38/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-756-1550/2008). Pareiškėjo manymu, komentuojama reklama negali būti vertinama kaip sukelianti baimę ir siaubą, nes reklaminiame klipe rodomos scenos buvo trumpos ir neryškios, jos buvo rodomos stilizuotai (nespalvotos), su meniniais elementais. Be to, neatsižvelgta į tai, kad daugkartinis smurto rodymas (nuolat rodomi smurto vaizdai per televiziją, filmai vaikams, kuriuose teigiamai vaizduojamas smurtas) apskritai jau yra sumažinęs žiūrovų jautrumą ir padidinęs jų toleranciją smurto vaizdavimui. Todėl neakivaizdžių, neaiškių (antraplanių) ir trumpų scenų su neryškiais smurto elementais vaizdavimas trumpos trukmės reklaminiame klipe negali sukelti baimės ir siaubo. Pažymėta, jog komisija pati pripažino, kad A. S. „administracinėn atsakomybėn traukiamas ne už netinkamą (draudžiamą) transliuotos reklamos turinį“. Nesuprantama, kaip, nevertinant reklamos turinio, galima nuspręsti, kad ji gali sukelti nepilnamečiams siaubą ar baimę.

Pareiškėjo teigimu, komisija nepagrįstai per siaurai įvertino informacijos, kuri nėra priskiriama neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančiai informacijai Įstatymo 6 straipsnio prasme, apimtį. Pareiškėjas pažymėjo, jog Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta sąlyga, kad informacija, kuriai taikytina išimtis, gali būti tik meno kūriniai. Jo teigimu, į išimtį patenka bet kuri informacija (įskaitant reklamą), jei ji reikšminga meniniu požiūriu. Pareiškėjas nurodė, jog transliuojant aptariamą reklaminį klipą visuomenė buvo ne tik informuojama apie kultūros ir meno įvykius, bet ir skatinama domėtis menu ir kultūra, reklaminis klipas sukėlė meno kūrinio populiarumą visuomenėje, todėl akivaizdžiai yra reikšmingas meniniu požiūriu. Pareiškėjo manymu, Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies taikymas ir reklaminio klipo transliavimas televizijoje tarp 23 ir 6 valandos (jo transliavimo apribojimas) nepagrįstai apribotų visuomenės galimybę sužinoti apie muzikinio trilerio „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ pastatymą, nes tokiu laiku transliuojama reklama būtų matoma tik nedidelės žmonių auditorijos. Tokiu būdu neproporcingai ir nesant būtinumo būtų suvaržyta tiek visuomenės teisė sužinoti apie kultūrinius renginius, tiek menininkų teisė nevaržomai platinti informaciją apie jų kūrinius, būtų nepagrįstai apribota veiklos ir saviraiškos laisvė. Pareiškėjas nepritarė pozicijai, kad aptariamas reklaminis klipas gali būti vertinamas kaip nereikšmingas meniniu požiūriu ir todėl jam turėtų būti taikomi transliavimo televizijoje apribojimai. Mano, kad jis, tinkamai įvertinęs, jog reklaminis klipas atitinka Įstatymo 6 straipsnio 2 punkto numatytą kriterijų, pagrįstai jo skelbimui netaikė Skelbimo ir platinimo tvarkos apraše numatytų viešosios informacijos skelbimo apribojimų ir Viešosios informacijos žymėjimo sistemos apraše numatytų viešosios informacijos žymėjimo reikalavimų.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas prašė nutarimą palikti nepakeistą, kadangi A. S. padarytas pažeidimas visiškai įrodytas.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 12 d. nutartimi skundą iš dalies patenkino, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2009 m. balandžio 1 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą – Lietuvos radijo ir televizijos komisijai - atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Teismas vadovavosi ATPK 9 straipsnyje aptartu administracinio teisės pažeidimo apibrėžimu. Nustatyta, kad VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ televizijos LTV kanalu transliavo (2009 m. vasario 19 d., 18.30 val., 21.20 val.; 2009 m. vasario 20 d., 18.30 val., 19.17 val.) spektaklio „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ reklamą (b. l. 13). Prie Žurnalistų etikos inspektoriaus veikianti ekspertų grupė, įvertinusi šios reklamos paskelbtą informaciją, konstatavo, kad paskelbta informacija priskirtina viešosios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, kategorijai, todėl turėjo būti pažymėta indeksu S ir transliuojama laikantis Viešosios informacijos žymėjimo sistemos aprašo 7 punkte numatytų reikalavimų, t. y. nuo 23 iki 6 valandos. Žurnalistų etikos inspektorius 2009 m. vasario 26 d. raštu kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją dėl atsakomybės priemonių taikymo (b. l. 21).

