Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. P., Lietuvos Respublikai atstovaujamai valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo K. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Apie rašytinį procesą bei teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Nagrinėjamu atveju iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad pareiškėjos R. P. ir A. P. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš medicininio mirties liudijimo ir Gyventojų registro išrašo matyti, kad A. P. mirė santuokoje (duomenys neskelbtini). Jo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2014 m. kovo 4 d. buvo (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, A. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis. Iš (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarės 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimo matyti, kad pareiškėja R. P. prašymą dėl palikimo priėmimo po A. P. mirties pateikė praleidusi terminą palikimui priimti, todėl pareiškėjos prašymas buvo atmestas. (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notarų biuro notarė 2024 m. lapkričio 8 d. liudijimu, liudija, kad po A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ąjį notaro biurą iki 2024 m. lapkričio 8 d., dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. lapkričio 27 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėja R. P. nuo 2014 m. kovo 4 d. savo gyvenamąją vietą deklaravusi adresu - (duomenys neskelbtini).

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja R. P. įrodinėdama savo sutuoktinio A. P. palikimo priėmimą, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad po sutuoktinio mirties, ji liko gyventi jiems su sutuoktiniu priklausančiame bute, bei paveldėjo jo asmeninius daiktus, tokiu būdu priėmė mirusiojo palikimą pradėdama visą paveldimą turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti, kaip savo. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepateikė.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo, kaip savo ir laiko save turto savininku. Šioje byloje įrodyta, kad pareiškėja R. P., po savo sutuoktinio A. P. mirties, sutuoktiniui priklausiusį turtą, daiktines teises į sutuoktinio turtą, priėmė ir naudojosi. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus šioje byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas, todėl pareiškimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.