Teismas pažymėjo, jog skundžiamame 2009 m. balandžio 1 d. nutarime konstatuota, kad A. S. administracinėn atsakomybėn traukiamas ne už netinkamą (draudžiamą) transliuotos reklamos turinį, o už VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ padarytus šios reklamos skleidimo ir žymėjimo tvarkos pažeidimus.

Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo 12 straipsnio nuostatas LRT vadovauja ir ją atstovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už tarybos nutarimų įgyvendinimą. Šio įstatymo 13 straipsnis numato generalinio direktoriaus funkcijas, teises ir atskaitomybę. Generalinis direktorius vadovauja LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme, tvirtina LRT struktūrą, administracijos nuostatus, darbo apmokėjimo sistemą, sudaro sutartis, skelbia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami. Įvertinęs šias teisės normas, teismas padarė išvadą, kad Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius atsako už bendrą LRT veiklą. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, jog įstaigoje yra jo pavaduotojai, reklamos departamentas, televizijoje – reklamos skyrius, padaliniuose dirba konkretūs asmenys, kiekviena skleidžiama reklama yra vertinama, priimami sprendimai skleisti ar ne konkrečią reklamą, jis nėra atsakingas už kiekvienos reklamos žymėjimą ir skleidimą. Teismas sutiko su šiais argumentais, pažymėjo, jog neišsiaiškinta, kas konkrečiai pagal pareigas LTV televizijoje privalėjo nustatytu laiku paskelbti ir tinkamai pažymėti skleidžiamą informaciją, kas konkrečiai įstaigoje atsakingas už reklamos skleidimą ir žymėjimą, nebuvo suteikta galimybė A. S. pateikti paaiškinimus. Teismo konstatavimu, institucija, priimdama ginčo nutarimą, privalėjo nustatyti konkretų asmenį, padariusį administracinį teisės pažeidimą, neteisėtą veiką (aktyvius veiksmus ar neveikimą), priežastinį ryšį tarp asmens veiksmų ir atsiradusių pasekmių, asmens kaltę, tačiau to nepadarė. Pažymėta, jog byla išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nors buvo jo prašymas (b. l. 22-23), tuo pažeidžiant asmens teisę į gynybą (ATPK 272 straipsnis). Teismas nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo posėdžio protokolas patvirtina, kad Komisija nesiaiškino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltų veiksmų, kuo jie pasireiškė, ar LRT generalinis direktorius yra atsakingas už reklamos skleidimą ir žymėjimą. Teismas pažymėjo, kad atliekant papildomą bylos aplinkybių tyrimą, būtina nustatyti ir nutarime nurodyti ne tik pažeidimo objektą, objektyvinę pusę, bet ir subjektyvinę pusę – kaltės formą. Nurodyta, jog VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generalinis direktorius veiklą įgyvendina per konkrečius asmenis, o be to, Lietuvos televizijai vadovauja paskirtas direktorius, įstaigos struktūroje yra atskiras reklamos departamentas.

IV.

Apeliaciniu skundu Lietuvos radijo ir televizijos komisija prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - 2009 m. balandžio 1 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nutarimą palikti nepakeistą. Apeliantas paaiškina, jog aptariame reklaminiame vaizdo klipe buvo rodoma, kaip kirpėjas galanda skustuvą, tačiau vietoje to, kad nuskustų juo savo klientą, jis staiga padaro greitą judesį ranka ties šio gerkle, lyg perrėžtų ją skustuvu, po to ant veidrodžio užtrykšta kraujas, o skutamasis kruvina gerkle nuvirsta nuo kėdės. Toliau rodyta, kaip mėsmalėmis malama žalia mėsa. Minėtas reklaminis vaizdo klipas buvo transliuojamas nepažymėtas jokiu indeksu. Komisija, įvertinusi reklaminiame vaizdo klipe paskelbtą informaciją, nustatė, jog jame parodyti vaizdai - staigus kirpėjo rankos su skustuvu judesys ties kliento gerkle, kraujo pliūpsnis ant veidrodžio, nuo kirpėjo kėdės nuvirtęs klientas perrėžta gerkle ir malama (galimai kirpėjo kliento) žalia mėsa - sukelia nepilnamečiams baimę ar siaubą, kas atitinka Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą kriterijų. Pažymėta, jog analogiškai minėtą vaizdo klipą 2009 m. vasario 20 d. išvadoje Nr. V5-33 įvertino ir prie Žurnalistų etikos inspektoriaus veikianti ekspertų grupė. Remdamasis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktu, to paties straipsnio 2, 3 dalimis, 7 straipsnio 2 dalimi, 8 straipsniu, apeliantas teigia, jog LRT, transliuodama spektaklio "Svynis Todas: Demonas kirpėjas" reklamą iki 23 valandos, nenaudojant techninių priemonių, sudarančių sąlygas atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokių programų ir laidų pasiūlą nepilnamečiams, pažeidė Įstatymo 7 tarpsnio 2 dalies reikalavimus, o transliuodama šią informaciją, nepažymėtą jokiu indeksu, taip pat pažeidė Skelbimo ir platinimo tvarkos aprašo 11.2 punkto bei Viešosios informacijos žymėjimo sistemos aprašo 5 ir 6 punktų reikalavimus, todėl LRT generalinis direktorius A. S. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai.

Apelianto manymu, teismo išvada, jog Komisija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą A. S. nedalyvaujant, pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, yra nepagrįsta. Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo vieta ir laikas buvo nurodyti 2009 m. kovo 19 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, kurį pasirašė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Byla išnagrinėta praėjus 12 dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, todėl laikytina, jog apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką A. S. buvo pranešta laiku. 2009 m. kovo 31 d. Komisija gavo jo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo protokolo, Komisija pripažino A. S. neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmetė jo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Apeliantas nurodo, jog priimtame nutarime Komisija atsakė į visus A. S. argumentus, išsakytus administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl laikytina, jog ji tinkamai užtikrino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą.

Komisija nesutinka su teismo išvada, jog LRT generalinis direktorius nėra atsakingas už tinkamą reklamos žymėjimą ir skleidimą LRT televizijos programose, todėl yra netinkamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁹ straipsnio 3 dalyje, subjektas. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog ATPK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Tokiais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo sankcijoje apsiribojama tik bendro pobūdžio administracinio teisės pažeidimo subjekto sąvoka, iš kurios nėra visiškai aišku, kam kyla administracinė atsakomybė (fiziniam ar juridiniam asmeniui), įvykdžius dispozicijoje apibrėžtą veiką, administracinio teisės pažeidimo subjektą būtina identifikuoti ATPK ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nagrinėjamą visuomeninį santykį, pagalba. Bet kokiu atveju pagal galiojančią teisės normų sistemą už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t.y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių - tvarkymo arba administracinių - ūkinių pareigų vykdymu (2006 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-1662/2006, Administracinių teismų praktika, Nr. 10, p. 86-90). Apeliantas nurodo, jog nagrinėjamą visuomeninį santykį, t.y. LRT vykdomą radijo, televizijos programų transliavimo veiklą, reglamentuoja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas. Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį LRT vadovauja ir ją atstovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, o pagal šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą jis vadovauja LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme, tvirtina LRT struktūrą, administracijos nuostatus, darbo apmokėjimo sistemą, sudaro sutartis, skelbia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 53 dalį televizijos programa - tai atskirų, savarankiškų savo turiniu, struktūra ir transliavimo laiku garso, audiovizualinių kūrinių (laidų, filmų, reklamos, anonsų, įvairių renginių transliacijų ir kt.) visuma, perduodama visuomenei bet kokiomis techninėmis priemonėmis. Sistemiškai aiškinant nurodytas nuostatas, apelianto manymu, darytina išvada, jog LRT generalinis direktorius ne tik privalo tinkamai organizuoti ir užtikrinti visą LRT vykdomą transliavimo veiklą, bet ir yra tiesiogiai atsakingas už visas LRT rengiamas ir transliuojamas radijo, televizijos programas, įskaitant ir jose skelbiamą reklamą (jis ATPK 14 straipsnio prasme laikytinas pareigūnu).

Atsiliepimas

A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, jog teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas, priimdamas 2009 m. balandžio 1 d. nutarimą, nenustatė ATPK 214¹⁹ straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nepateikiama nė vieno argumento, jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismas, spręsdamas, ar apelianto 2009 m. balandžio 1 d. nutarimas priimtas teisėtai, pažeidė ATPK nuostatas ar teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Teigia, jog nutarime nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės, leidžiančios pripažinti, kad reklaminiame vaizdo klipe nurodyta informacija Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme daro neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi. Pažymima, jog apeliantas nutarime taip pat nenurodė teisės normos, numatančios A. S., kaip VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" generaliniam direktoriui, tiesioginę pareigą vertinti per LTV programą transliuojamų reklaminių klipų turinį jų atitikimo galiojantiems teisės aktams prasme ir užtikrinti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos skelbimo, platinimo ir žymėjimo tvarkos laikymąsi LTV transliuojant reklaminius klipus. Bylos medžiagoje taip pat nėra įrodymų, kad už minėtų pareigų vykdymą VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" struktūroje yra atsakingas būtent A. S. A. S. nurodo, kad miuziklo „Svynis Todas: Demonas kirpėjas" reklama yra reikšminga meniniu požiūriu, todėl VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" neprivalėjo taikyti Skelbimo ir platinimo tvarkos aprašo 11.2 punkto ir Viešosios informacijos žymėjimo sistemos aprašo 5 ir 6 punktų nuostatų transliuodama šią reklamą. Jo teigimu, nutarimas yra visiškai nemotyvuotas. Pažymima, jog reklamoje nėra vaizduojamas nei pjūvis, nei pjautinės žaizdos kakle, nei pats kaklo perpjovimo vaizdas. Klipe iš nugaros vaizduojamas tik kirpėjo rankos judesys. Kraujo pliūpsnis reklamoje matomas itin trumpą laiką, antrame plane ir ekrano kampe, todėl net jautriam nepilnamečiam žiūrovui negali sukelti nemalonių pojūčių, jau nekalbant apie tokius intensyvius jausmus kaip baimę ar siaubą. Paaiškina, kad reklaminiame klipe pavaizduojama pagrindinė miuziklo „Svynis Todas: demonas kirpėjas" idėja, kuri dėl miuziklo populiarumo visiems, net ir nepilnamečiams, yra žinoma. Dėl to reklamoje demonstruojami vaizdai nėra netikėti ir negali šokiruoti ar įbauginti nepilnamečių žiūrovų. Teigiama, jog apeliaciniame skunde subjektyviai nupasakojamas reklaminio klipo veiksmas, jame apie reklaminio klipo vaizdų prasmę sprendžiama išimtinai remiantis apelianto interpretacijomis. Apelianto sprendimas apie vaizdo klipo turinio poveikį, t.y. kad klipas sukelia baimę ar siaubą nepilnamečiams, daromas remiantis išimtinai įsivaizduojamais, tačiau realiai klipe nepateikiamais, vaizdais ir informacija. Apeliaciniame skunde taip pat nepateikiama jokių motyvų ar paaiškinimų, iš kurių būtų matyti, kad vaizdo klipas būtų vertintas dėl nepilnamečiams sukeliamo psichinio poveikio. Nurodoma, jog reklaminio klipo trukmė yra tik 20 sekundžių, iš kurių aptariami vaizdai tetrunka vos vieną ar dvi sekundes. Per tokį trumpą laiką, kaip teigiama, nepilnamečiams negali būti sukelta tokia stipri emocinė reakcija kaip baimė ar siaubas. A. S. pažymi, jog bylos nagrinėjimo protokole užfiksuota, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, net du Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai aktyviai prieštaravo bylos nagrinėjimui, o vėliau nusišalino. Pažymi, jog ATPK 214¹⁹ straipsnio 3 dalyje nėra numatytas specialus administracinės atsakomybės subjekto požymis - buvimas juridinio asmens vadovu - todėl pagal minėtą normą atsako ir kiti juridinio asmens darbuotojai. Nurodo, jog būtinybę aiškintis, kuriam konkrečiam darbuotojui pagal vidinę juridinio asmens struktūrą ir tvarką buvo pavestos atitinkamos funkcijos, susijusios su padarytu administraciniu teisės pažeidimu, automatiškai netaikant administracinės atsakomybės priemonių juridinio asmens vadovui, pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2008 m. lapkričio 14 d. nutartis byloje Nr. N-575-562/2008; 2008 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N-62-447/2008; 2007 m. kovo 28 d. nutartis byloje Nr. N1-702/2007).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generaliniam direktoriui A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už ATPK 214¹⁹ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 214¹⁹ straipsnio 3 dalis (2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX-1758 redakcija) nustatė, kad neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos, kurios skelbimas ir platinimas ribojamas, skelbimo ir platinimo tvarkos ir (ar) neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo, garso ir vaizdo priemonių sistemos reikalavimų pažeidimas arba neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios draudžiamos skelbti viešosios informacijos, susijusios su asmens duomenų paskelbimu, paskelbimas radijo ir televizijos programose užtraukia baudą nuo 1000 iki 3000 litų.

Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog neišsiaiškinus, kas konkrečiai pagal pareigas privalėjo nustatytu laiku paskelbti ir tinkamai pažymėti aptariamą informaciją, kas konkrečiai įstaigoje atsakingas už reklamos skleidimą ir žymėjimą, administracinė nuobauda nepagrįstai paskirta VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generaliniam direktoriui A. S.. Tačiau pažymėtina, jog kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, prieš grąžinant bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai turi būti įvertinama, ar nustatyti trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme, ar jie gali būti pašalinti tik institucijos, įgaliotos surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-444/06, Nr. N3-802/2007). Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 29-03 (Administracinių teismų praktika Nr. 4, psl. 57-59), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodomas trūkumas - neišsiaiškinta, ar įstaigoje buvo paskirtas asmuo, kuris privalėjo nustatytu laiku paskelbti ir tinkamai pažymėti aptariamą informaciją, kas įstaigoje atsakingas už reklamos skleidimą ir žymėjimą – galėjo būti pašalintas teismo, pareikalavus pateikti atitinkamus nedidelės apimties duomenis. Konstatuotina, jog teismas dėl nurodytų aplinkybių neišsiaiškinimo grąžino bylą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą nepagrįstai. A. S. teisė pateikti paaiškinimus buvo įgyvendinta pirmosios instancijos teisme. Todėl apelianto prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį tenkintinas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui įvertinti skundžiamo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2009 m. balandžio 1 d. nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GagysRičardas Piličiauskas